Lietuvoje

2019.06.17 21:19

Masiulis apie galimybę likti poste: matome, kaip dėliojasi koalicijos derybos – čia ir premjeras ne ką galės padaryti

Indrė Makaraitytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.06.17 21:19

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis yra vienas iš tų ministrų, kurio besideranti naujoji valdančioji koalicija greičiausiai poste nebemato. Bet, kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ teigia pats ministras, koalijos derybos – politinis sutarimas, tad net ir premjeras dėl jo posto ne ką galės padaryti.

– Jūs labai daug šiandien kalbėjote apie naują galimą oro uostą, bet greičiausiai šito projekto jūs negalėsite plėtoti. Kaip sakėte: „Jeigu manęs paprašė atlikti šias pareigas, aš darysiu taip, kaip matau valstybei yra naudingiausia.“ Kas jūsų prašė tas pareigas atlikti ir kas dabar nebemato jūsų šiame poste?

– Pirmiausia, dėl oro uosto. Net jeigu ir likčiau visą kadenciją, vis tiek to darbo negalėčiau daryti, nes šiandien pristatinėjame viziją, ir tik 2022 m. jau kita Vyriausybė turėtų tą sprendimą priimti. Mes tik uždavėme toną, parodėme, kokiu keliu galima eiti, ir dabar galima diskutuoti ta tema. Dėl parinkimo, tai valdančioji koalicija paskyrė mane ministru – aš juo ir dirbu. O dėl ateities tikrai ne man spręsti. Patys puikiai suprantate, kad šis postas man nepriklauso.

– Bet kai jūs atstatydinote iš pareigų dabar jau buvusį Jūrų uosto vadovą Arvydą Vaitkų, tuomet ir sakėte, kad tas atstatydinimas, nepasitikėjimas juo jums gali grėsti posto netekimu. Ar yra susijusios tos kalbos „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio, kitų koalicijos partnerių, kad jūsų nebemato greičiausiai susisiekimo ministro poste dėl to įvykio?

– Irgi turbūt klausimas ne man, kas vyko uoste. Aš net nematau kitos galimybės, kaip galėjau elgtis, tai tikrai nebuvo kažkoks sąmoningas konfliktas. Bet aš, kaip profesionalus vadovas, matau, kad įmonei gali grėsti reputacinė rizika. Įmonės vadovas susijęs tiesiogiai su savo politiniais partneriais, kuriuos jis turi prižiūrėti, – tai akivaizdus interesų konfliktas. Aš tiesiog turėjau veikti taip, kaip mačiau, tą sprendimą priėmiau, šiandien teismas tą ir patvirtino.

– R. Karbauskis nebuvo patenkintas jūsų sprendimu atleisti A. Vaitkų iš uosto vadovo pareigų. Jis sakė, kad tai yra kerštas už jūsų dalyvavimą politikoje. Jūs vėliau sulaukėte daug R. Karbauskio kaltinimų ir klausimų?

– Ta situacija kito: iš pradžių buvo daug kaltinimų, o po to kaltinamų buvo mažiau. Bet reikia žmogiškai suprasti, kodėl kyla nepasitenkinimas. Juk ponas A. Vaitkus su Valstiečių ir žaliųjų partija dalyvauja rinkimuose, o ponas R. Karbauskis yra „valstiečių“ partijos lyderis. Natūralu, kad jis gina savo komandos narius. Nieko keisto nemačiau, kad tas konfliktas kilo, jis turbūt jau ir buvo užprogramuotas tokiu atveju.

– Jeigu jūs neliksite susisiekimo ministro poste, o tokios kalbos ir yra, tai yra būtent už A. Vaitkų, ar jūs taip susietumėte šiuos įvykius?

– Nežinau, ar verta tuos dalykus išvis sieti. Reikia suprasti, kad dabar šiek tiek kitas paveikslas dėliojasi. Yra dėliojama nauja koalicija, jeigu nauja koalicija susidėlioja ir koalicijos partneriai paprašo tam tikrų portfelių, tai yra politinis sprendimas, mes, visi politikai, esame laikini. Ne nuo manęs tas sprendimas priklauso, aš tik gyvenu taip, kaip susiklosto ta situacija, o nuspręs kiti žmonės.

– A. Vaitkui R. Karbauskis vis dėlto dėlioja tam tikrą politinę perspektyvą. Jums turbūt teko girdėti?

– Ne, neteko.

– Bet šitas teismo sprendimas atmesti A. Vaitkaus ieškinį ir kad jis teisėtai atleistas, taip teismas nusprendė, iš uosto vadovo pareigų – tai reiškia, kad A. Vaitkus turbūt sunkiai galėtų pretenduoti į susisiekimo ministro poziciją arba premjero poziciją, apie ką kalbama politiniuose užkulisiuose?

– Na, čia gal politinės spekuliacijos.

– Bet jūs, matyt, esate tokių kalbų girdėjęs?

– Gal ir esu, bet taip pajuokaudavo. Kad kažkas tvirtai ir aiškiai, kaip dabar jūs sakot, nebuvo. Sakydavo: „Ateis A. Vaitkus, bus tau riesta.“ Bet daugiau juokais, net nežinau, kaip vertinti. Teismas dabar nusprendė, kad sprendimas buvo teisingas, kad kito kelio ir nebuvo. Teisėjos aiškus pasakymas, kad tiesiog nebuvo kito kelio, kad objektyviai pasielgta. Kaip dabar galėtų dėliotis pono A. Vaitkaus karjerą, tikrai nenoriu spėlioti.

– Kurie iš jūsų atliekamų darbų visame sektoriuje galėjo užrūstinti kai kurias interesų grupes? Kurios vis dėlto norėtų jūsų galvos ir džiaugiasi, kad nebeliktų jūsų poste?

– Viename interviu nuogąstavau, kad jeigu senieji laikai, ta senoji nomenklatūra, grįžtų į susisiekimo sektorių, tai tikrai būtų gaila. Tada vėliau reikėtų kažkokiam kitam ministrui ateiti ir vėl iš naujo viską tvarkyti. Pagalvokime, kokia buvo situacija „Lietuvos geležinkeliuose“. Jie buvo užpelkėję, o dabar matome, kad duoda pelną, ir veikla žymiai skaidresnė, ir keliuose, pasižiūrėkime, kiek problemų buvo.

– Ministre, jus nutrauksiu, kol apie „Lietuvos geležinkelius“ kalbate. Skaidresnė ar skaidri jų veikla, ir jūs patenkintas „Lietuvos geležinkelių“ padarytu progresu?

– Tuo, kokiu keliu eina „Lietuvos geležinkeliai“, aš esu patenkintas. Ne viskas yra gerai, yra dalykų, pavyzdžiui, kas susiję su tiekėjais. Labai gaila, kad ta sistema buvo tiek sufragmentuota ir rinkoje buvo likę tik tie tiekėjai, kurie gal nebūtinai yra patys geriausi. Dabar „Lietuvos geležinkeliai“ yra tokioje situacijoje, kuomet kai kuriais atvejais beveik nėra iš ko rinktis. Jie yra tame kelyje, kad augintų jaunąją kartą tiekėjų, kurie būtų skaidrūs, aiškūs, neturėtų korupcinių problemų.

– Ar nemanote, kad 3 metų turėjo būti gana, kad bent pradėtų ieškoti tų naujų tiekėjų ir nesikabintų ant tų senųjų?

– Jie yra pradėti. Mes pasižiūrėkime, kokios tiekimo apimtys, kaip sumažėjusios iš tų senųjų. Labai reikšmingai sumažėjo, bet šimtu procentų viską pakeisti per tuos kelerius metus... Reikia kelių kadencijų, kad visa sistema pasikeistų, ji buvo kurta dešimtmečiais.

– Ministre, vienas iš A. Vaitkaus rėmėjų per „valstiečių“ rinkimų sąskaitą – uosto verslininkas Arūnas Tuma. Jis su „valstiečių“ vėliava taip pat pateko į Klaipėdos tarybą. Lietuvos paštas yra pavaldus jūsų ministerijai, tad paprašėte teisėsaugos ištirti 2012 m. tarp A. Tumos įmonės ir Lietuvos pašto sudarytą sandorį, kuris galbūt yra korupcinis. Ar tai galėjo užrūstinti „valstiečius“, kaip galvojat?

– Kas galėjo užrūstinti, man tikrai sunku pasakyti. Bet ten akivaizdus atvejis: buvo patikrinti kaštai, kiek galėjo toks pastatas kainuoti, pasižiūrėta, kokia yra nuomos sutartis, ir sukėlė įtarimų, kad nuoma mokama per didelė, sutartis surašyta, grubiai sakant, į vienus vartus – nenutraukiama iki nežinia kiek metų. Tai sąmoningai taip, atvirose derybose labai sunku tokią sutartį pasirašyti. Dėl to reikia išsiaiškinti, kokios aplinkybės lėmė, kad (Lietuvos – LRT.lt) paštui nenaudinga sutartis buvo pasirašyta.

– R. Karbauskis jus kvietėsi pasišnekėti po visų įvykių, susijusių su uostu. Tą nepasitenkinimą, kad baigėsi rinkimai ne taip, kaip jie planavo, kažkokį nepasitenkinimą jūsų atliekamu darbu išreiškė?

– Buvau pakviestas į frakcijos posėdį dėl kelių. Bet tada ponas R. Karbauskis susirgo, jis pats nedalyvavo, bet dalyvavo visa kita frakcija. Buvo daug išsakyta kalbų dėl pačių kelių, bet valstybės programa, Vyriausybės programa yra vykdoma. Pasižiūrėkime, kas buvo paveldėta tuose keliuose. Kad ir tas pats Panemunės aplinkkelis – virš 20 milijonų sudėta, kelias jau nusėdęs. Jis tik priduotas ir jau negali būti naudojamas. Konkurse dalyvavo tik kelios kompanijos.

Dabar matome, kainos sumažėjusios. Dvejus pastaruosius metus po 30 proc. mažėjo kainos. Ploni keliai kaip sviestas buvo pakloti. Dabar griežtesnė kontrolė ir kelių kokybė žymiai geresnė. Tai nežinau... Aš kaip tik manau, kad čia kadangi žinoma, kad mano atsakomybės sritis yra keliai, tai gal ir bandoma pasakyti, kad kažkas blogai. Bet žinot, tiesiog paprasčiausiai reikia sakyti, jeigu išeiti, reikia išeiti, o nebūtina tokių smulkmenų ieškoti.

– Bet jūs girdit, kad jums ieško argumentų, kodėl jūs turėtumėte pasitraukti, vis prikabina ką nors?

– Man kažkaip atrodo, kad dabar tų argumentų paieška sumenkėjo. Jeigu bus einama koalicijos keliu, tai tiesiog bus aišku, kad tie ministrai, kurie nėra partiniai, jiems vietos nebus. Man kažkaip atrodo, kad toks variantas dėliojasi.

– Ar skiriasi Sauliaus Skvernelio požiūris į tai, kaip jūs dirbate ir apskritai į susisiekimo sektorių, kuriam jūs vadovaujate, ir R. Karbauskio požiūris? Jūs jaučiate skirtumą?

– Dėl pono S. Skvernelio – jis pats mane pakvietė į šitą Vyriausybę, mūsų santykiai buvo geri,  jis į mano darbą nesikišo. Atsimenu pradžioje irgi džiaugėsi sutvarkytais geležinkeliais. Tai manyčiau, kad yra skirtingas požiūris.

– Jūs sakėte „buvo geri“ – jau nebėra geri?

– Ne, santykiai nėra blogi, bet visi suprantame, kaip dėliojasi politinės koalicijos derybos. Tai šiuo atveju net ir premjeras ne ką galės padaryti, jeigu bus toks politinis susitarimas.

– O jis norėtų jus pasilikti – kaip manote?

– Tikrai ne man klausimas. Negaliu komentuoti.

– Jums nėra pasiūlyta, pavyzdžiui, stoti į kokią nors politinę partiją tam, kad išsaugotumėte postą?

– Ne nėra. Net nežinau, tikrai nemanau, kad svarstyčiau tokį variantą. Aš nepartinis ir kol kas neplanuoju to daryti.

– Buvo kalbama, kad jūs vis dėlto esate net ne S. Skvernelio, ne R. Karbauskio, ne koalicijos partnerių žmogus šitoje Vyriausybėje, o tai, kad esate prezidentės Dalios Grybauskaitės žmogus šitoje Vyriausybėje. Kiek ji jums padėjo su visomis reformomis, kurios buvo iš tiesų svarbios šitame sektoriuje?

– Ta klišė buvo uždėta nuo „Klaipėdos naftos“ laikų, kai buvo statomas terminalas – kad R. Masiulis yra D. Grybauskaitės žmogus. Kai mane skyrė energetikos ministru, tai man tą pasiūlymą davė ponia Loreta Graužinienė, ir vis tiek visi sakė, kad tai yra D. Grybauskaitės sprendimas. Nors buvo ne D. Grybauskaitės, o L. Graužinienės sprendimas tuo metu.

Man atrodo, jeigu suvedus, kiek kiti ministrai kalbėjosi su prezidente, kiek kartų buvo susitikę, aš galbūt būsiu tarp tų, kurie mažiausiai susitiko su prezidente. Turbūt tokios klišės jau nenusivalysi, bet yra kaip yra.

Dienos tema. Ministras Rokas Masiulis: ministrams, kurie nėra partiniai, vietos neliks