Lietuvoje

2019.06.25 19:55

Kernavės piliakalnių pašonėje – statybų įkarštis, bet paveldosaugininkai ramina

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.06.25 19:55

Kernavėje, šalia piliakalnių, verda statybos. Vienas stogas jau uždengtas, kito kol kas – tik gegnės. Savaitgalį ant piliakalnių būriais plūdę žmonės neslėpė nuostabos – kaip statybos gali vykti tokioje vietoje?

Tai – ne statybos, o esamų pastatų rekonstravimas, pabrėžia Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato paveldosaugininkė Rasa Putrimienė.

Sodybos – ne rezervate

„Kaip ir numatyta reglamente – nedidinamas sklypų užstatymo plotas ir tankumas, nes tai yra buferinės apsaugos zonos teritorija“, – aiškina specialistė.

2001-aisiais, kaip buvo sprendžiama dėl rezervato teritorijos, čia esančios sodybos iš jos buvo „iškirptos“. Žemė, ant kurios jos stovi – ne rezervatas, o buferinė apsaugos zona. Jeigu sodybos būtų atsidūrusios rezervate, valstybei jas būtų privalu išpirkti. Buferinėje apsaugos zonoje sodybų savininkais galėjo likti privatūs asmenys, tiesa – apynasrio jie neišvengė – jokia nauja statyba jų valdose negalima, o ir remontuotis galima tik suderinus projektus.  

„Ten stovėjo paprasta sodyba, visiems, matyt, akis jau buvo pripratusi ir nebeatkreipė dėmesio. Bet iš tikrųjų ten buvo tokia pobaisė sodybėlė. Žmonės gyveno, tai buvo medinis elementarus gyvenamasis namas ir kas bjauriausia [...] ūkinis pastatas buvo baltų silikatinių plytų, aišku, su šiferio stogais ir pan“, – aiškina R. Putrimienė.

Rezervatui netgi naudinga

Anksčiau šioje vietoje buvo ne viena sodyba, bet visas Semeniškių kaimas. Konkrečiai ši sodyba, pasak paveldosaugininkės, čia atsirado maždaug XX a. pradžioje.

Sodybą perpirkęs buvęs širvintiškis kantrybės, kaip pasakoja R. Putrimienė, turėjo. Rekonstrukcijos projektai buvo derinami daugiau nei 4 metus, jam teko pakeisti ne vienus architektus.

„Viskas ten pagal reglamento reikalavimus: naudojamos natūralios medžiagos, stogo danga – čerpės, kurios panašiausios į gontus, medinė sienų apdaila – kad būtų kuo pilkesnis, kuo neutralesnių spalvų“, – akcentuoja ji.

Rekonstrukcijoje direkcija įžvelgia naudingų aspektų – demontavus jau minėtą ūkinį pastatą, atliekami pilni archeologiniai tyrimai. Būtent toje vietoje anksčiau būta kapinyno.

Kitas dalykas – sodybos savininko iniciatyva elektros laidai pravesti po žeme ir atsisakyta iki šiol kraštovaizdžiui netikusių elektros stulpų. Rezervato tvarkymo plane tokių planų buvo, bet pinigų tam iki šiol direkcijoje neatsirado.

„Taip, rekonstruojami pastatai ir nematau tame visiškai nieko baisaus“, – pabrėžia direkcijos darbuotoja.