Pažeidimų nenustatyta, o iškeltos grėsmės – tik hipotetinės, taip, reaguodamas į LRT tyrimą, LRT RADIJUI sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas. Anot jo, didžiausia bėda – vos penki bankai, dėl kurių šalyje trūksta konkurencijos.
Beveik pusė užsienio kapitalo finansų technologijų įmonių yra rizikingos ir susijusios su Rusijos oligarchais, sukčiavimu ar turi sąsajų su lengvatinio apmokestinimo zonomis. Tai parodė LRT Tyrimų skyriaus atlikta Lietuvoje veikiančių užsienio mokėjimo įstaigų analizė.
Taip pat skaitykite
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako teigimu, Lietuva džiaugiasi finansinių technologijų sektoriaus dėmesiu, tačiau, kaip bebūtų, ne visada pavyksta išvengti prastesnės reputacijos asmenų dalyvavimo. Tam, kad minėtų grėsmių būtų išvengta, V. Bako teigimu, reikiamoms institucijoms yra suteikiami platūs įgaliojimai įsitikinti reputacinėmis rizikomis ir įvertinti tam tikrų įmonių veiklą kitose pasaulio šalyse.
„Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Valstybės saugumo departamentas gali blokuoti bet kokias investicijas, jei jos yra nesuderinamos su saugumu. Be abejo, šis sektorius yra rizikingas, didesnės rizikos sulaukia didesnio dėmesio [...] Jeigu šios rizikos kelia grėsmę, mes turime pakankamai įrankių joms išvengti“, – LRT RADIJUI sako V. Bakas.
M. Majausko manymu, ši situacija yra dramatizuojama.
„Pažeidimų nenustatyta, iškeltos yra tik hipotetinės grėsmės, kurios Lietuvos bankui yra gerai žinomos, pavyzdžiui, tai, kad dalis investuotojų yra užsienio investuotojai, ar, tarkime, yra „ofšorinės“ kompanijos, kurios savaime nėra joks nusikaltimas, tačiau, žinoma, galutiniai naudos gavėjai turi būti žinomi“, – komentuoja M. Majauskas.
M. Majausko supratimu, didžiausia bėda yra ta, kad 90 proc. rinkos Lietuvoje kontroliuoja vos penki bankai, dėl ko šalyje trūksta konkurencijos ir naujų investicijų.
„Pervedimai, pinigų išgryninimas, kortelės kainuoja gerokai brangiau, todėl mums reikia kuo daugiau investicijų iš tokių įmonių, kaip „Google Payment“, „Revolut“, kas duotų realią naudą Lietuvos vartotojams. Aš puikiai suprantu, kad verslo be rizikos nėra. Rizikos turi būti įvertintos ir įvertinta reali nauda, kurią ateinant naujoms kompanijoms gauną valstybė, pavyzdžiui, investicijos, darbo vietos ir pigesnės banko paslaugos“, – teigia M. Majauskas.
Pasak Centrinio banko vadovo Vito Vasiliausko, nors minėtos rizikos ir egzistuoja, joms yra pasiruošta.
„Galime nieko nedaryti, sėdėti akmens amžiuje su keliais vyraujančiais bankais. Mes renkamės aktyvią strategiją, suvokdami, kad rizikos egzistuos ir bus „kliurkų“. Mes ne Hariai Poteriai ir burtų lazdelėmis nemosikuojame“, – aiškina V. Vasiliauskas.
V. Bako aiškinimu, finansų sektorius yra susijęs su rizikomis, tačiau svarbu pasimokyti iš savo klaidų.
„Svarbu, kad Lietuva netaptų patogia pinigų plovimui, mokesčių slėpimui ir machinacijoms šalimi. Vienas iš būdų yra investuoti į kontrolės pajėgumus, kurių trūksta“, – sako V. Bakas.
M. Majauskas pabrėžia, jog turi būti skiriami reikalingi resursai minėtoms rizikoms suvaldyti: „FNTT ne kartą sakė, kad yra rizikos, bet nėra finansavimo joms suvaldyti.“
