Lietuvoje

2019.06.20 10:52

Paskutinio kovojusio Lietuvos partizano Kraujelio-Siaubūno sesuo: jis žinojo, kad laisvos Lietuvos nebepamatys

atnaujinta 13.10
Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.06.20 10:52

Trečiadienį patvirtinta, kad vienas Vilniaus Našlaičių kapinėse aptiktų 5 asmenų – paskutinis kovojęs Lietuvos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Vilniaus universitetas (VU) surengė spaudos konferenciją apie partizaną bei jo palaikų paieškas.

LGGRTC direktorė Birutė Burauskaitė kalbėjo, kad partizano palaikų atradimas yra pasiekimas ne tik Lietuvos istorijai. Anot direktorės, Antanas Kraujelis-Siaubūnas yra paskutinis išlikęs partizanas, kuris nesulaužė priesaikos, nepasidavė okupantams, o kai buvo sugautas su ginklu, nenorėdamas pasiduoti okupantams, nusižudė.

Pasak B. Burauskaitės, medicinos teismo ekspertų išvadas, kad rasti palaikai – tikrai A. Kraujelio-Siaubūno, jie gavo tik trečiadienį.

Tikimės ateityje surasti ir vadų, ir eilinių partizanų palaikus, kurių artimieji galės lankyti jų kapus ir taip juos pagerbti, mes tikimės dar ne kartą susitikti ir pranešti džiugią žinią, kalbėjo B. Burauskaitė.

LGGRTC Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Peikštenis sakė, kad ieškant palaikų reikia turėti ir partizanų DNR, o tam reikia surasti jų artimuosius. Tada, sakė jis, vyksta archeologiniai tyrimai, studijuojami kapinių planai, taip stengiamasi numatyti galimas kapaviečių vietas, kur gali būti užkasti partizanai ar kitų žmonių palaikai.

E. Peikštenis citavo profesoriaus Vytauto Landsbergio žodžius apie A. Kraujelį-Siaubūną, anot V. Landsbergio, trūksta tokių asmenybių, koks buvo A. Kraujelis, – jis turėjo aiškią tiesą ir suvokimą, o tai viršijo visus politologų išvedžiojimus.

Partizanu tapo nesulaukęs pilnametystės

Vyriausiasis LGGRTC Memorialinio departamento istorikas Dalius Žygelis supažindino su partizano biografija. Anot jo, A. Kraujelio šeima labai anksti tapo partizanų rėmėja, o jis pats tapo ryšininku, vėliau – partizanu. Nors tuo metu dar buvo nepilnametis, tačiau jau atlikdavo įvairias užduotis.

D. Žygelis pasakojo, kad 1955 m. A. Kraujelis vedė, kunigas juos sutuokė miške, o po metų porai gimė sūnus. 1965 m. saugumiečiai gavo pakankamai duomenų, kur slepiasi A. Kraujelis-Siaubūnas, ir partizanas jau nebegalėjo pabėgti. Besigindamas partizanas paleido granatą, dėl to saugumiečiai išsigando ir pabėgo, o tai davė A. Kraujeliui šiek tiek laiko užlipti iki sodybos, kurioje slėpėsi, palėpės. Vis dėlto partizano jėgos seko, jis suprato, kad jį pagaus, todėl nusprendė atimti sau gyvybę.

Pasak D. Žygelio, kitas partizanas Vladas Petronis-Nemunas A. Kraujelį-Siaubūną apibūdino kaip ypač atsargų, dažnai persikeliantį į kitą vietą ir sunaikinantį savo pėdsakus, todėl tai galėjo lemtis, kad jis tapo paskutiniuoju kovojančiu Lietuvos partizanu.

Nuo 1995 m. D. Žygelis ieškojo partizano palaikų, tačiau gauti informacijos buvo sunku, jis susidūrė su nemažai neteisingų liudijimų, pavyzdžiui, kad A. Kraujelis buvo užkastas žvyro karjere netoli Utenos. Anot istoriko, neaišku, ar toks klaidinimas vyko sąmoningai, tačiau tikėtina, kad liudininkai buvo periodiškai siunčiami suklaidinti ir nukreipti netinkama kryptimi.

VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros dr. Justina Kozakaitė kalbėjo, kad palaikų tyrimai dar tik prasidės, todėl detalesnes išvadas bus galima pateikti tik po mėnesio.

Anot konferencijos dalyvių, aptikti A. Kraujelio-Siaubūno palaikus Našlaičių kapinėse buvo tikimasi nuo pernai, kai čia buvo identifikuoti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai. Tačiau vienas svarbiausių dokumentų – 1965 m. surašytos detalios patalogo-anatomo išvados.

J. Kozakaitė pasakojo, sutapus palaikų ir dokumento duomenims, palaikai dar lyginti su artimųjų DNR.

Milicija neleido pamatyti brolio palaikų

A. Kraujelio sesuo, mokslų daktarė Janina Šyvokienė-Kraujelytė sakė, kad jaučiasi sukrėsta, kalbėdama ji graudinosi: „Tai didelė pergalė, tačiau taip pat labai skauda. 1961 m. mes buvome grįžę iš Sibiro ir susitikome su Antanu, visa šeima labai norėjome, kad jis būtų su mumis, nematėme jokios išeities, kad jis dar būtų partizanu, prašėme jo... O jis atsakė, kad jis laisvės nesulauks, tačiau mes sulauksime. Jis taip pat prašė surasti jo kaulus. Šiandien jo prašymas įvykdytas <...> Antanas kitos išeities nematė – tik laisvos Lietuvos. Jis gyveno okupuotoje Lietuvoje, tačiau buvo laisvas.“

„Jis niekada nesiruošė pasiduoti ir visada sakė, kad Lietuva bus laisva“, – prisiminė partizano sesuo.

J. Šyvokienė-Kraujelytė prisiminė, kaip buvo sunku surasti brolio palaikus. Kitai seseriai nuvažiavus į miliciją ir prašant pamatyti palaikus, ji buvo išstumta – nors visą dieną stovėjo prie durų ir prašė galimybės palaidoti brolį, palaikų milicija negrąžino.

„Ar tai žmonės? Jų žmonėmis negalima pavadinti. Antanas buvo nebegyvas, bet jo neleido palaidoti“, – apgailestavo partizano sesuo.

Palaikų ieškojo kelis dešimtmečius

Per LGGRTC organizuotus ir Vilniaus universiteto archeologo Gintauto Vėliaus vykdytus tyrimus Vilniaus Našlaičių kapinėse buvo aptikti 5 asmenų palaikai su šautiniais sužalojimais. Genetiniai tyrimai patvirtino vieno iš jų tapatybę – tai paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai.

LLKS Žėručio rajono štabo viršininko, kovojusio ir besislapsčiusio Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonuose, A. Kraujelio-Siaubūno palaikų buvo ieškoma kelis dešimtmečius.

1965 m. kovo 17 d. būdamas kagėbistų apsuptyje Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo priverstas nusišauti. A. Kraujelio sunaikinimo operacijai vadovavo KGB mjr. Nachmanas Dušanskis, atpažinimo aktą pasirašė KGB jaun. lt. Marijonas Misiukonis – vėliau KGB pulkininkas, LSSR vidaus reikalų ministras, generolas-majoras, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras.

Kartu kapavietėje rasti dar keturių žmonių palaikai, tačiau jie dar bus tiriami ir identifikuojami. Palaidotieji gali būti ir partizanai, tačiau kol kas neatmetama versija, kad jie gali būti ir nusikaltėliai.

Antano Kraujelio-Siaubūno palaikų paieškos baigtos: spaudos konferencijoje pristatytos ilgus metus trukusio darbo detalės