Lietuvoje

2019.06.28 05:30

Vaikus iš šeimos atėmė net du kartus: tėvas nutarė keistis atsakęs į sunkų klausimą

Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.06.28 05:30

Du kartus vaiko teisių specialistams savo vaikus atidavęs Algis įsitikinęs – jei nebūtų atsisakęs alkoholio ir vaikai būtų paimti trečią kartą, su jais tikriausiai būtų atsisveikinęs visam laikui. Trijų vaikų tėtis priduria: vaikus išmainęs į alkoholį, jaustųsi visiškai žlugęs.

Su Algiu (vardas ir pavardė pakeisti, redakcijai žinomi) susitinkame Prienų rajone. Kurį laiką laukiame prie daugiabučio laiptinės, tačiau netrukus jį pamatome – sportinė apranga, ant kaklo – gintariniai karoliai, o veide – nedrąsi, bet šilta šypsena.

Algis mus linksmai pasitinka ir nusiveda pasikalbėti prie Nemuno pakrantės. Nors iš pradžių išgirdęs klausimus šiek tiek jaudinasi, tačiau pokalbiui įsibėgėjus atsipalaiduoja ir noriai pasakoja savo istoriją, vis pabrėždamas, kad viliasi, jog jo papasakota istorija padės kitiems.

Nesigydysi – vaikų gali nebepamatyti

Anot Algio, jo šeima su Vaiko teisių apsaugos tarnyba pirmą kartą susidūrė prieš metus. Tada iš jo beveik dviem savaitėms buvo paimti vaikai. Neilgai trukus sekė ir antras kartas, kai vaikai į globos tarnybą pateko ilgesniam laikui – dviem mėnesiams.

„Buvo problemų dėl alkoholio, buvo smurto artimoje aplinkoje, todėl teko su policija, o vėliau ir vaiko teisių apsaugos specialistais susidurti. Iš pirmo karto nepasimokiau, reikėjo antro karto, o tada jau supratau, kad turiu problemų“, – vaikų paėmimo priežastis prisimena pašnekovas.

Algis pasakoja, kad po pirmojo vaikų paėmimo iš šeimos turėjo lankytis pas probacijos pareigūnus, tačiau atsisveikinti su alkoholiu nesugebėjo, o šeimoje ir toliau tęsėsi pykčiai bei nesutarimai. Praėjus keliems mėnesiams vėl pasirodė policija, o vėliau – ir vaiko teisių apsaugos specialistai.

„Buvo labai liūdna, nes ir vaikus paėmė iš šeimos, ir sunku jau tada buvo. Jei norėjome gyventi normalioje šeimoje, kartu su vaikais, reikėjo priimti kitokius sprendimus“, – svarsto Algis.

Vyriškio teigimu, paėmus vaikus, kartu su žmona jis mėnesį gydėsi nuo alkoholizmo, dalyvavo „Minesotos“ programoje, o specialistų žodžiai „jei nesigydysi, vaikų gali ir nebepamatyti“ buvo didelė motyvacija keistis ir stotis ant kojų.

Dabar – beveik aštuoni mėnesiai, kai Algis nebevartoja alkoholio. Jis prisimena gydytojų žodžius, kad nuo specialistų priklauso tik 20 proc. žmogaus gijimo, visa kita pasiekti turi pats žmogus. Pašnekovas tvirtina supratęs alkoholio žalą, tačiau išlieka atsargus: „Nežinau, kas bus ateityje, – niekas negali būti garantuotas, tačiau stengsiuosi, kad mano gyvenime kuo ilgiau nebūtų alkoholio“.

Vaikams atsiskyrimas nuo tėvų – didžiulė trauma

Pasak Algio, du mėnesiai be vaikų buvo labai sunkūs ir graudūs – nors vaikus lankė beveik kiekvieną dieną ir kartu su jais leisdavo laiką, išsiskiriant vaikai verkdavo, prašydavo pasilikti kartu. Vyriškis pasakoja, kad stengdavosi mažuosius nuraminti ir nukreipti jų mintis, visada aiškindavo, kad vėl atvažiuos aplankyti, o jei ką nors pažadėdavo, pažadą visada ištesėdavo, kad vaikai juo pasitikėtų.

„Iš tikrųjų nenorėčiau to daugiau patirti ir vėl pamatyti savo vaikų ašarų. Širdį skaudėjo ir spaudė. Pagalvojau, negi aš išmainysiu tą bambalį į savo vaikus? Į savo didžiausią turtą? Tai man labai padėjo apsispręsti. Jei aš būčiau išmainęs savo vaikus į alkoholį, būčiau visiškai žlugęs žmogus, o aš dar toks nesijaučiau. Tvirtai apsisprendžiau, kad su alkoholiu reikia baigti, kitaip liksiu visiškai vienas ir vaikščiosiu pakampėmis po konteinerius“, – svarsto Algis.

Kaip sako vyriškis, kai tarnybos paėmė vaikus, mažiausiajam buvo keli mėnesiai, todėl jis dar nesuprato, kas nutiko, tačiau vyresniesiems šis įvykis buvo didžiausia trauma – su ašaromis tėvus pasitikdavo, su ašaromis išlydėdavo.

„Išvykus vaikams užeidavo toks liūdesys, toks skausmas širdy, kad nežinai, nei ką pradėti daryti. Vaikams tai taip pat buvo didelė trauma – dar dabar prieš save matau savo vaikų akis, kaip jie į mus žiūrėdavo, kaip jiems būdavo baisu, kad turime juos kažkur palikti. Juk vaikai nesupranta, kodėl negali būti su tėvais. Bandžiau įsivaizduoti, kaip aš, būdamas vaikas, jausčiausi, jei mane atskirtų nuo mamos ir tėčio. Stengiuosi tai pamiršti ir neprisiminti, tačiau net dabar, po tiek laiko, kartais jaučiu tokį sunkumą ir širdies graužatį“, – kalba Algis.

