Lietuvoje

2019.06.26 16:09

Nusekusių Lietuvos upių grimasos: per Nemuną briedis peršuoliavo kaip per balą

gali keistis upių vagos, Neryje – stichinė sausra
Ineta Nedveckė, LRT.lt 2019.06.26 16:09

Lietuvą kamuojant sausiems orams, senka ir upės. Jau pranešta apie stichinę sausrą Neryje, nedaug iki jos liko ir Dubysos, Tatulos ir Nevėžio upėms. Net ir viduryje didžiausios Lietuvos upės atidūrusiam briedžiui čia pavyksta tik pabraidžioti. Tokiu vaizdeliu pasidalino Prienų rajono savivaldybė.

Justės Peleckaitės užfiksuotame įraše matyti, kad briedis perbėgo iš vieno upės krašto į kitą: vandens lygis dažniausiai briedžiui buvo vos iki kelių, kartais pasiekdavo pilvą. 

Neryje – stichinis vandens lygis

Kaip LRT.lt komentuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyresnioji specialistė Ramutė Bataitienė, vandens lygio konkrečiai ties Prienais, kur briedis ir buvo užfiksuotas, išmatuoti tarnyba negali – tiesiog neturi ten daviklių.

„Bet, pavyzdžiui, ties Druskininkais situacija beveik siekia gamtosauginį vandens debitą. Labai žemi lygiai visose upėse, tad gali būti skelbiamas stichinis hidrologinis reiškinys sausra“, – teigia ji.

Antradienio pavakarę prognozuojama audra – galbūt jos metu iškritę krituliai padės upėms atsigauti?

R. Bataitienė sako, kad tai labai priklauso nuo upės, bet tendencija tokia – kuo didesnė upė, tuo daugiau kritulių reikia, kad vandens lygis joje pakiltų.

„Mažesnės galbūt reaguos greičiau, didesnės – lėčiau. Reikia tokio ilgesnio lietaus laikotarpio, nes baseinai išsausėję ir kritulių infiltracija bus didesnė negu upių maitinimas“, – pabrėžia ji.

Nemuną maitina daug upių, didžiausios jų – Neris ir Nevėžis. Neryje stichinis vandens lygis pasiektas birželio 25 dieną, Kėdainių interneto portalas „Rinkos aikštė“ dalinasi gerokai nusekusio Nevėžio nuotraukomis, tačiau savivaldybės specialistas Stasys Okunevičius sako, kad kritinė riba dar nepasiekta.

Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, gamtosauginis vandens debitas reikalingas, kad būtų užtikrintos minimalios ekosistemos gyvavimo sąlygos. Taip pat nusekusioms upėms būdingas didelis vandens augalų žydėjimas, didesnė vandens tarša, gali gaišti žuvys.

Tarnybos duomenimis, Dubysos, Tatulos ir Nevėžio upėse tetrūksta 1–3 cm nusekimo ir šios upės taip pat bus priskiriamos prie ištiktų stichinės sausros. Kol kas menkiausiai hidrologinės sausros padėtį atspindi Šušvės, Akmenos-Danės, Šešupės ir Šventosios upės. Šių upių vandens lygis daugiau nei 30 cm aukštesnis už žemiausią vidutinį daugiametį vandens lygį.

Gali keistis upių vagos

Dėl sausros gerokai sumažėjus vandens lygiui, sudėtingos tapo ir laivybos sąlygos, informuoja Vidaus vandens kelių direkcija.

„Daugumoje seklių vandens kelių vietų nebeišlaikomi garantiniai gyliai, o kai kuriose vietos apskritai nerekomenduojama intensyvi laivyba“, – rašoma pranešime.

Net ir intensyviai valant seklumas, vidaus vandens kelių valdytojas nebegali užtikrinti saugios laivybos vandens keliais. Nemuno ruože nuo Kulautuvos link Jurbarko situacija šiandienai yra ypač sudėtinga, Nėries upėje Vilniuje, laivakelyje vis dar išlaikomas 0.75 m. gylis, tačiau šalia laivakelio (o atskirose vietose ir laivakelyje) yra povandeninių kliūčių (akmenų ir kt.), todėl laivavedžiai neturėtų plaukioti šioje Neries upės atkarpoje, jeigu laivo grimzlė artima ar didesnė už šį minimalų gylį. Druskininkuose vandens kelio gylis irgi yra artimas 0,75 m.

Vidaus vandens kelių direkcija akcentuoja, kad dar aktyvesnis valymas Nemuno upėje problemos irgi neišspręstų (šiuo metu pilnu pajėgumu dirba dvi Vidaus vandens kelių direkcijos žemsiurbės „Nemuno 11“ ir „Upyna“, darbų zona Jurbarko ir Šakių r.) nes kasant vis giliau, vietoje upių liktų tik siauri kanalai.

„Laivavedžiams rekomenduojame prieš plaukiant įvertinti situaciją pasitikrinus Vidaus vandens kelių direkcijos internetinėje svetainėje informaciją apie gylius eksploatuojamuose vidaus vandenų keliuose.

Taip pat laivavedžių prašoma atkreipti dėmesį, kad naudojamų laivų ir kitų plaukiojimo priemonių grimzlė šiomis sąlygomis neturėtų būti didesnė kaip skelbiamas kelio gylis su bent 10 cm atsarga“, – rašoma pranešime.

Dėl sausros, pasak Vidaus vandens kelių direkcijos, būtina upę stebėti ir nesivadovauti įpročiais, nes vandens kelio dugnas gali labai greitai keistis, o upės vaga – natūraliai keisti vietą: „Taip nutinka dėl krentančio vandens lygio ir suirusių vandens kelią formuojančių ir palaikančių įrenginių – bunų.“

Informacija apie vandens kelių būklę ir gylius skelbiama www.vvkd.lt svetainėje. Joje informacija atnaujinama kasdien.