Lietuvoje

2019.06.19 21:15

Šimonytė: nėra gerai, kai įstojęs į partiją šiandien, rytoj nusprendžia kandidatuoti į pirmininkus

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.06.19 21:15

Derybos dėl koalicijos šią savaitę sustojusios, nes nevyksta Seimo posėdžiai, be to, skaičiuojama, kiek reikėtų papildomų lėšų partijų papildomai teikiamiems siūlymams įgyvendinti. Būtinybė laikytis fiskalinės drausmės iš patirties labai gerai žinoma buvusiai finansų ministrei, kandidatei į prezidentus, Seimo narei Ingridai Šimonytei. Ją „Dienos temoje“ kalbina Rasa Tapinienė.

– Ponia Ingrida, ar ateina į galvą kokia nors citata iš jūsų mėgstamo „Kareivio Šveiko“, kuri dabar apibūdintų dabartinę politinę situaciją Seime ir Vyriausybėje?

– Turbūt dažniausiai ateina į galvą ta pati citata, kad vis vien kažkaip bus. Dar niekada nebuvo, kad niekaip nebūtų. Vis vien kažkaip bus ir šiuo atveju. 

– Derybose dėl valdančiosios koalicijos, dėl kurios būtinybės ir prasmės daugelis politologų abejoja, nes Seimo rinkimai jau po 1,5 metų, bent jau „tvarkiečiai“ traukia tokią papildomą spaudimo kortą. Jie kalbasi ir su opozicija, taip tarsi leisdami Ramūnui Karbauskiui suprasti, kad jeigu ne su jais, tai bus prieš juos. Apskritai šitie siūlymai papildomai finansuoti ar pridėti pinigų vaikams, ar jie yra racionalūs, ar jie turi pagrindo? Dabar derybininkai sėdi ir skaičiuoja – ar yra ten ką skaičiuoti?

– Tokia ir yra problema, kad, man atrodo, visose diskusijose labai dažnai ir labai mielai politikai pasako, kad mes visi esame už gerovę. Staiga visi labai susirūpino, kad kokios nors šalpos išmokos daugybę metų nedidintos, dar kažkokios valstybės remiamos pajamos labai mažai padidintos, ir taip toliau, ir panašiai. Bet yra vienas klausimas, į kurį niekas nemalonėja atsakyti: tai kiek galima tampyti į skirtingas puses tą pačią „kaldrytę“ – 31 proc. mokestinių pajamų santykio su bendruoju vidaus produktu, ir įsivaizduoti, kad galima ją taip betampant kažkaip visas šitas problemas išspręsti. Kaip esu sakiusi turbūt jau ir kampanijos metu, ir ne vieną kartą, kad mes visą diskusiją pradedame ne iš to galo.

Mes pradedame diskusiją iš to, kaip norime būti geri visiems. Bet dar Mikė Pūkuotukas sakė, kad visų daug, o visko mažai. Tai vis dėlto pirmiausia reikėtų kalbėti apie tai, o kas yra galima su mūsų finansiniais ištekliais. O jeigu tie ištekliai per maži? Tai tuomet galbūt reikia kalbėti apie tai, kaip tuos išteklius padidinti. Kol kas girdėjau tiktai vieną pasiūlymą ta linkme. Berods, Socialdemokratų darbo partija pasiūlė vieną tarifą – gyventojų pajamų mokesčio skalėje įdėti dar kažkokį trečią. Bet tai tokia nauja, tokia kavaleristinė ataka, kur štai, pasiūlysim kažką truputėlį, nors puikiai žinome, kad tai didelio paveikslo nekeičia. 

O štai kitoje pusėje, ten, kur mes prisimename, kokie mes esame geri žmonėms, ten mes siūlysime ir tą, ir aną, ir jeigu kartais matysime galimybę kažkaip palaužyti rankas tiems, kurie jaučiasi turbūt atsakingi už tai, kad Vyriausybė ir dauguma pabaigtų kadenciją, tai tą ir darys.

– Atrodo, kad tos politikos laikytis fiskalinės drausmės laikosi ir premjeras Saulius Skvernelis, bent jau šiandien po Vyriausybės posėdžio jis taip kalbėjo, bet yra iškelta kita mintis ar kitas tikslas. Vyriausybė mėgins ištraukti iš šešėlio milijardą eurų, ir visi mes girdime tas kalbas, kai politikai mėgina ištraukti – šiuo atveju yra nusitaikyta į statybų sektorių, automobilių pardavėjus ir mėsos pardavėjus. Ar tai yra realūs skaičiai? Ar tos priemonės diegti daugiausia informavimo, administravimo sistemas, centralizuotas sistemas pasiteisins?

