Vilniaus miesto taryba liepos 10 dieną turės apsispręsti, ar pakeisti Vilniaus centre esančios Kazio Škirpos alėjos pavadinimą. Ją siūloma pervadinti į Trispalvės alėją.
Kaip rašoma aiškinamajame rašte, gatvės pavadinimą rekomenduojama keisti į Trispalvės, nes 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte buvo iškelta trispalvė vėliava, kuri kaip simbolis įprasmino nepriklausomybės kovas.
Kaip argumentas, kodėl reikėtų atsisakyti Kazio Škirpos pavadinimo, pateikiamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išaiškinimas, kuriame teigiama, kad K. Škirpos asmenybė vertinama nevienareikšmiškai.
„Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai visapusiškai išnagrinėjo Kazio Škirpos veiklą Antrojo pasaulinio karo metais. K. Škirpos kaip istorinės asmenybės veikla vertintina nevienareikšmiškai. K. Škirpai, jo vadovaujamai organizacijai galima prikišti tai, kad Berlyno LAF organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą.
Kita vertus reikia pastebėti, kad Berlyno LAF organizacija siūlė „žydų klausimą“ spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu. Taip pat reikia pastebėti ir tai, kad Berlyno LAF organizacijos nariams karo išvakarėse nebuvo žinoma, kad naciai yra suplanavę vykdyti totalinį žydų genocidą“, – rašoma išaiškinime.
Siūlymą keisti gatvės pavadinimą pateikė mero Remigijaus Šimašiaus komandos atstovas Renaldas Vaisbrodas. Taip pat jis yra ir Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius.
BNS jis sakė, kad bendruomenė ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama pervadinti Kazio Škirpos alėją. Anot jo, esamas gatvės pavadinimas supriešina visuomenę.
„Žydų bendruomenės pozicija – Kazio Škirpos alėjos pavadinimą keisti būtina vien iš pagarbos visiems Lietuvos piliečiams. Šis teiginys grindžiamas Lietuvių Aktyvistų Fronto vado, 1941 metų sukilėlių paskelbtos nepriklausomos Lietuvos ministro pirmininko K. Škirpos inspiruotų ir dažnai pasirašytų tekstų ištraukomis: „Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. (...) Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti“, – BNS teigia R. Vaisbrodas.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir memorialinių lentų komisijos inicijuotoje apklausoje internetu, kurioje dalyvavo virš 600 respondentų, 70 proc. jų pasisakė už gatvės pavadinimo keitimą.
Meras Remigijus Šimašius savo feisbuko paskyroje rašo, kad tokiam siūlymui pritaria.
„Galime aukštinti darbus, kurie to verti, bet jei dėl asmenybės veiksmų galėjo nukentėti kiti žmonės, negalime to ignoruoti. Mokydamiesi iš šių pamokų, kiekvieną naują sumanymą dėl istorinių veikėjų pagerbimo tikriname iš visų pusių. Gatvių pavadinimai, paminklai ir atminimo lentos mums turi priminti šlovingą istoriją ir garbingus veiksmus, bet negali skaldyti visuomenės“, – teigia jis, pateikdamas K. Škirpos citatų.