Jis apgailestauja, kad kartais nuvažiavus aplankyti vaikų mažiausiasis tėvų kurį laiką neatsimindavo, keistai į juos žiūrėdavo, tačiau po kelių minučių vėl atpažindavo, o tada mažylio veide pasirodydavo šypsenėlė. Vyras su šypsena pasakoja, kad po dviejų mėnesių, kai vaikai grįžo į namus, abu su žmona taip džiaugėsi, kad negalėjo paleisti jų iš rankų.

„Buvo labai gera, kaip akmuo nuo dūšios nusirito ir laimingi visi buvome. Labai laimingi. Pasiimti vaikų nuskridome kaip ant sparnų, plačiomis šypsenomis“, – džiaugiasi Algis.

Vaikų paėmimas leido suprasti klaidas

Anot vaikų tėčio, kai tik Vaiko teisių apsaugos tarnyba paėmė vaikus, abu su žmona labai pyko ir manė, kad toks specialistų elgesys neteisingas – prieš vaikus šeimoje jokio smurto niekada nebuvo, nesutarimai vykdavo tarp pačių sutuoktinių, tačiau, sako Algis, vertindamas situaciją iš šiandienos perspektyvos, mano, kad vaikų paėmimas leido suprasti savo klaidas ir iš jų pasimokyti.

„Bent jau man tai padėjo suprasti bėdą, ligą ir klaidas, kurias dariau. Jei vaikai nebūtų paimti, aš iki šiol vartočiau alkoholį ir nesukčiau dėl to galvos, manyčiau, kad nieko blogo nedarau. Taip anksčiau ir galvodavau – juk nevagiu, neplėšikauju, pats užsidirbu, nieko nemaldauju, centų neprašau – viskas atrodė šaunu.

Stebėjausi, negi negaliu po darbo atsigerti šiek tiek alaus? Tačiau vėliau pastebėjau, kad jau per daug alaus geriu, kiekvieną dieną vis didesnėmis dozėmis, pamačiau, kad be jo jau nebegaliu, nes mintys tik ir sukasi, kad grįžęs po darbo lėksiu į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Yra žmonių, kurie geria saikingai, bet aš saikingai negėriau, man atrodė, kad galiu bet kada sustoti gerti, tačiau iš tikrųjų taip nebuvo“, – atvirauja Algis.

Anot jo, alkoholizmo problema prasidėjo labai seniai – vieni alkoholį vartoja susidūrę su vargu ar bėdomis, tačiau, sako Algis, jis gerdavo norėdamas pritapti prie kitų, o ir linksmintis be alkoholio nemokėjo. Nors iš pradžių alkoholis buvo būdas atsipalaiduoti, vėliau priklausomybė didėjo, o negavus alkoholio kildavo įvairių minčių.

Algis tikina, kad ir vartodamas alkoholį manė, jog rūpinasi vaikais: gavęs atlyginimą iš pradžių pasirūpindavo šeimos poreikiais, o likusius pinigus išleisdavo savo reikmėms – alkoholiui. Pasak vyriškio, tada nesuprato, ką galima pirkti be alkoholio, tačiau dabar, stebėdamas, kaip kiti prageria visus pinigus, jų nebesupranta, todėl nustojęs vartoti alkoholį Algis pradėjo žvejoti, daugiau laiko leisti kartu su šeima, vaikais.

„Kai geri, tai ką tu su vaikais užsiimsi... Nenori, kad kas lįstų į akis, ir sėdi kur nors vienas ar su draugais. Dabar daugiau laiko skiriu šeimai, randu daugiau žaidimų ir kitokių pramogų. Ir anksčiau kažką bandydavau daryti, bet jei esi neblaivus, o veiksmai neadekvatūs, tai tokie bandymai net sukelia juoką. Atrodydavo, kad tikrai myliu savo vaikus, tačiau kaip tu gali juos mylėti, jei girtuokliauji?“ – klausia Algis.

Suprato, kad gali prarasti vaikus

Vaikų tėtis sutinka, kad gydytis nuo alkoholizmo nebuvo lengva – kildavo įvairių minčių, pagundų, o įvairios vietos bei sutikti žmonės primindavo apie alkoholį, tačiau, tvirtina jis, tokiais atvejais suprasdavo, kad, jei išgers vieną kartą, tai bus ir trečias, o tada vėl įniks į alkoholį.

„Supratau, kad nebegali būti trečio karto, kai vaikus paims iš šeimos, nes tada jų gali nebeatiduoti. Visada mąstydavau apie pasekmes, kas gali nutikti. Supratau, kad jei vėl paims vaikus, šiame gyvenime būsiu prapuolęs ir nežinosiu, ką toliau daryti“, – surimtėja Algis.

Kaip sako vyriškis, kartu su žmona ir dabar lankosi pas įvairius specialistus, kurie padeda spręsti problemas, jis pabrėžia, kad būtina išsikalbėti, nes jei viską laikai savo viduje, kažkada ateis minutė, kai gali pratrūkti. Pasak Algio, labai svarbu bendradarbiauti su savo partneriu – jei vienas stengiasi keistis, o kitas ir toliau vartoja alkoholį, niekas nepasikeis.

„Jei šeimoje abu vartojo alkoholį, abu ir turi baigti. Labai sunku, nes kitu atveju vienas turės vežti visą naštą ir prisiimti atsakomybę už kitą žmogų, juk net už save negali garantuoti 100 proc., vos veži savo blaivybę, o jei dar reikia ir kitą prižiūrėti... Toliau geriantis partneris atgal gali nusitempti ir tave“, – akcentuoja Algis.