Lietuvoje

2019.06.25 12:46

Dėl ydingos patekimo į globos namus tvarkos – apstu landų korupcijai

Algirdas Igorius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.06.25 12:46

Mokslininkų prognozės nesikeičia – Lietuvos gyventojų mažėja, likusieji – sensta. Jau pastebima, kad ilgėja eilės į globos namus. Tačiau aiškėja, kad patekimų į juos tvarka ydinga: nėra vienos bendros elektroninės laukiančiųjų sistemos, daug galimybių vykti korupcijai, kai kuriose įstaigose trūksta reguliaraus patikrinimo. Po tokių Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau ruošia pakeitimus.

Ričardas Dubickas, Sausio 13-osios įvykių dalyvis, dabar neįgaliojo vežimėlyje. Jam svarbios socialinės globos įstaigų gyventojų aktualijos. Esą, didžiausia problema – šioms įstaigoms trūksta kontrolės.

Pasak jo, investuojamos biudžeto ir europinės lėšos renovuoti senelių ir neįgaliųjų globos namus turėtų būti skiriamos šioms įstaigoms decentralizuoti ir steigti, pavyzdžiui, kaip Švedijoje – mažesnius, šeimos modelio namus.

„Kol yra ES pinigai, tol mes darome remontus, kai jie baigsis, mes vėl būsim priversti kažką keisti“, – sako asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas R. Dubickas.

Kol nebus pereinama prie Skandinavijos modelio, kurį deklaruoja ir ministerijos, viskas bus sustoję, akcentuoja jis.

Specialiųjų tyrimų tarnyba prevenciškai tyrė socialinės globos namus prižiūrinčias, teikiančias licencijas, bei eiles ir srautus koordinuojančias įstaigas.

Nustatyta, kad daugėja laukiančiųjų vietos ministerijai ir savivaldybėms priklausančiose globos įstaigose, tačiau nėra skaitmenizuoto bendro tokio sąrašo, todėl Neįgaliųjų reikalų departamentas negali nustatyti, ar tas pats žmogus nėra įrašytas keliose eilėse, o tai yra draudžiama.

„Tie korupcijos rizikos veiksniai, pabrėžiu, ne atvejai, tačiau veiksniai, kurie galėtų nulemti korupcijos apraiškas, tai galėtų būti sąlygos, neskaidriam tiek valstybės tarnautojų veikimui, tiek galbūt ir siekiui iš kitos, iš tikrinamojo pusės susitarti su valstybės tarnautoju dėl pastarojo neskaidraus veikimo, tiek ir iš suinteresuotų asmenų norinčių patekti į įstaigas“, – sako STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė.

Negalios organizacijų forumo vadovė teigia, kad ypač aktuali socialinių globos įstaigų paslaugų kokybė ir jų priežiūra. STT nustatė, kad ne visos globos įstaigos laiku tikrinamos, nors reikalaujama tai daryti periodiškai.

„Tai kelia didelę riziką, kad tokiose įstaigose žmonių su negalia teisės, galimai, pažeidžiamos. Gali būti neužtikrinama kokybiška jiems teikiama paslauga, o už tai moka visi mokesčių mokėtojai. Mes tikrai vertiname iš žmogaus teisių perspektyvos, kad taip, tose įstaigose yra didesnė rizika pažeisti žmogaus teises“, – pastebi Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.

Pasak D. Juodkaitės, savivaldybės įpareigotos kurti alternatyvas izoliuotiems globos namams – teikti paslaugas bendruomenėje: lankomąją priežiūrą, skirti socialinį būstą.

Savivaldybių asociacijos atstovė teigia, kad beveik pusšimtį įvairių funkcijų vykdančios savivaldybės, atsargiai vertina alternatyvų globos namams ar šeimos tipo paslaugų teikimą bendruomenėse.

„Labai daug projektų vykdoma iš ES struktūrinių fondų, bet jie yra laikini, dviem–trims metams, o po to, keliam klausimą, kaip iš tikrųjų reikės išlaikyti, jeigu tikrai turime didelį tinklą, ar gebės savivaldybės išlaikyti?

Savivaldybės vykdo net 44-ias savarankiškas funkcijas ir kiekvienai tai veiklai reikia lėšų, o savivaldybių biudžetai nedidėja taip, kiek didėja žmonių poreikiai“, – akcentuoja Savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė.

Neįgaliųjų reikalų departamento vadovė sako, kad savivaldybės privalo planuoti lėšas, esą jos atsakingos už socialinių paslaugų teikimą, kad žmogus nebūtų paliktas gyventi atskirtyje.

„Skaičius laukiančiųjų eilėje ilgėja, tai faktas. Bet mes matome, kad iš tų laukiančiųjų didžioji dalis, du trečdaliai, asmenų yra pensinio amžiaus. Mes įžvelgiame senėjančios visuomenės problemą.

Taip pat artimųjų, kurie išvyksta į užsienį dirbti, situacija yra tokia, kad emigracija didelė ir tie senyvo amžiaus asmenys, turintys proto, psichikos negalią, jie lieka be priežiūros“, – teigia laikinoji Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Jolanta Šliužienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja įdiegti elektroninę bendrą laukiančiųjų vietos globos namuose eilę, esą tada būtų panaikintos galimybės korupcijai ir piktnaudžiavimui.

Plačiau – „Panoramos“ reportaže:

Panorama. Patekti į globos namus darosi dar sudėtingiau – norintys neretai susidūria su korupcija