Lietuvoje

2019.06.22 13:46

Profesorius apie LGBT asmenų diskriminaciją: pažeidžia Konstituciją ir primena nacistinę ideologiją

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.06.22 13:46

„Jeigu tam tikra visuomenės ar politikų dalis, išgirdusi žodį gėjus, lesbietė ar transseksualas, pradeda galvoti apie lytinius santykius, tai yra jų psichologinė problema“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras. Anot jo, LGBT bendruomenės diskriminacija pažeidžia Konstituciją.

Ketvirtą kartą Lietuvoje vykusios lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų (LGBT) eitynės buvo panašios į šventę. Paramą LGBT bendruomenei išreiškė tūkstančiai taikiai nusiteikusių žmonių – užsienio valstybių ambasadoriai, verslo atstovai ir šeimos su mažais vaikais. Festivalio „Baltic Pride“ organizatorių teigimu, eitynėse Gedimino prospektu žygiavo apie 10 tūkst. žmonių.

Dar prieš dešimtmetį tik keli drąsiausieji išėjo į pirmąsias eitynes. Vilniaus miesto tarybos ir Laisvės partijos valdybos nario Tomo Vytauto Raskevičiaus teigimu, eitynės „Už lygybę“ pamažu tampa saugios – žmonės mano, kad tai bus smagus renginys, todėl išdrįsta ateiti.

Nors T. V. Raskevičius sutinka, kad tai yra šventė, jo manymu, lietuviškame kontekste šios eitynės vis dar išlieka protestu.

„Atsižvelgiant į socialinių tinklų diskusijas, akivaizdu, kad tam tikras visuomenės segmentas vis dar labai nepalaiko šio renginio. Neretai tokia neigiama pozicija būna pagrįsta išankstiniais nusistatymais“, – komentuoja T. V. Raskevičius.

Neužtikrina teisių

Pasak T. V. Raskevičiaus, paskutinis teisės aktas, reikšmingai pagerinęs LGBT bendruomenės padėtį Lietuvoje, buvo priimtas 2003 metais, o daugiau – jokio progreso.

„Tuo metu buvo priimtas lygių galimybių įstatymas. Jau 16 metų mes absoliučiai neturime jokio progreso teisėkūroje. Iš tiesų progresą generuoja tik teismai“, – teigia T. V. Raskevičius.

Vertindamas teisėkūros iniciatyvas, kurias reikėtų nedelsiant spręsti, T. V. Raskevičius įvardija tinkamą teisinę formą, galinčią sureguliuoti tos pačios lyties šeimų santykius, asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą, leidžiantį translyčiams asmenims keisti asmens tapatybės dokumentus, bei Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą, draudžiantį bet kokią pozityvią informaciją apie LGBT.

„Džiugu, kad šis įstatymas Lietuvoje nėra aktyviai taikomas, neriboja saviraiškos ar taikių LGBT asmenų susirinkimų laisvės, tačiau vien tokios normos egzistavimas Europos Sąjungos (ES) valstybėje jokios garbės nedaro“, – pabrėžia T. V. Raskevičius.  

Nors prieš 12 metų Europos Žmogaus Teisių Teisme Lietuva pralaimėjo bylą dėl lytinės tapatybės nepripažinimo, anot V. Mizaro, šis sprendimas iki šiol nėra įgyvendintas.

„Tikėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teisme bus ir kitos bylos, tiek dėl nepilnamečių apsaugos įstatymo, dėl pozityvios informacijos draudimo apie LGBT visuomenę, bet net jei ir Teismo sprendimai bus palankūs LGBT bendruomenei, tai dar nereiškia, kad valstybė savo vidaus politikos ir valdžios institucijų veiksmais įgyvendins bendrąsias priemones priimdama atitinkamus įstatymus, dėl ko yra labai gaila“, – LRT RADIJUI sako V. Mizaras.

V. Mizaro manymu, tokio pobūdžio renginiai, kaip „Baltic Pride“, turėtų vykti kasmet. Anot jo, kuo daugiau LGBT bendruomenė kels lygybės klausimus viešai ir prašys visuomenės paramos, tikėtina, sulauks ne tik kitų valdžių teisminio dėmesio.

Nepripažinimas prieštarauja Konstitucijai

V. Mizaro tvirtinimu, požiūris, jog LGBT eitynės prieštarauja dorovei, izoliuoja šią visuomenės narių grupę ir pažeidžia Konstituciją.

„Taikaus susirinkimo organizavimas ir savo pozicijų pristatymas neturi nieko bendro su prieštaravimu dorovei. Jeigu tam tikra visuomenės ar politikų dalis, išgirdusi žodį gėjus, lesbietė ar transseksualas, pradeda galvoti apie lytinius santykius, matyt, tai yra jų  psichologinė problema, o ne koks nors teisinis dalykas“, – sako profesorius.

V. Mizaras priduria – priklausydami Vakarų demokratinei santvarkai, lietuviai turi atsižvelgti į visų visuomenės segmentų interesus, todėl visuomenės dauguma privalo priimti mažumų pozicijas ir užtikrinti pastarųjų teises.

„Lietuvoje dažnai vadovaujamasi visuomenės daugumos pozicijomis, kai likusi dalis turi paklusti ir tai pristatoma lyg normali demokratinė santvarka“, – komentuoja profesorius.

Nors šiandien Katalikų bažnyčia pripažįsta tik tradicinę šeimą, profesoriaus aiškinimu, ignoruoti visuomenės mažumas ir atsižvelgti tik į tas grupes, kurios yra kaip nors socialiai naudingos, neteisinga. 

„Man tai yra panašu į nacistinę ideologiją, nes „grynoji rasė“ irgi buvo labiau apsaugota ir netgi buvo siūloma naikinti likusius kitus, kurie, pasak tos ideologijos požiūrio, yra mažiau socialiai naudingi. Aš tikrai nenorėčiau grįžti į laikus, kai žmogaus teisės buvo užtikrinamos pagal jo socialinę naudą“, – aiškina V. Mizaras.

Reaguodamas į pasisakymus, esą LGBT bendruomenė kelia pavojų tradicinėms šeimoms, T. V. Raskevičius teigia, kad tos pačios lyties šeimų įteisinimas nekenktų tradicinėms šeimoms, o priešingai – sustiprintų.

„Pagrindinė šeimos funkcija yra ta, kad sukūrę šeimą žmonės vienas kitu rūpinasi ir tokiu būdu pasilengvina valstybės naštą, todėl kuo daugiau šeimų Lietuvoje sukursime, tuo žmonės gyvens geriau“, – sako T. V. Raskevičius.

Profesorius apibendrina – tos pačios lyties asmenų ir skirtingų lyčių šeimų priešinimas yra neteisingas. „Žmonės gyvena ne izoliuotoje terpėje, o tam tikrame kontekste. Jeigu jiems bus sakoma, kad tos pačios lyties asmenų šeimos griauna tradicines šeimas, jie taip ir galvos. Tokie propagandiniai teiginiai yra tiesiog nesąžiningi“, – LRT RADIJUI sako V. Mizaras.

Išsamiau – LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt