Lietuvoje

2019.06.24 11:34

Baigiasi premjero Skvernelio laisvė: ministrai – su partijų bilietais

Joana Lapėnienė, Aistė Valiauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.06.24 11:34

Ramūno Karbauskio entuziazmą, kad kitą savaitę bus pasirašyta koalicijos sutartis, vėsina premjeras Saulius Skvernelis ir Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas. Tam, kad sutartis būtų pasirašyta, reikia įgyvendinti dar ne vieną punktą.

Visų pirma reikia suderinti  galimų koalicijos partnerių reikalavimus, o jų sumos – šimtamilijoninės. Atsakymą viską suskaičiavusi turi pateikti Finansų ministerija.

Tada – susitarti dėl Seimo pirmininko ir ministrų kėdžių. Štai Lenkų rinkimų akcija sako, kad kol nebus patvirtinta, kad jos siūlymai Vyriausybei priimtini, koalicijos sutarties nepasirašys. Jei lenkų nebus, nebus ir valdančiosios daugumos, o Vyriausybė ir toliau turės dirbti mažumos sąlygomis.

Tokiu atveju Saulius Skvernelis gali nebenorėti toliau jai vadovauti, o jei jis nevadovaus, „Tvarka ir teisingumas“ irgi nedės parašo po sutartimi. O kur dar Socialdemokratų darbo partija – įtakingiausias žaidėjas dėlionėje – jei negaus Seimo pirmininko posto, vargu ar pasitenkins vien tik socialinės apsaugos ir darbo ministro pozicija.

2016 m. gruodį Seime prisiekęs S. Skvernelis džiūgavo, kad jo ministrų komanda suburta kitokiais nei iki šiol principais – prioritetas teiktas ne partinei priklausomybei, o kompetencijai ir profesionalumui.

„Mūsų tikrai nesaisto, kaip ankstesnių Vyriausybių, labai aiškūs, konkretūs įsipareigojimai politinėms partijoms, kurios neleido daryti reikalingų sprendimų“, – anuomet kalbėjo jis.

Realybė ta, kad po pustrečių metų profesionalų Vyriausybė dirba mažumos sąlygomis. Ir S. Skverneliui atrodo, kad teks formuoti Vyriausybę iš koalicijos partnerių siūlomų partinių kandidatų. 

Po prezidento rinkimų valstiečių žaliųjų sąjungininkai pareikalavo pasirašyti naujos koalicijos memorandumą, kad rinkimuose nedalyvavusi Socialdemokratų darbo partija gauna Seimo pirmininko postą, norėtų dar 2 аr net 4 ministrų portfelių. Partija „Tvarka ir teisingumas“ tenkintųsi dviem. „Valstiečiams“ liktų 6 ministerijų kontrolė, mat užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministerijos tradiciškai po prezidento skėčiu.

„Aš apskritai nežinau, ar toks žanras egzistuoja – profesionalų Vyriausybė. Yra arba technokratų, arba politinės Vyriausybės. Taip kad bet kuriuo atveju, jei partijos deleguoja žmones, gali vadinti ekspertais, kaip nori, bet vis vien tai yra ministrai, o ministras yra politikas, mano požiūriu. Tas ginčas, man atrodo yra visiškai tuščias“, – pabrėžia „socialdarbiečių“ lyderis G. Kirkilas.

„Tai gal įvesim likusiems 1,5 metų naują terminą – partiniai profesionalai. Nėra būtina sąlyga ministrui būti partijos nariu. [...] Keisti ministrą, keisti poziciją dėl to, kad turėtų būti kažkam kitam vieta paskirta, irgi nėra racionalu“, – atkerta S. Skvernelis.

Šiuo metu 4 ministrai – LVŽS nariai, 10 nepriklauso jokiai partijai. Pasak politologų, nepartiniai ministrai – tikėtini postų ištroškusių koalicijos partnerių taikiniai.

„Pagal koalicijos susitarimus, greičiausiai vos ne pusė ministerijų gali būti išdalinta mažesniems parteriams ir atitinkamai greičiausiai pasikėsinta bus į tuos nepartinius ministrus“, – svarsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų prof. dr. Tomas Janeliūnas.

