Lietuvoje

2019.07.11 17:39

Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: prižiūrėti ilgiau galės ir tėčiai, bet dvejojama dėl visuomenės sąmoningumo

Jurgita Čeponytė, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.07.11 17:39

Visuomenė turi suprasti, kad vaiko priežiūros atostogų pasidalijimas tarp tėvų – normali praktika, reaguodama į naują Europos Sąjungos (ES) direktyvą dėl neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų, LRT RADIJUI sako Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjo Donato Paulausko, naujoji ES direktyva dėl vaiko priežiūros atostogų yra naudinga, tačiau neaišku, kaip bus pritaikoma Lietuvoje.

ES keisis vaiko priežiūros atostogų tvarka. Praėjusią savaitę bendrijos užimtumo ir socialinės politikos ministrai pritarė direktyvai, kuria numato neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas abiems tėvams. Tai reiškia, kad, jei vienas iš tėvų nuspręstų nepasinaudoti jam suteiktomis atostogomis, jų netektų. Taip siekiama vyrus labiau įtraukti į vaiko auginimą, o moteris grąžinti į darbo rinką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje yra suteikiamos kur kas geresnės sąlygos tėvams, susilaukusiems vaiko, nei numatoma direktyvoje.

„Pas mus vaiko priežiūros atostogoms yra skiriami metai ar dveji, priklausomai nuo to, kaip šeima pasirenka. Vaiką galimą auginti ir iki trejų metų, kai nėra išmokamos išmokos, tačiau privalomai išsaugoma darbo vieta“, – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

Viceministro teigimu, šia ES direktyva siekiama sulyginti perleidžiamų vaiko priežiūros atostogų praktikas ES valstybėse.

„Skandinavai turi neperleidžiamas atostogas, yra valstybių, kuriose vaiko priežiūrai skiriama vos porą mėnesių. Šios direktyvos tikslas – įvesti minimalų standartą, kuriuo kiekviena šalis įsivertintų, kas jai yra svarbu“, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Anot E. Bingelio, direktyvoje nurodoma, kad kiekvienam iš tėvų būtų suteikiama bent jau po keturis (iš viso aštuoni) vaiko priežiūros atostogų mėnesiai, tačiau, vienam iš tėvų nepasinaudojus šia galimybe, du vaiko priežiūros atostogų mėnesiai negalės būti perleidžiami ir minimalus apmokamas vaiko priežiūros laikotarpis sutrumpės iki šešių mėnesių.

E. Bingelio aiškinimu, valstybėse, kuriose ši praktika jau yra įteisinta, pasitvirtina. Anot jo, tai ne tik daro teigiamą įtaką šeimos gerovei, bet ir kuria ekonominį tvarumą bei sprendžia problemas, susijusias su moterų nedarbingumu, pajamų trūkumu, darbinių įgūdžių praradimu ir senatvės pensijos kaupimu.

I. Ruginienė pažymi, kad ši naujovė neturėtų suteikti neigiamų pasekmių, tačiau reikalaus papildomo įdirbio.

„Keičiant teisės aktus reikės atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvoje yra nemažai vienišų mamų, kurioms bus reikalingos tam tikros išlygos“, – atkreipia dėmesį I. Ruginienė.

Nežinia, kaip bus pritaikoma Lietuvoje

Nors, anot I. Ruginienės, Lietuvos teisinė sistema šios direktyvos įgyvendinimui yra palanki, bandant išlaikyti moteris darbo rinkoje susiduriama su kitomis problemomis – visuomenės ir darbdavių mentalitetu, trukdančiu moterims įsilieti į darbo rinką. D. Paulauskas antrina – diskriminacija dėl lyties darbo rinkoje yra populiariausia diskriminacijos forma.

„Fiksuojama nemažai atvejų, kai, atėjusi į darbo pokalbį, moteris sulaukia klausimo, ar turi vaikų. Vyrams tokie klausimai nėra užduodami. Tokių diskriminacijos požymių darbo rinkoje vis dar įžvelgiama“, – tvirtina I. Ruginienė.

Anot D. Paulausko, naujoji ES direktyva yra naudinga, tačiau kyla klausimas, kaip ji bus pritaikoma ir atrodys Lietuvoje.

„Mūsų Darbo kodeksą sudaro daugybė aspektų, tačiau jame nėra neperleidžiamo laikotarpio, todėl mes turime išlaikyti ambiciją. [...] Pavyzdžiui, Ispanijoje neperleidžiamos atostogos yra diegiamos pamažu: dabar jie turi pusantro mėnesio, o iki 2021-ųjų siekia padaryti keturis mėnesius neperleidžiamų atostogų. Manau, kad tokie pavyzdžiai galėtų padėti įgyvendinti šią direktyvą Lietuvoje“, – sako D. Paulauskas.

Nors procentas yra santykinai mažas, E. Bingelio teigimu, vis daugiau vyrų Lietuvoje išeina vaiko priežiūros atostogų. Tačiau, pašnekovas tikina, kad tam tikrais atvejais vyro išėjimas vaiko priežiūros atostogų yra tik formalumas, kuriuo piktnaudžiaujama.

„2018 metais vaiko priežiūros atostogų išėjo 32 tūkst. moterų ir 10 tūkst. vyrų, tačiau pirmais metais dažniau prižiūrėti vaiko eina mama. Antrais metais išeina tėvas, tačiau tuo pačiu ir dirba, o mama išeina iš darbo. Žmonės, kurie turi aukštesnes pajamas, mato, kad, pavyzdžiui, vyro atlyginimas yra didesnis ir jie šia spraga pasinaudoja. Moterys dėl to nesijaučia saugios, nes vėliau tai atsisuka į išmokas, į pensiją, kas yra didžiulė problema. Kaip tos neperleidžiamos atostogos turi atrodyti – irgi yra svarbu“, – komentuoja E. Bingelis.

Vertindama naujos direktyvos galimybes Lietuvoje, I. Ruginienė pabrėžia edukacijos reikšmę. Anot jos, kur kas svarbiau koncentruotis į visuomenės supratimo formavimą nei į įstatyminį pagrindą.

„Reikia stengtis, kad nebūtų taip, kaip prieš dešimt metų, kad vyras nejaustų spaudimo iš aplinkos ir gėdos dėl to, jog išeina vaiko priežiūros atostogų, esą tai yra moteriška pareiga. [...] Mes niekur nepajudėsime, jeigu neugdysime visuomenės, kad vaiko priežiūros atostogų pasidalijimas – normali praktika“, – teigia I. Ruginienė.

Vaiko priežiūros trukmę vertina nevienodai

Specialistai dažnai sako, kad pagrindinė problema, kodėl moterys iškrenta iš darbo rinkos, yra per ilgos motinystės atostogos. I. Ruginienė atkerta – tai visiškas mitas. Jos aiškinimu, situacija pasikeistų, jei moterys ir vyrai dalintųsi motinystės ir tėvystės atostogas, o darbdaviai keistų nusistovėjusį požiūrį į darbuotojas, turinčias vaikų.

„Dažniausia manoma, kad maži vaikai yra problema, nes jie serga. [...] Dėl jų yra išduodami nedarbingumo pažymėjimai. Vaiko priežiūros atostogų ilgumas neturėtų didelės reikšmės, jei darbdavių požiūris būtų lankstesnis ir labiau nukreiptas į tėvus, kurie augina vaikus“, – akcentuoja pašnekovė.

I. Ruginienė atkreipia dėmesį, kad tokiam vaiko priežiūros pasiskirstymui didelės įtakos turi ir fiziologiniai aspektai.

„Nemažai moterų pirmaisiais motinystės metais maitina krūtimi, dėl to, akivaizdu, kad vyrai negalėtų perimti šios funkcijos. Antraisiais metais jau yra visiška laisvė derinti“, – sako I. Ruginienė.

Pašnekovė nemano, kad vaiko priežiūrai skirtas laikotarpis turėtų būti trumpinamas. Jos teigimu, vertėtų šnekėti apie moterų galimybę dalintis atostogas su tėčiu ir užsidirbti dar pirmaisiais vaiko priežiūros metais.

„Jeigu mes kalbėsime apie šio laikotarpio sutrumpinimą, mes ir vėl susidursime su darželių trūkumo ir nepakankamų pajamų auklėms samdyti problema. Reikėtų neperlenki lazdos į kitą pusę, kad neatsitiktų taip, jog vaikai išvis liks be jokios priežiūros“, – perspėja I. Ruginienė.

D. Paulauskas nesutinka, kad vaiko priežiūros atostogų trukmė neturi įtakos moterų padėčiai darbo rinkoje. Remdamasis Europos Komisijos įžvalgomis, pašnekovas pabrėžia – kuo ilgiau moterys atsiriboja nuo darbo, tuo didesnė tikimybė, kad jos atlyginimas nepakils tiek, kiek vyrų.

„Per tą dviejų, o, jei gimsta ir antras vaikas, keturių metų laikotarpį, kai yra pats karjeros „gazas“, moters atlyginimas užšąla ir nekyla. Vyrai šį laikotarpį gali kur kas geriau išnaudoti ir jų karjeros šuolis būna neįtikėtinas. Grįžusios iš atostogų moterys jų nebepasiveja. Mes privalome kalbėti apie vaiko priežiūros trukmę ir kiek ji turi būti lanksti, nes direktyva tai numato“, – LRT RADIJUI sako D. Paulauskas.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.