Seimas antradienį nutarė nepanaikinti Seimo nario Petro Gražulio teisinę neliečiamybę. Šiuo sprendimu parlamentas nepatenkino generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo ir papirkimo.
Antradienį posėdžiavosi Seimo laikinoji tyrimo komisija nusprendė siūlyti parlamentui tenkinti generalinio prokuroro E. Pašilio prašymą leisti patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Šia iniciatyvai Seime nepritarė.
Už šį siūlymą balsavo 65 Seimo nariai, siūlymo nepalaiko 3 parlamentarai, susilaikė 25.
Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas, „valstietis“ Petras Valiūnas parlamentarus informavo, kad už iniciatyvą siūlyti Seimui naikinti P. Gražulio imunitetą balsavo 6 komisijos nariai, 5 buvo „prieš“, susilaikiusiųjų nebuvo.
P. Gražuliui norima pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi vadinamojoje „Judex“ byloje.
Generalinėje prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo ir papirkimo. Įtarimai minėtoje byloje šiuo metu pateikti buvusiam „Judex“ direktoriui Rimantui Kičui.
Į Rusiją produkciją eksportuojančios bendrovės „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų. Teisėsauga tvirtina, kad surinkti duomenys leidžia įtarti, kad Seimo narys P. Gražulis padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su minėta situacija susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.
P. Gražulis: tai yra politinė byla
Prie Seimo tribūnos stojęs P. Gražulis neigė savo kaltę, neslėpė manantis, kad prieš jį sukurpta politinė byla.
„Aš esu įsitikinęs, kad tai yra politinė byla ir politinis susidorojimas“, – tvirtino parlamentaras.
P. Gražulis pasakojo antradienį apie generalinio prokuroro prašymą panaikinti jo neliečiamybę kalbėjęs su Seimo pirmininku V. Pranckiečiu. Seimo narys pasakojo, kad nuolat buvo persekiojamas teisėsaugos. P. Gražulio įsitikinimu, bylą prieš jį sukurpė prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su generaliniu prokuroru E. Pašiliu.
„J. Stalinas turėjo L. Beriją, o D. Grybauskaitė turi E. Pašilį“, – rėžė P. Gražulis.
Jis savo ruožtu kėlė klausimą, kodėl nėra teisiami konservatorių lyderiai, o ypač Landsbergių šeima, kuri, P. Gražulio manymu, padarė ne vieną nusikaltimą.
Prokurorų medžiagoje numatyta, kad P. Gražulis galėjo iš įmonės „Judex“ turėti turtinės naudos, naudodamasis bendrovės automobiliu „Lexus“, pildamasis degalus, keliaudamas po Europą. Šiuos jam metamus kaltinimus P. Gražulis neigė. Anot jo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba jokių pažeidimų dėl automobilio nuomos neįžvelgė.
„Reikia užtildyti P. Gražulį. Nebijokite, ponia prezidente, baigiasi tavo dienos. Neišgąsdinote“, – aiškino P. Gražulis.
Jis apeliavo į didžiausią parlamentinę partiją.
„Gyniau tiesą ir gyniau „valstiečius“, kurie stengiasi tarnauti Lietuvos žmonėms“, – kalbėjo P. Gražulis.
„Žiūriu į jus, „valstiečiai“, ir Jums sakau: manau, kad tai yra moralinė kova, o ne tai, kad atidavimas teisingumui į rankas. Į tokio teisingumo, kurio nėra“, – kreipėsi P. Gražulis.
V. Bakas mato kriminalinius nusikaltimus
„Valstiečių“ frakcijos narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teigė sutinkantis, kad balsavimas dėl P. Gražulio neliečiamybės yra ir moralinis klausimas, mat parlamentas nėra tarp populiariausių valstybės institucijų, pagal visuomenės apklausas, tad Seimo sprendimas, pasak V. Bako, turi būti ryžtingas.
„Mes čia kalbame apie kriminalinius nusikaltimus. Iš esmės ponas P. Gražulis įtariamas primityviu, bet sunkių kriminalinių nusikaltimų padarymu“, – pabrėžė V. Bakas.
Parlamentas pažymėjo, kad atsižvelgiant į prokuratūros surinktą informaciją, P. Gražulis rūpinosi konkrečia įmone.
