Lietuvoje

2019.06.19 11:17

Po rinkimų karštinės – neramios dienos vadovų flange: kam reikės ieškoti naujo darbo?

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.06.19 11:17

Gitano Nausėdos išrinkimas prezidentu žymi ne tik naują puslapį Lietuvos politikos istorijoje, bet ir kai kurių svarbių šalies institucijų vadovų kaitą. Dalies teismų, teisėsaugos, kontrolės institucijų vairininkai jau šiemet, panašu, turės spręsti, ar tęsti savo karjerą dabartinėse pareigose, o gal susimąstyti apie kitą darbą.

LRT.lt kviečia susipažinti su institucijų vadovais, kurie šiemet gali būti pakeisti naujais žmonėmis. Tiesa, dalis jų, neatmestina, sulaukę pasitikėjimo iš valstybės vadovų, gali siekti ir antrų kadencijų.

Be to, šiais metais gali būti keičiami ir kai kurie įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios atstovai. Šiuos pokyčius, panašu, diktuoja naujos valdančiosios koalicijos formavimas.

Premjeras Saulius Skvernelis

„Valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą pareiškė, kad, jei nepaklius į antrąjį rinkimų turą, atsistatydins iš ministro pirmininko pareigų.

„Jeigu šiandien mes „prapilsime“, jeigu aš „prapilsiu“, liepos 12 dieną pateiksiu atsistatydinimo pareiškimą“, – pirmojo šalies vadovo rinkimų turo metu, gegužės 12 d., kalbėjo S. Skvernelis.

Nepatekęs į antrąjį prezidento rinkimų turą, S. Skvernelis tvirtino savo pažadą įvykdysiąs. Tiesa, pastaruoju metu premjeras klausimo apie atsistatydinimą vengia ir tiesiai neatsako, ar paliks Vyriausybę liepos viduryje.

Tuo metu išrinktasis prezidentas G. Nausėda tvirtina tikintis, kad S. Skvernlis išliks premjeru.

„Manau, kad (S. Skvernelis – LRT.lt) turėtų prisiimti atsakomybę už likusius pusantrų metų“, – sakė G. Nausėda, tačiau vėliau pridūrė, kad „nepakeičiamų nėra“.

Dar prieš antrąjį prezidento rinkimų turą G. Nausėda interviu LRT.lt atskleidė, kad ministro pirmininko poste, jei S. Skvernelis atsisakytų šių pareigų, jo manymu, galėtų dirbti susisiekimo ministras Rokas Masiulis, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Ministrų kabinetas

Konstitucijoje numatyta, kad Vyriausybė, išrinkus naują prezidentą, šiam grąžina savo įgaliojimus, tad jau šiemet turėtumėme išvysti ministrų kabineto performavimo procesą. Išrinktasis prezidentas G. Nausėda ne kartą minėjo, kad neliks šių įvykių nuošalyje.  

„Ketinu aktyviai dalyvauti Vyriausybės formavime“, – ne kartą sakė G. Nausėda.

Dar prezidento rinkimų kampanijos metu G. Nausėda tvirtino, kad daugiausiai klausimų turėtų dviem ministrams – žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui. Tad, panašu, kad šiuos du „valstiečių“ deleguotus ministrus gali pakeisti kiti politikai.

Vykstant deryboms dėl valdančiosios koalicijos, vis dažniausiai pasigirsta partijų lyderių pareiškimai apie galimus ministrų keitimus. „Socialdarbiečiai“ tikisi valdyti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir, kaip LRT.lt yra sakiusi partijos atstovės Irena Šiaulienė, kitas, „ūkines“ ministerijas, pavyzdžiui, Aplinkos, Žemės ūkio, Susisiekimo.

„Socialdarbiečių“ pozicija į ministrus skirti partijos narius – dar vienas Vyriausybės komandos narių galimo keitimo ženklas. I. Šiaulienė taip pat minėjo, kad, jei partija išsaugotų teisingumo ministro portfelį, Elviną Jankevičių ministro pareigose galėtų pakeisti teisingumo viceministrė. „socialdarbietė“ Irma Gudžiūnaitė. Tiesa, partijos lyderis Gediminas Kirkilas tvirtina, kad tai tėra asmeninė I. Šiaulienės nuomonė.