Pirmiausia, signalų sulaukė nepartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Socialdarbiečių“ lyderis G. Kirkilas jam viešai patarė atsistatydinti.

Ko gero, suskaičiuotos ir teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus dienos. Mat jis atstūmė „socialdarbiečių“ partiją – išrinktas vicepirmininku atsisakė posto ir neketina stoti į partiją. 

„Visi keliai yra įmanomi ir viskas tinka, kalbant apie tolimesnes perspektyvas, bet nekalbant apie stojimą į partiją“, – teigia jis.

Neketina partijų narių skaičiaus didinti ir kiti S. Skvernelio pasitelkti profesionalai.

„Kadangi atėjau kaip technokratas, tai, kalbant apie partijų pasiūlymus, man tai tikrai nebūtų įdomu“, – nukerta finansų ministras Vilius Šapoka.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas kalba panašiai: „Neturiu tokių planų.“

Anot T. Janeliūno, pernai įsteigta Socialdemokratų darbo partija pervertina savo galimybes: „LSDDP, matyt, tik įsivaizduoja, kad jie gali labai gerai valdyti ir surasti tinkamų kandidatų, bet mes turime precedentų, kada ta pati Aplinkos ministerija taip ir nebuvo patikėta jiems, nes galiausiai nesugebėta rasti tinkamo žmogaus. Nemanau, kad situacija pasikeitė – greičiausiai liko tik tos pačios politinės ambicijos, bet ne reali profesionalių žmonių grupė, kuri galėtų pretenduoti į ministerijas.“

Dar viena memorandumą pasirašiusi partija reiškia savo teises į 2 ministerijas. Anot „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio, derybos gali žlugti, jei nebus įvykdyti memorandumo punktai dėl Seimo pirmininko ir premjero: „Memorandume aiškiai pasakėme, kad remiame premjerą S. Skvernelį ir matome jį premjeru. Jeigu jis persigalvotų, „Tvarka ir teisingumas“ šitoje koalicijoje gali būti, kad nedalyvaus.“

S. Skvernelis vis dar nepatvirtina, kad jis pasirengęs tęsti darbą: „Jūs jau konstatuojate faktą, kad aš formuosiu būsimą kabinetą. Tai ankstyvas klausimas dar. Ne faktas.“

Kol kas apie postus garsiai nekalba prie koalicijos derybų prisijungę Lenkų rinkimų akcijos atstovai. Jie nepasirašė memorandumo dėl koalicijos kūrimo, bet kietai laikosi savo šimtamilijoninėmis sumomis vertinamų reikalavimų. Ar koalicijos partnerių norai gali virsti realybe, paaiškės tik rudenį, kai Finansų ministerija baigs rikiuoti kitų metų valstybės biudžetą. Lenkų rinkimų akcijos derybininkai tikina, kad  jų tokie terminai netenkina. Kol jie nebus garantuoti, kad reikalavimai vykdomi, partijos vadovybė negalės pritarti koalicijos sutarties pasirašymui.

Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Virgis Valentinavičius sako, kad 2016 m. profesionalų vyriausybės sudarymas buvo grindžiamas kompetencijos principu – kad dirbs geriausiai savo sritį išmanantys. Dabar kompetenciją keičia drausmės ir paklusnumo principas ir pagrindinis tikslas – ne piliečių gerovė, o kova dėl mandatų ir išlikimo Seime per kitąmet vyksiančius rinkimus.

„Pralaimėjimas visuose rinkimuose labai susilpnino Ramūno Karbauskio ir S. Skvernelio pozicijas. Tai reiškia, kad koalicijos partneriai gali reikalauti daugiau. Na ir toks žmogus kaip G. Kirkilas tikrai nepasigėdins pareikalauti daugiau. Ir tai yra labai svarbi dėlionė, kai iki Seimo rinkimų lieka 1,5 metų. Vadinasi, šiuo požiūriu, vieni rinkimai baigėsi, Vyriausybė metus dirbo tiems rinkimams, tai dabar nieks nesikeičia – tiesiog bus dirbama jau Seimo rinkimams“, – kalba V. Valentinavičius.