Lietuvoje

2019.06.25 17:05

Norvegijoje gimusi Sandra: žmonės Lietuvoje yra kur kas šiltesni

Giedrė Čiužaitė, Adomas Šimkus, LRT RADIJO laida „60minučių“, LRT.lt2019.06.25 17:05

Nežinau, kurią pilietybę reikės pasirinkti, kai man sukaks 18 metų, nes aš noriu būti ir norvegė, ir lietuvė, taip LRT projekte „Keturi milijonai“ sako Norvegijoje gimusi Sandra Hodne. Nors ir gyvena Norvegijoje, pašnekovė teigia, kad Lietuva užima didelę jos gyvenimo dalį.

– Esate gimusi Norvegijoje, Stavangeryje. Tikriausiai norvegiškai kalbate be akcento?

– Manau, kad norvegiškai kalbu geriau nei lietuviškai, nes dažniau vartoju norvegų kalbą. Nors dirbu sushi restorane, kur dirba nemažai lietuvių, turiu daug lietuvių draugų mokykloje, su kuriais kalbu lietuviškai, vis tiek daugiausia bendrauju norvegiškai. Su mama kalbu lietuviškai, o su tėčiu norvegiškai.

– Ar prisistatant Norvegijoje pabrėžiama žmogaus tautybė?

– Nelabai. Kai gyveni Norvegijoje, visi galvoja, kad esi norvegas ir viskas, todėl nebūtina dar ką nors sakyti, bet, jei reikėtų pasakyti, sakyčiau, kad esu ir lietuvė, ir norvegė.

Aš turiu tiek lietuvišką, tiek norvegišką pasus, tačiau, kai sukaks 18 metų, turėsiu pasirinkti, kuo būti. Nežinau, ką reikės daryti, nes aš noriu būti ir norvegė, ir lietuvė.

– Lietuvoje vyko referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Ar Jūsų šeimai tai buvo aktuali tema?

– Taip, mes daug apie tai diskutavome, ypač, kai mano brolį pašaukė į kariuomenę ir Lietuvoje, ir Norvegijoje. Nors mano brolis yra gimęs Lietuvoje, jis labiau jaučiasi esąs norvegas, jis nelabai šneka lietuviškai, jam lietuvių kalba ir pilietybė nėra aktuali, todėl jis galiausiai pasirinko Norvegijos kariuomenę.

– Ar lankėte kokią nors šeštadieninę mokyklą? Buvote ugdomi lietuvių kalba?

– Taip. Kai buvome maži, visi lankėme lietuvišką mokyklą savaitgaliais, pernai lankėme nuotolinio mokymo mokyklą, kur taip pat mokėmės lietuvių kalba.

– Kiek kartų Jums teko lankytis Lietuvoje?

– Stengiamės lankytis kuo dažniau, pavyzdžiui, per vasaros atostogas. Lietuvoje lankomės gana dažnai, nes mums svarbu susitikti su seneliais, teta, draugais. Nors ir gyvename Norvegijoje, Lietuva yra didelė mūsų gyvenimo dalis.

Mano vyresniajam broliui nelabai norisi važiuoti į Lietuvą. Jis visada nori arba likti Norvegijoje, arba važiuoti į kokią nors kitą šalį, kai, pavyzdžiui, aš ir kitas brolis per atostogas norime būti tik Lietuvoje.

– Jūsų tėtis yra norvegų kilmės. Ką jis sako apie tokį dažną važinėjimą į Lietuvą?

 – Manau, kad jam dėl to yra smagu. Jis turi daug pažįstamų Lietuvoje ir moka lietuvių kalbą. Aš manau, kad jis yra nieko prieš.

– Ką galėtumėte pasakyti apie Lietuvą? Kokia Jums atrodo ši šalis?

– Tai yra labai šilta šalis. Kiekvieną kartą, kai esame Lietuvoje, mums būna labai smagu. Visi prisiminimai, susiję su Lietuva, yra labai šilti. Manau, kad tai labai gera šalis.

– Lyginant lietuvius ir norvegus, ar jie yra panašūs?

– Mano nuomonė sutampa su daugumos, jog Norvegijoje žmonės yra šaltesni, ne tokie atviri. Pirmiausia norvegas turi pažinti kitą žmogų, kad jam atsiskleistų. Žinoma, visi norvegai yra geri žmonės, bet, manau, kad Lietuvoje žmonės yra daug šiltesni.

– Ar gali būti, kad kada nors persikelsite gyventi į Lietuvą?

– Nors tokia galimybė ir yra, daugiau šansų, kad liksime čia, Norvegijoje. Žinoma, jeigu nuspręsčiau keltis į kitą šalį, tai tikrai būtų Lietuva.

– Jeigu kokioje nors sporto šakoje varžytųsi Lietuva ir Norvegija, ką palaikytumėte?

– Manau, kad abi komandas.  

Norvegijoje lankėsi LRT RADIJO žurnalistai Giedrė Čiužaitė ir Adomas Šimkus. Jų kelionė yra dalis projekto „Keturi milijonai“, skirto Pasaulio lietuvių metams.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius