Lietuvoje

2019.06.20 15:31

Rinkimų išvakarėse – galimi pokyčiai teisėsaugos viršūnėse: ar sulauksime naujų veidų?

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.06.20 15:31

Lietuvai prezidentu išrinkus Gitaną Nausėdą, šiam teks susidurti su daug „pirmų kartų“, tarp kurių – pareiga išrinkti naujus įvairių institucijų vadovus arba pasiūlyti tęsti darbus šiuo metu tebedirbantiems. Kitąmet šalies vadovas turės spręsti ne vienos teisėsaugos, kontrolės institucijų vadovybės pokyčių klausimus. Politologas Algis Krupavičius tikina, kad artėjantys Seimo rinkimai šio proceso neturėtų sudrumsti.

LRT.lt kviečia susipažinti su institucijų vadovais, kurie 2020 m. gali būti pakeisti naujais žmonėmis. Tiesa, dalis jų, neatmestina, sulaukę pasitikėjimo iš valstybės vadovų, gali siekti ir antrų kadencijų.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis

Kitąmet baigiasi generalinio prokuroro Evaldo Pašilio kadencija. Teismuose daugiau negu dešimtmetį dirbęs E. Pašilis generaliniu prokuroru, Seimui pritarus, buvo paskirtas 2015 m. Tiesa, iki tol dviem prezidentės Dalios Grybauskaitės kandidatūroms – teisėjo Nerijaus Meilučio ir prokurorės Editos Dambrauskienės – parlamentas nebuvo pritaręs.

E. Pašiliui vadovaujant prokuratūrai, nusikaltimų ištyrimo statistika gerėjo, tačiau šiam generaliniam prokurorui teko nelengvas darbas – raminti prokurorų bendruomenės aistras dėl įvykdytos prokuratūros reformos. E. Pašilis sulaukė ir nemažai kritikos, kai žiniasklaidoje prabilo buvę ir esami prokurorai apie neva „prezidentūros užsakytus tyrimus“. Prokuratūros veikla tapo ir parlamentinio tyrimo Seime taikiniu.

Klausimų sukėlė ir E. Pašilio sprendimas vyriausiuoju Panevėžio apylinkės prokuroru pasirinkti savo dukters krikšto tėvą Julių Gelumbauską.

Panašu, kad ne tik šie epizodai galėtų pakišti koją E. Pašiliui siekti antros kadencijos generalinio prokuroro poste. Gegužę didžiausios parlamentinės partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad jeigu naujasis prezidentas imsis pertvarkų prokuratūroje, parlamentiniai tyrimai Seime bus nutraukti.

„Jeigu naujasis prezidentas iš tikrųjų imsis spręsti Lietuvos prokuratūros klausimus, kad visos tos abejonės, kurios išsakytos žiniasklaidoje apie tai, kad prokurorams buvo daroma įtaka, bylos nutraukinėjamos, jeigu bus pokyčiai prokuratūroje, mes manome, kad reikia nutraukti visus tyrimus Seime ir atiduoti viską prokuratūrai, nes ne Seimo darbas yra atlikti šiuos tyrimus“, – sakė R. Karbauskis.

Išrinktasis prezidentas G. Nausėda gegužę, reaguodamas į „valstiečių“ lyderio žodžius, užsiminė apie galimus pokyčius prokuratūroje.

„Esu pasirengęs dirbti teisėtvarkos ir teisėsaugos srityje, kad turėtumėme ir stiprius teismus, ir nepriklausomą prokuratūrą, ir esant nepriklausomam prezidentui, tikrai, patikėkite, kišeninių prokurorų nebus, kaip kad kartais būna, esant partiniams prezidentams, ypač, kai visa valdžios vertikalė atsiduria vienose rankose“, – dėstė G. Nausėda.

Pats E. Pašilis, šią savaitę susitikęs su G. Nausėda, tvirtino iš jo priekaištų neišgirdęs. Pasak generalinio prokuroro, su išrinktuoju prezidentu jis aptarė prokurorų atrankos sistemą, kuria spėjo suabejoti dalis Seimo politikų. Šią tvarką, pasak E. Pašilio, galima koreguoti.

„Aptarėme, ką galima padaryti, kad sistema tikrai būtų skaidresnė, kad būtų atsakyta į svarbiausius visuomenės klausimus ir ką būtų galima kartu daryti ateityje“, – žurnalistams kalbėjo E. Pašilis ir pažymėjo kategoriškai neigiantis kalbas apie nepotizmą prokuratūroje.

Generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia prezidentas Seimo pritarimu. Generalinis prokuroras į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas

2020 m. kovą baigsis Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo kadencija. Remiantis Konstitucijos nuostatomis, Seimas skiria KT teisėjus. KT pirmininkas iš šio teismo teisėjų skiriamas Seimo Prezidento teikimu. Tad G. Nausėdai teks spręsti ir KT vadovo klausimą.

Kol kas viešai apie D. Žalimo likimą nėra kalbama. Nors KT nutarimai paprastai nėra kvestionuojami, tačiau politikai neretai kritikuoja teismo sprendimus, tvirtindami, kad teismas įstatymus interpretavo per plačiai.

2018 m. rugsėjį kilo skandalas, kai buvo paviešinta informacija apie tai, kad KT sprendžiant, ar imtis nagrinėti pensijų reformos atitikimo Konstitucijai klausimą, „valstiečių“ atstovas, parlamentas Stasys Jakeliūnas susitiko su KT pirmininku D. Žalimu ir kalbėjo apie minėtą reformą. Tąkart Seimo opozicija kėlė klausimą, ar tokie susitikimai neturėtų būti vertinami kaip spaudimas KT. Tiesa, panašu, kad ši istorija didelės reputacinės žalos KT ar KT pirmininkui nesukėlė.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis

2020 m. G. Nausėdai reikės spręsti, ką siūlyti į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus, kadangi kitąmet baigiasi dabartinio departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio kadencija. VSD direktorių penkerių metų kadencijai Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.

D. Jauniškis, susitikęs su išrinktuoju prezidentu G. Nausėda, tvirtino, kad su juo savo likimo VSD vadovo poste neaptarinėjo.

„Mano personalija gali būti keičiama politinėms aplinkybėms pasikeitus. Istorija rodo, kad VSD vadovai buvo pakeisti, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, bet, pagal įstatymą, mano kadencija baigiasi kitų metų birželio 14 dieną“, – žurnalistams šių metų birželio pradžioje aiškino D. Jauniškis.

Šis patyręs pareigūnas, dirbęs Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriuje, Vadovybės apsaugos departamente, Ypatingos paskirties tarnyboje, vadovavęs Specialiųjų operacijų pajėgoms, į skandalus, vadovaudamas VSD, neįsivėlė. Tiesa, D. Jauniškis bent kol kas noru toliau vadovauti Lietuvos žvalgybai, atrodo, nespindi.

„Aš siekti (antros VSD direktoriaus kadencijos – LRT.lt) negaliu. Jeigu mane matys šitoje pozicijoje, tai, matyt, bus kažkokie sprendimai daromi“, – birželį, po susitikimo su G. Nausėda, kalbėjo VSD direktorius.

Valstybės kontrolės, VSAT ir VST vadovai

Kitas prezidento su Seimo pritarimu skiriamas pareigūnas, kurio kadencija baigsis kitąmet, yra valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys. Jis vadovauti Valstybės kontrolei buvo paskirtas 2015 m. Apie tai, ar siektų antros kadencijos, A. Dulkys dar nebuvo prabilęs.

2020 m. bus keliamas klausimas ir dėl galimų pokyčių Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovybėje, kadangi kitąmet baigiasi VSAT vado Renato Požėlos ir VST vado Ričardo Pociaus kadencijos. Tiesa, šie pareigūnai penkerių metų kadencijai skiriami vidaus reikalų ministro, kuris kandidatūras į vadovus derina su ministru pirmininku.

Neoficialiai teigiama, kad R. Požėlai gali būti pasiūlyta vadovauti VSAT dar vienai penkerių metų kadencijai, mat šis pareigūnas gerai sutaria su premjeru Sauliumi Skverneliu. Be to, R. Požėla 2011-2015 m. dirbo policijos generalinio komisaro pavaduotoju, o S. Skvernelis policijai vadovavo 2011-2014 m.

Šių metų sausį kilo skandalas, kai buvo pranešta apie VST vado R. Pociaus Vidaus reikalų ministerijai (VRM) perduotą informaciją apie į politiką pasukusių generolų planus „perimti vidaus reikalų jėgos struktūras“. Tuo metu vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas teigė, kad, pirminėmis žiniomis, buvo bandoma įžiebti nesantaiką tarp pareigūnų ir vadovų VRM sistemoje. Vis dėlto, anot jo, VST pateiktoje informacijoje daugiausia kalbama apie istorinius įvykius, dabar situacija esą kontroliuojama. Pats R. Pocius taip pat teigė, kad dabar grėsmių nebėra, tačiau buvę aukšto rango pareigūnai siekė kompromituoti sistemą.

„Tai yra sabotavimas. [...] Jų siekis – eiti į politiką“, – apibendrino R. Pocius.

VST vadovas patvirtino, kad kai kurie iš buvusių įtakingų pareigūnų tai jau padarė – prisijungė prie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP). Prie LSDP prisijungė buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Kęstutis Jucevičius, buvęs Lietuvos karo akademijos viršininkas Algis Vaičeliūnas, buvęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Remigijus Baniulis, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žimantas Pacevičius. Buvęs VSAT vadas Saulius Stripeika partijoje jau senbuvis. Vidaus tarnybos generolai savo ruožtu paneigė R. Pociaus jiems mestus kaltinimus.

Nepaisant šios istorijos, oficialiai teigiama, kad R. Pociui, kaip ir VSAT vadui R. Požėlai, greičiausiai bus ir toliau patikėta vadovauti VST.

Politologas: Seimas klausimuose dėl vadovų skyrimo bus silpnesnėje pozicijoje

LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas A. Krupavičius tvirtina, kad iki 2020 m. išrinktasis prezidentas G. Nausėda spės susipažinti su įvairių institucijų veikla, tad galės savarankiškai spręsti, kuriuos asmenis deleguoti į vadovų pozicijas.

Anot politologo, kol kas spręsti, ar G. Nausėda bus linkęs kai kuriems institucijų vadovams likti savo pareigose antrai kadencijai, ar ne, yra sunku. Vis dėlto, pašnekovo manymu, diskusijos dėl naujos Lietuvos kariuomenės vado rodo, kad išrinktasis prezidentas neturi savo favoritų tam tikrose srityse ir personalijų klausimais jis turėtų būti atviras diskusijoms.

„Kol kas išrinktasis prezidentas nerodo jokių ženklų, kad tam tikroje srityje turėtų vieną, išskirtinį, proteguojamą favoritą ir jį stengtųsi paskirti į konkretų postą. Kariuomenės vado skyrimo procesas rodo, kad G. Nausėda yra pasiruošęs rinktis, svartyti, kuris kandidatas šiuo metu, konkrečioje situacijoje, geriausiai tiktų užimti vieną ar kitą poziciją“, – pažymėjo A. Krupavičius.

Politologas teigė, kad 2020 m. klausimai dėl svarbių institucijų vadovų skyrimo gali susilieti su parlamentinių partijų suaktyvėjimu, artėjant parlamento rinkimams. Vis dėlto, A. Krupavičiaus manymu, Seimas dėl to kovoti su G. Nausėda, teikiančiu kandidatūras į institucijų vadovus, nepradės.

„Seimas, artėjant rinkimams, ko gero, nesistengs kariauti karų su prezidentu. Seimas gali būti šiek tiek silpnesnėse pozicijose nei įprastai. Jeigu tai būtų Seimo kadencijos pradžia ar pirmi-antri kadencijos metai, tai tokiu atveju Seimas būtų labiau suinteresuotas, kad į vienos ar kitos institucijos vadovus būtų skiriami tam tikri asmenys“, – svarstė politologas.

Anot A. Krupavičiaus, naujuoju Lietuvos prezidentu išrinktas G. Nausėda turėtų išsaugoti visuomenės pasitikėjimą, savo populiarumą, tad Seimo nariai nedrįs konfrontuoti su šalies vadovu. Tiesa, situacija gali pasikeisti, pašnekovo teigimu, jei G. Nausėda padarys klaidų.

„G. Nausėda per metus visuomenės pasitikėjimo neturėtų iššvaistyti. Tuomet politinės partijos, kurios yra Seime, kurios dalyvaus rinkimuose, matyt turės mažiau motyvų kaip nors konfrontuoti su prezidentu, kurį remia visuomenė. Jei atsitiktų priešingai – tuomet, taip, galima bandyti rodyti raumenis. Bet sąlyga yra ta, kad prezidentas turėtų padaryti klaidų, jis turėtų greitai prarasti autoritetą ir reputaciją. Tuomet yra tikimybė, kad galias skirti vienos ar kitos institucijos vadovą gerokai į savo pusę perkeltų Seimas“, – aiškino A. Krupavičius.