Ketvirtadienį socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje, konservatoriai ministrui turėjo klausimų dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo ir kitų socialinės apsaugos srities klausimų. Paklaustas, ar nejaučia, kad jo politinė karjera pakibusi ant klaustuko, ministras pripažino, kad to nejausti negalima, tačiau tikino esąs ramus.
Anot L. Kukuraičio, natūralu, kad jo ministerija yra po padidinamuoju stiklu ne tik Lietuvos, bet ir Europos kontekste, todėl išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda, suvokdamas, kad socialiniai klausimai yra jautriausi, taip pat kandidatavęs su gerovės valstybės vėliava, nori kalbėtis su socialinės apsaugos ir darbo ministru.
Kaip sakė L. Kukuraitis, kiekvieną pavasarį, kai vyksta derybos dėl biudžeto, prasideda rimtos kovos Vyriausybės viduje, todėl deramasi ir dėl biudžeto lėšų socialiniams klausimams. Vis dėlto ministras sutiko, kad socialinė apsauga yra mažiausiai finansuojama sritis.
Dėl politinės ateities nesibaimina
Paklaustas, ar nejaučia, kad jo politinė karjera pakibusi ant klaustuko, ministras pripažino, kad to nejausti negalima, kadangi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra „ant derybų stalo“, tačiau tikino esąs ramus ir suprantantis savo perspektyvas.
„Asmeniškai, tas neaiškumo laikotarpis vargina, dirbame, kad pabaigtume darbus, tačiau nežinome, ar galėsime dirbti po prezidento inauguracijos“, – kalbėjo ministras.
Anot L. Kukuraičio, Socialdemokratų darbo partijos siekis vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai yra politiškai naudingas, tai, sakė ministras, yra gera pozicija šuoliui į kitais metais vyksiančius Seimo rinkimus. L. Kukuraičio teigimu, turėti savo ministrą yra paranku, todėl partijos, besirinkdamos ministerijas ir planuodamos savo ateitį, svarsto ir apie žinutes, kurias perduos savo rinkėjams.
Justas Džiugelis kalbėjo, kad per pusantrų metų bendradarbiavimą su ministru buvo visko, ir klausė, kokius skirtumus ministras išskirtų tarp savęs ir galimos Socialdemokratų darbo partijos kandidatės į Socialinės apsaugos ir darbo ministrės poziciją Rimantės Šalaševičiūtės.
L. Kukuraitis teigė nenorintis lygintis su kitais politikais, bet išskyrė jo manymu didžiausius iššūkius – anuitetų įvedimas, Vaiko teisių apsauga ir deinstitucionalizacija.
Sieks padėti labiausiai skurstantiems
Konservatoriai ministro klausė, kokių konkrečių priemonių jis imsis, kad būtų didinamas finansavimas socialinės apsaugos klausimams, kad finansavimas artėtų link Europos valstybių vidurkio.
Kaip sakė L. Kukuraitis, reikia siekti, kad finansavimas pirmiausia pasiektų labiausiai skurstančias žmonių grupes, o ministerija yra numačiusi konkrečias priemones spręsti skurdo problemą. Ministras teigė besitikintis, kad kitais metais lėšos, skirtos kovoti su smurtu, pakiltų bent puse procento nuo BVP, o tai, tikino jis, būtų didžiulis pokytis, leidžiantis padidinti finansavimą keliolikai skurdo grupių.
„Stengiamės taikytis į labiausiai skurstančias grupes ir tai galime padaryti“, – tvirtino ministras.
Kaip teigė L. Kukuraitis, skurdo mažinimui bus skiriama apie 200 mln., nors vaiko pinigai ir sudarys didžiąją dalį šios sumos, bus didinama įvairi parama, didelis dėmesys bus skiriamas pensininkų rėmimui „iš apačios“ – pirmiausia padedant tiems, kurių pensijos mažiausios.
L. Kukuraičio teigimu, labiausiai Lietuvoje skursta pensininkai, neįgalieji bei šeimos, kuriose yra tik vienas iš tėvų, arba šeimos, kurios turi tris ar daugiau vaikų. Ministras tikino, kad situacija sprendžiama ir pabrėžė, kad nuo 2016 m. pensijos pradėjo augti, o valstybė skiria vaiko pinigus, tačiau akcentavo, kad vis dar reikia užtikrinti viešųjų paslaugų prieinamumą visiems vaikams visuose regionuose.
Prisiminė įvykį Jurbarke
Kalbėdamas apie vaiko teisių apsaugą, L. Kukuraitis svarstė, kad po reformos žmonių pasitikėjimas šioje srityje yra pasidalijęs į dvi dalis – pusė apklaustųjų visiškai pasitiki vaiko teisių apsauga, o kita pusė sako, kad po reformos situacija pablogėjo. Dėl šios priežasties, sakė ministras, planuojama toliau tęsti apklausas ir stebėti esančią situaciją.
Vis dėlto, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro, sumažėjo atvejų, kai vaikai atiduodami į globą – stengiamasi dirbti su šeima, kad vaiką būtų galima grąžinti tėvams.
„Tai yra mūsų laimėjimas“, – sakė jis.
Konservatoriai prisiminė įvykį Jurbarke, kur jaunuolis sumušė merginą, ir klausė, kokias to priežastis ministras mato, bei kaip žada spręsti šias problemas. L. Kukuraitis svarstė, kad pirmoji tokių įvykių priežastis – visuomenės požiūris į smurtą, jis pabrėžė, kad už tai atsakingi ir politikai.
Taip pat skaitykite
Ministras pasakojo apie visuomenės požiūrį į smurtą, pavyzdžiui, tyrimas atskleidžia, kad 35 proc. visuomenės pateisina tokią situaciją, kai tėvai pliaukšteli per vaiko rankas, siekdami nubausti už blogą elgesį. 15 proc. visuomenės pateisina situaciją, kai mokytojai suka vaikams ausis, o 27 proc. apklaustųjų sako, kad smurtas prieš vaikus nėra gerai, tačiau tai pateisina, jei „nėra kito varianto“.
L. Kukuraitis akcentavo, kad smurto prevencijai reikalingi finansiniai resursai, tačiau šiais metais tam skiriama dvigubai daugiau lėšų nei 2018 metais. Ministras taip pat pabrėžė viešosios medijos bei įvairių susitikimų svarbą bei įvairių institucijų bendradarbiavimą.