– Na, finansų ministras viename nesename susitikime frakcijoje mums pasakė, kad vienas profesorius pasidžiaugė, jog Lietuva yra tokia šalis, kurioje daugiausia priemonių, nukreiptų į kovą su neapskaitytomis pajamomis. Tai, kad tu turi daugiausia priemonių, tai, kad tu vis atrandi naujų ir naujų kokių nors informacinių sistemų, elektroninių sprendimų, tai nereiškia, kad tu tuo būdu pasieksi kažkokį milžinišką rezultatą.

Pati Vyriausybė, tiesą sakant, tuose raportuose, kuriuos teikė Europos Komisijai savo stabilumo programoje, jokių didelių stebuklų iš šitos kovos nesitiki. Ji nesitiki, kad per 3 metus, kad ir kokia intensyvi ta kova būtų, išties pajamų santykis su BVP labai stipriai padidėtų. Tai čia yra turbūt toks tarsi lengvas numetimas pamatinės problemos, kad įsipareigojimai, kuriuos mes norime prisiimti, problemos, kurias norime spręsti, kainuoja išties gerokai daugiau, negu esame pasirengę už jas dabar sumokėti. 

– S. Skvernelis atostogavo, šiandien pirmą dieną po atostogų. Grįžęs jis kalba vėlgi apie tos pačios koalicijos formavimą ir yra dabar ant tų svarstymų svarstyklių lėkštelės, ar tai turėtų būti politinė, ar tai turėtų būti vis dėlto profesionalų Vyriausybė. Kaip jūs vertinate, ar ta politinė, tai yra partinė, Vyriausybė galėtų funkcionuoti įvertinus tai, kad S. Skvernelis pats nėra partinis ir dalis ministrų nėra partiniai?

– Ne kartą esu apie tai kalbėjusi, juoba, kad pati Vyriausybėje buvau tokia pati. Nebuvau partinė ir iki šiol nesu. Bet vienas dalykas yra labai svarbu. Jeigu žmogus nėra partijos narys, jis vis dėlto negali būti Vyriausybėje tiesiog iš niekur ir niekam neatskaitingas. Vis tiek yra kažkokia frakcija, kuri prisiėmė už tą žmogų atsakomybę, kažkokia politinė jėga, ir aš sakiau, kad nepartiniam ministrui, jeigu jis išties nori veikti sėkmingai, reikia dviejų dalykų.

Pirmas dalykas – tai, žinoma, besąlygiškos premjero paramos. Mes matėme su tais ministrais, kurie buvo atstatydinti praėjusių metų gale, kad ilgą laiką girdėjome, jog visi ministrai yra puikūs, dirba nuostabiai, o paskui staiga pasirodo, kad yra priekaištų ir tokių, ir kitokių, ir turbūt viskas buvo blogai ir netgi visus tuos 2 metus. Tai to neturėtų būti. Ir antras dalykas, kuris yra labai svarbus, – tai vis dėlto pasitikėjimas parlamente. 

Kokia ta dauguma tokia, bet jeigu ta dauguma neturi pasitikėjimo tavimi, jeigu ji nepasitiki tavo inicijuojamomis reformomis ar kažkokiais sprendimais, tai reiškia, kad veikiausiai nelabai ką galėsi padaryti būdamas tuo ministru. Galėsi vadyba, kažkokia mikrovadyba užsiimti pačios institucijos, bet tų didelių pokyčių, kuriuos reikia padaryti... Švietimo ministrės turbūt pavyzdys puikiai įrodo. Ji tikrai buvo labai gera ekspertė, labai vertinama ekspertė, tačiau jos nesusikalbėjimas su Seimo dauguma buvo akivaizdus. Toks nepolitinis ministras yra pasmerktas nesėkmei.

– Jūs taip pat nepriklausote politinei partijai, ir po rinkimų iš karto buvo bent jau viešojoje erdvėje tarsi toks nesusikalbėjimas su konservatorių pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu. Jis sakė, kad kvietė jus arba siūlys, siūlė vesti jums konservatorių sąrašą į Seimo rinkimus, o jūs tada vėlgi per tą pačią žiniasklaidą pasakėte, kad girdite pirmą kartą ir su jumis nekalbėjo. Ar dabar jau per tą laiką jūs radote laiko susėsti ir apsvarstyti šitą pasiūlymą? 

– Natūralu, kad rinkimų naktį turėjau kitų veiklų, negu skaityti visus feisbukus, kuriuose atsirado viena ar kita mintis. Tikrai tuo metu buvau to nemačiusi ir vis dar manau, kad tokie pasiūlymai turbūt su žmonėmis yra pirmiausia aptariami, o vėliau galbūt kažkokiu būdu paskelbiami viešai. Taip, per tą laiką mes turėjome progos pasikalbėti ir turbūt turėsime dar ne vieną progą. 

