Lietuvoje

2019.06.19 21:47

Artėjant 1941-ųjų birželio sukilimo 78-osioms metinėms – Seime nauji siūlymai

Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.06.19 21:47

Artėjant 1941-ųjų birželio 23-osios dienos sukilimo 78-osioms metinėms – Seime nauji siūlymai.

Konservatoriai įregistravo rezoliuciją dėl sukilimo pagerbimo. Esą ši diena nepelnytai pamirštama. Sukilimas prasidėjo nacistinei Vokietijai puolant Sovietų Sąjungą. Istorikų teigimu, pasinaudojus situacija trumpam paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Sukilimas sutapo ir su Lietuvoje prasidėjusiu holokaustu, todėl iki šiol istorikų vertinamas dviprasmiškai. Kai kurie faktai šiandien naudojami Kremliaus propagandos.

1941-ųjų birželį Lietuva atsiduria nepavydėtinoje padėtyje. Sovietai birželio 14-ąją pradeda vieną didžiausių gyventojų trėmimų. Istorikų teigimu, represijos tokios žiaurios, kad nepasitenkinimas auga valandomis. Savaitę trukusius įvykius nustelbia hitlerinė Vokietija – užpuola Sovietų Sąjungą. Lietuva naudojasi šansu – surengtas sukilimas, suformuojama Laikinoji Vyriausybė, o per radiją skelbiama nepriklausomybė. Sukilimas vyko savaitę.

Trečiadienį Seime įregistruota rezoliucija pagerbti sukilimo dalyvius, o birželio 23-iąją laikyti tokia pat svarbia, kaip vasario 16-oji ir kovo 11-oji.

„Tai yra svarbu mūsų identitetui, mūsų supratimui, kas mes esame. Manau, kad tai yra labai svarbus dokumentas, juolab, kad Seimas jau anksčiau yra įtraukęs birželio 23, sukilimo dieną, į atmintinų dienų sąrašą“, – teigia TS-LKD frakcijos narys Audronius Ažubalis.

Tačiau birželio sukilimas žymi ne tik savaitę trukusią rezistencinę kovą, bet ir nacistinės Vokietijos žiaurumus. Tomis dienomis šalyje prasidėjo ir holokaustas, todėl iki šiol birželio sukilimas istorikų ir politikų vertinamas dviprasmiškai. Antrąjį pasaulinį karą tyrinėjantis Simonas Jazavita sako, kad pagrindinis sukilėlių tikslas buvo parodyti tiek sovietams, tiek vokiečiams, kas yra Lietuvos šeimininkai, o ne žudyti žydus.

„Žudyti gali imtis tikrai ne kiekvienas. Dalis tų, kurie tikėjosi atėjus vokiečiams gauti kažkokias aukštesnes pareigas, dalis tų, kurie žiūrėjo, net nenorėjo tos nepriklausomybės. Norėjo gyventi taip vadinamoje Naujoje Europoje, kas buvo vokiečių propagandinis to meto konstruktas. Bet reikia sakyti - dauguma žmonių tikrai neturėjo tokio tikslo“, – įsitikinęs VDU doktorantas, istorikas Simonas Jazavita.

Karo istorijos profesoriaus Valdo Rakučio teigimu, 39-aisiais nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją ir pradėjus holokaustą, Lietuvos žydai esą draugais laikė sovietus. Esą komunistai galėjo tapti išsigelbėjimu nuo vadinamojo rudojo maro, todėl V.Rakutis sako, kad žydai buvo linkę įsitraukti į partijos gretas. O iki tol prieš lietuvius vykdytos represijos galėjo veikti kaip papildomas dirgiklis.

Istorikai sako, kad iki šiol nėra tinkamai atliktų tyrimų, kurie kartą ir visiems laikams atsakytų į klausimą, kiek lietuviai prisidėjo prie holokausto. 

„Tai turi didžiules pasekmes šiandien. Ne tik, kai į mus žiūri Izraelis, Rusija ar Vakarai, bet ir kaip mes žiūrime patys į save. Sukilimo reikšmė yra ta: kova už tėvynės laisvę, tai jeigu mes šitą faktą atmetame, kaip kažkuo nevertingą, nekorektišką, tai kas tada lieka?“, – klausia istorijos instituto mokslininkė Rasa Čepaitienė.

Birželio 23-osios sukilimu ir holokausto pradžia, pasak istorikų, sovietai pasinaudojo kuriant vadinamąjį žydšaudžių tautos, fašistų kolaborantų įvaizdį. Jis gajus ir šiandieninėje Kremliaus propagandoje.

„Dabartinė Rusijos valdžia tai sustiprina, investuoja į vystymą šio naratyvo ir jis labai efektyviai veikia. Matome, kaip istorija galima manipuliuoti pasiekiant labai didelių politinių tikslų“, – tvirtina Lietuvos kariuomenės atstovas Karolis Zikaras.

Lietuva per Holokaustą neteko didžiosios dalies žydų.

Plačiau – reportaže nuo 15.57 min.

Panorama. Nauji kovos su šešėliu ginklai: Vyriausybė nusitaikė į statybų, turgaus ir automobilių pardavimo sektorius