„Papildomas aspektas yra tai, kad tai susiję ne tik su P. Gražulio galimu veikimu Lietuvoje. Kalba eina apie jo bandymą galimai paveikti Rusijos, Kaliningrado srities, pareigūnus. Tiesą sakant, tai daro didžiulę gėdą Lietuvai, kad galima Seimo narys, tautos išrinktas atstovas, elgiasi taip, kaip elgiamasi korumpuotuose režimuose“, – dėstė V. Bakas.
Parlamentaras kvietė Seimą panaikinti P. Gražulio teisinę neliečiamybę.
„Tai yra politinės korupcijos byla, nebijokime to pripažinti“, – pažymėjo „valstiečių“ frakcijos narys.
Opozicija: apmaudu, tai suorganizavo valdantieji
Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Eugenijus Gentvilas ragino P. Gražulį nebijoti stoti prieš teismą, bendradarbiauti su teisėsauga. Anot jo, kitu atveju parlamentas tampa tam tikru įkaitu.
„Visas Seimas paverčiamas koldūnų fabriko įkaitais. Nemanau, kad tai yra teisinga“, – pažymėjo E. Gentvilas.
Pasak jo, „valstiečių“ balsų pasidalijimas daliai jų balsuojant už P. Gražulio teisinio imuniteto išsaugojimą, o daliai susilaikant, yra tiesiog surežisuotas žaidimas.
„Seimo dauguma neleidžia teisėsaugai net apklausti P. Gražulio, kurio galimos nuodėmės ryškėja“, – teigė E. Gentvilas.
Tai, anot jo, žmonėms rodo prastą pavyzdį dėl nepasitikėjimo teisėsauga.
„Kaip jaustis eiliniam Lietuvos gyventojui, kuris vienokiu ar kitokiu būdu susiliečia su teisėsauga? Kai Seimo narys šitaip sako ir jį Seimo dauguma palaiko ir neleidžia teisėsaugai net jo apklausti?“ – retoriškai svarstė liberalas.
Pasak jo, gana vieningas „valstiečių“ ir „socialdarbiečių“ palaikymas P. Gražuliui reiškia, kad yra bandoma jį palenkti palaikyti valdančiuosius. Tai, anot jo, ypač svarbu formuojant koaliciją.
„Reikia išsaugoti P. Gražulį, maža kas, vienas balsas pravers“, – sakė E. Gentvilas.
Tuo tarpu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis taip pat pritarė, kad Seimo apsaugotas P. Gražulis bus naudingas valdantiesiems.
„Asmeniui, kuriam yra pareikšti baudžiamieji kaltinimai, Seimas ir valdančioji dauguma tampa užuovėja nuo baudžiamojo persekiojimo“, – sakė G. Landsbergis.
„Ta valdančioji dauguma yra trapi, „tvarkiečiai“ byra, matome, kas vyksta Seime, tai kiekvienas balsas, net jei jis galimai yra nusikaltėlio balsas, yra reikalingas“, – pridūrė jis, pažymėjęs, kad rinkėjams reikėtų tai atsiminti balsuojant kitų metų Seimo rinkimuose.
Balsavime susilaikęs G. Kirkilas: nėra aiškumo
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, kad svarstant klausimą dėl parlamentaro P. Gražulio teisinės neliečiamybės atėmimo trūko aiškumo, todėl jis susilaikė.
Pasak jo, prie to prisidėjo ir bendros laikinosios tyrimo komisijos nuomonės stoka.
„Kadangi komisija nepaskelbė nuomonės, mes gi medžiagos tai nežinome. Jei komisija būtų vienareikšmiškai paskelbusi savo nuomonę – arba reikia, arba nereikia, toks būtų ir balsavimas. Tam komisija ir sudaroma, kad Seimui pateiktų (nuomonę. – ELTA). Jeigu nepateiki aiškios nuomonės, tai Seimo nariai įvairiai ir balsuoja. Pati komisija nevieninga buvo, vadinasi, nėra aiškumo“, – sakė G. Kirkilas, patikinęs, kad frakcijoje buvo nutarta balsuoti laisvai.
Jo teigimu, generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymas Seimui panaikinti teisinę neliečiamybę parlamentarui P. Gražuliui nebuvo pakankamas argumentas balsuoti „už“. Pasak politiko, teisėsauga jis esą pasitiki, bet tuometinis pareigūno pranešimas buvo „nieko neatskleidžiantis“, kaip ir Seime vykusi diskusija.
„Kaip matot, vyko diskusija – jie teigia vienaip, jis neigia. Nėra aiškumo“, – pakartojo Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas.