– Bet jūs taip ir nepasakėte, ar stosite į partiją. Konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis yra sakęs, kad politiškai ir ideologiškai jūs tarsi atitinkate tą konservatorių visą strategiją, veikimą, ir panašiai, ir įstoti formaliai į partiją jums neturėtų būti sudėtinga. Tai ar jūs tą darysite? Kur jūs būtumėte pati linkusi?

– Aš sakiau, kad svarstysiu ir šitą klausimą. Todėl, kad jeigu jau kalbėtume apie kitų metų Seimo rinkimus ir, sakykim, kažkokias svarbesnes pozicijas sąraše, turbūt tą reikėtų daryti. Tačiau dar nesu apsisprendusi, kaip iš tiesų savo politinę ateitį dėliosiuos, ar tokiu būdu, ar kažkokiu kitokiu. Kadangi ne paslaptis, kad ir toje pačioje Tėvynės sąjungoje yra žmonių, kurie manęs neremia ir nerėmė mano kandidatūros per prezidento rinkimus, turėjo skeptišką nuomonę dėl mano, tarkime, įsitikinimų kai kuriais socialiniais klausimais.

Klausimas, kiek mums būtų komfortiška būti vienos bendruomenės nariais. Taip pat ne paslaptis yra ir tai, kad tarp savo rėmėjų turbūt turiu žmonių, kurie galbūt prijaučia ir kitoms politinėms ideologijoms, ne kažkokioms gelbėtojų, ne kažkokiam stebukladarių, bet galbūt nebūtinai konkrečiai Tėvynės sąjungai arba bent jau nebūtinai konkrečiai už ją balsuoja. Tai visi šitie scenarijai ir sprendimai yra ant stalo ir galimi. Tikrai nesu žmogus, kuris yra individualistas politikoje, kuris nori būti dėl savęs labai čia matomas ir žinomas.

– Gal verta pasitikrinti, kiek jus remiančių žmonių partijoje, pavyzdžiui, kandidatuojant į konservatorių pirmininkus? Ar būtų tai išeitis?

– Ne, nemanau, kad tai būtų išeitis, todėl, kad nemanau, jog yra gera mintis, kad žmogus, tegul ir susijęs su bendruomene nemažai metų, įstojęs į partiją šiandien, rytoj nusprendžia kandidatuoti partijos pirmininko pozicijoje. Aš turbūt esu šiek tiek senamadiškas žmogus, tuo požiūriu ir nemanyčiau, kad tą galėčiau daryti.

– Apžvalgininkai taip pat sakė, kad jums prasmingiau būtų kurti ir burti savo judėjimą, nes jūs neturite neigiamo krūvio kaip G. Landsbergis. Ar buvo bent kilusi tokia mintis?

– Tą mintį viešai įgarsino turbūt ir ne vienas politikas, ir ne vienas apžvalgininkas. Bet vėlgi, tikrai manau, kad nuo rinkimų vis dar praėjo gana mažai laiko, ir nėra tokia situacija, kada privalau kažkaip atsakyti į klausimą šiandien ir dabar. Čia tikrai nėra tokia situacija. Tikrai manau, kad galiu sau leisti komfortą pagalvoti, kaip galiu geriausiu įmanomu būdu atstovauti tiems žmonėms, kurie manimi pasitikėjo prezidento rinkimuose.

– Bet kalbant apie tuos pačius prezidento rinkimus, jūs irgi gana ilgai įkalbinėjo kandidatuoti į šalies vadovus. Ar gali būti taip, kad pasibranginsite, pagalvosite ir vis dėlto tapsite konservatorių partijos vedle į kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus?

– Neatmetu dalyvavimo kitų metų rinkimuose būtent tokia forma, bet negaliu to patvirtinti. Ir tai nesusiję su branginimusi. Lygiai taip pat ir su prezidento rinkimais mano neapsisprendimas dalyvauti ilgą laiką buvo susijęs su asmeninėmis aplinkybėmis, dėl kurių to sprendimo tiesiog priimti negalėjau. Tikrai niekas manęs neprašė, nemokėjo ir nesiūlė man kažkokių dangiškų migdolų už tai, kad sutikčiau.

– Per pirmąją spaudos konferenciją po rinkimų jūs atrodėte labiau pikta, nei pavargusi. Ar tas įspūdis buvo klaidingas?

– Tikrai buvau pavargusi. Pikta beveik niekada nebūnu. 

– Ačiū jums, kad atvykote pas mus. 

Dienos tema. Ingrida Šimonytė apie planuojamą biudžetą: jau Mikė Pūkuotukas sakė, kad visų daug, o visko - mažai
20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius