Lietuvoje

2019.06.18 12:26

Reakcija į LRT tyrimą: Degutienė pareigų atsisakytų, Nausėdos atstovas siūlo laukti inauguracijos

atnaujinta 18.07
Lukrecijus Tubys, ELTA, LRT.lt2019.06.18 12:26

Seimo narė medikė Irena Degutienė mano, kad išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda, pasirodžius naujai informacijai LRT.lt portale, turėtų persigalvoti ir nebeskirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriaus kardiologo profesoriaus Remigijaus Žaliūno savo gydytoju.

G. Nausėdos atstovas Aistis Zabarauskas žurnalistams užsiminė, kad kol kas gydytojas nėra paskirtas, o viskas galutinai paaiškės iki liepos 1-osios.

„Sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl asmens gydytojų skyrimo dar nėra. Galutinė gydytojų sudėtis bus paskelbta įsakymu iki inauguracijos, tada viskas bus ir matyti“, – sako A. Zabarauskas.

Kita vertus I. Degutienė teigia, kad, atsiradus informacijai, jog buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimundas Kurlianskis dirbo LSMU taryboje, pasiūlymo atsisakyti galėtų ir pats R. Žaliūnas.

Pasak Seimo narės, nėra abejojama kardiologo, kaip profesionalo, kompetencija, tačiau, atsiradus naujai informacijai, gydytojas iš pagarbos prezidentui galėtų atsisakyti G. Nausėdos pasiūlymo ir į šias pareigas deleguoti kitą asmenį. Medikės I. Degutienės teigimu, tokiomis aplinkybėmis dirbti prezidento gydytoju R. Žaliūniui, kaip piliečiui, būtų neatsakinga.

Taip pat skaitykite

„(...) Profesine prasme, tai iš tikrųjų prof. R. Žaliūnas yra labai aukšto lygio kardiologas. Bet tai mane šiek tiek nustebino (informacija, kad R. Kurlianskis buvo LSMU tarybos narys. – ELTA). Yra viešai nuskambėjęs kaip ir kaltinimas santykiuose su tam tikrais nelabai geros reputacijos verslininkais, tai aš jo vietoje elgčiausi kitaip. Tam, kad iš tikrųjų nekiltų abejonių, jis pats turi jas išsklaidyti, bet eiti dirbti ir gydyti prezidentą, na, turbūt yra šiek tiek ne visai atsakinga jo, kaip piliečio, ne kaip mediko“, – Eltai sakė I. Degutienė.

„Aš geriau, gerbdama prezidentą, pasitraukčiau į šalį, pasiūlydama kitos aukštos kvalifikacijos asmenį. Kauno klinikos turi ir kitų labai gerų kardiologų. Galbūt galėtų būti netgi ir iš jo komandos, kuris neturi reputacijos dėmių. Čia turėtų labai gerai pamąstyti pats prof. Žaliūnas“, – pridūrė konservatorė.

Kita vertus, sprendimą nebedirbti kartu galėtų priimti ir išrinktasis prezidentas G. Nausėda. Pasak I. Degutienės, jeigu būtų jo vietoje – dirbti kartu su R. Žaliūnu atsisakytų.

„Sunku patarti, bet aš atsisakyčiau. Aišku, gal prezidentas, duok, Dieve, niekada neturės širdies problemų ir nereikės kreiptis į kardiologus, aš to jam ir linkėčiau, bet ką gali žinoti, kaip gyvenime gali atsitikti. Gydytojas nėra komandos narys, bet, esant sveikatos sutrikimams, tai yra pirmas žmogus, kuris bendrauja su prezidentu“, – teigė Seimo pirmininko pavaduotoja.

Pasak Vilniaus universitetinėje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje 18 metų dirbusios I. Degutienės, nepaisant to, kad gydytojas nėra komandos narys, kartais gydytojo ir paciento santykiuose atsiranda temų, apie kurias daktarams žinoti nederėtų. Tad, jos teigimu, išrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai pasirinkus gydytoją, turintį reputacinių įtarimų dėl neskaidrių ryšių su kitais asmenimis, rizikų gali kilti, todėl nurašyti galimos R. Žaliūno, kaip prezidento gydytojo, pareigybės nereikėtų.  

„Vis tiek daktaras yra pakankamai artimas savo pacientui. Na, kartais būdamas gydytoju – nesvarbu prezidento ar ne prezidento – iš paciento sužinai daugiau, negu kaip gydytojas turėtum sužinoti. Tas santykis, žinoma, labai individualus, bet dėl to ir yra Hipokrato priesaika, kurioje teigiama, kad gydytojas negali platinti jokių duomenų apie savo pacientą. Bet dalinė rizika yra. Esi pakankamai arti to žmogaus“, – sakė I. Degutienė.

ELTA primena, kad antradienį LRT.lt portale pasirodė informacija, kad LSMU rektorius R. Žaliūnas palaiko artimus ryšius su buvusiu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu. Pasirodo, šis 2016 m. buvo LSMU Tarybos narys, o koncerno bendrovė „Mitnija“, Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, pastarąjį dešimtmetį buvo tarp didžiausių LSMU tiekėjų, įgyvendinusi projektų už dešimtis milijonų eurų.

Be to, manoma, kad šią informaciją galimai buvo bandoma nuslėpti, nes Registrų centro duomenų bazėje R. Kurlianskio kaip tarybos nario fakto nėra.

„Asmens pavardė „dingti“ iš Registrų centro istorijos negali. Bet ji gali būti nerodoma. Kadangi dabar tikrino vieną gydytoją, kuris nori būti prezidento gydytoju, tai, matyt, susiję. Ir tokiu atveju tai tam tikra prasme yra nusikaltimas“, – teigė su Registrų centru susiję LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai.

Kaip portalui teigė išrinktojo prezidento atstovas Aistis Zabarauskas, kalbėti apie sprendimo R. Žaliūną skirti G. Nausėdos gydytoju pakeitimą būtų galima tik tada, jeigu pirmajam bus pareikšti kokie nors įtarimai.
„Arba jam yra pateikti įtarimai, arba iškelta baudžiamoji byla, ir tai kelia galimas reputacines grėsmes prezidento darbui, tuomet būtų rimtai svarstoma keisti tokį asmenį“, – LRT.lt sakė A. Zabarauskas.

Pasak G. Nausėdos atstovo spaudai, R. Žaliūnas buvo pasirinktas gavus rekomendacijas „iš įvairių šaltinių“.
„Iš įvairių šaltinių buvo gautos rekomendacijos tiek svarstant kandidatūras komandoje, taip pat pagal Prezidento įstatymą ir sveikatos apsaugos ministras teikia kandidatūras. Tai ši pavardė buvo įvairiuose sąrašuose, kol galų gale buvo priimtas sprendimas. Kaip žinote, išrinktojo prezidento pageidavimas buvo, kad vienas gydytojas būtų iš Vilniaus, kitas gydytojas – iš Kauno, tuo parodant dėmesį abiem svarbiausiems Lietuvos medicinos centrams“, – LRT.lt nurodė jis.

Kiek anksčiau Informaciją apie R. Žaliūną G. Nausėdai buvo pateikusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Po pokalbiu su įstaigos vadovu Žydrūnu Bartkumi prezidentas gydytojo atžvilgiu neapsigalvojęs.

Koncerno ir sveikatos mokslų universiteto ryšiai minimi ir pernai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto paviešintoje Valstybės saugumo departamento medžiagoje. Stebėti ir LSMU ryšiai su verslu. Verslas esą buvo suinteresuotas ES finansavimo mokslo slėniams lėšomis. Paties R. Žaliūno pavardės, anot Seimo nario Arvydo Anušausko, pažymoje nėra.

„Aš matau kažkodėl buvo rašyta „Universitetų rektoriai“, apibendrintai, nenurodant pavardės, mes patikrinom visas išvadas, tuos dokumentus, tai rašoma taip“, – LRT TELEVIZIJAI sako A. Anušauskas. 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas sako, tuo metu, kai vadovavo Seimo sveikatos komitetui, pas jį ėmė lankytis Kauno kllinikų elitas. iose klinikose aukštas pareigas užima rektorius R. Žaliūnas. A.Matulas išsiaiškino esą šie medikai sutarę rodyti prielankumą politikams.

„Jau daug metų vyksta pasitarimai su įtakingiausiais klinikų mokslininkais ir rekomenduojama jiems visiems skirtingai rodyti prielankumą vienoms ar kitoms partijoms, partijų atstovams, kurie kuruoja sveikatos apsaugą tam, kad jei laimės rinkimus bet kas, vis tiek to universiteto ar tų klinikų žmogus bus matomas kaip tų pažiūrų žmogus“, – teigia A. Matulas. 

Kaip jau buvo skelbta, R. Žaliūnas yra minimas koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, kurioje dvi partijos bei keli politikai yra kaltinami ėmę kyšius iš buvusio koncerno viceprezidento R. Kurlianskio. Šioje byloje vasario mėnesį kaip liudytojas buvo apklaustas ir LSMU rektorius, teisme davęs parodymus apie savo santykius su R. Kurlianskiu.

Tuomet jis neslėpė, kad Kaune susitikdavo su R. Kurlianskiu ir kalbėdavo „labai plačiomis temomis“ – tiek apie universitetų problemas, tiek ir apie politiką.

Galutinį gydytojų sąrašą G. Nausėda paskelbs tapęs prezidentu, po liepos 12-osios.

LRT tyrimas. Yla lenda iš maišo: ypatingieji Gitano Nausėdos gydytojo Remigijaus Žaliūno ryšiai