Koalicijos formavime dalyvaujantys „tvarkiečiai“ savo ruožtu užsimena norintys savo atstovus deleguoti į Aplinkos, Finansų, Žemės ūkio arba Kultūros ministerijų vadovus.

„Valstiečiai“ apie ministerijas kalba nedaug, tačiau neoficialiai užsimenama, kad pokyčių gali siekti ir ji. Neatmetama, kad pareigų gali netekti susisiekimo ministras R. Masiulis. LRT.lt šaltinių teigimu, ministras didžiausios parlamentinės partijos nemalonę užsitraukė tada, kai iš pareigų atleido Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių Arvydą Vaitkų – „valstiečiams“ artimą asmenį, kurį partija rėmė uostamiesčio mero rinkimuose. Šis asmuo neoficialiai net buvo įvardijamas kaip galimas kandidatas į premjerus, jei S. Skvernelis atsistatydintų.

Europos Komisijos narys

Šiemet kadenciją baigia eurokomisaru 2014 m. deleguotas socdemas Vytenis Povilas Andriukaitis. Jis Europos Komisijoje (EK) buvo atsakingas už sveikatą ir maisto saugą.

Neoficialiai teigiama, kad būsimų valdančiosios koalicijos partnerių derybose apie eurokomisaro postą jau pradėta diskutuoti. Nors valdantieji tvirtina dar jokių kandidatūrų nesvarstantys, bet politikos kuluaruose minimos teisingumo ministro E. Jankevičiaus, užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, „socialdarbiečių“ lyderio G. Kirkilo ir paties premjero S. Skvernelio pavardės.

Premjeras, kaip ir kiti galimi kandidatai į eurokomisarus, neskuba atsakyti, ar norėtų kandidatuoti į šią poziciją. Tuo metu G. Kirkilas teigia tikintis, kad galėtų dirbti EK.

Pagal Vyriausybės įstatymą, kandidatą į EK narius oficialiai siūlo Vyriausybė, gavusi prezidento pritarimą ir pasikonsultavusi su Seimu.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis

Gegužės pabaigoje „valstiečių“, „socialdarbiečių“ ir „tvarkiečių“ lyderiai sukirto rankomis dėl formuojamos naujos valdančiosios koalicijos – politikai pasirašė specialų memorandumą. Vėliau prie derybų prisijungė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Memorandume numatyta, kad Seimo pirmininko pozicija, kuri dabar priklauso „valstiečiams“, atitenka „socialdarbiečiams“. Pastariejį į parlamento vadovus svarstytų deleguoti partijos pirmininką, parlamentarą G. Kirkilą.

„Visoms pareigoms esu pasiruošęs“, – birželio pradžioje LRT.lt sakė G. Kirkilas, paklaustas, kur norėtų dirbti – EK ar Seimo pirmininku.

Tiesa, situacija nėra tokia paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, mat „valstiečių“ deleguotas ir Seimo patvirtintas parlamento vadovas Viktoras Pranckietis iki šiol tvirtina iš pareigų nesitrauksiantis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis akcentuoja, kad V. Pranckiečiui pačiam nepasitraukus iš Seimo pirmininko pareigų, jam gresia nepasitikėjimo procedūra. LVŽS lyderis anksčiau minėjo, kad jo bendražygio nepaklusimas gali nuvesti ir iki pirmalaikių Seimo rinkimų.

„Jeigu neįvyks pasikeitimas Seimo pirmininko pozicijoje, koalicinė sutartis negalios. Jeigu ji negalios, nebus galimybės tada formuoti Vyriausybės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos siūlomam premjerui Sauliui Skverneliui. [...] Tai reiškia, kad mes einame į situaciją, kurioje neišvengiamai bus neeiliniai rinkimai“, – gegužės 31 d. BNS sakė R. Karbauskis.

Kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas

Liepą baigiasi dabartinio Lietuvos kariuomenės vadovo Jono Vytauto Žuko kadencija, jis teigia antros kadencijos nesieksiantis. Kaip pranešė krašto apsaugos ministras R. Karoblis, išrinktajam prezidentui G. Nausėdai netrukus bus pristatytos kandidatūros į Lietuvos kariuomenės vadus ir sprendimą dėl šios pozicijos šalies vadovas turės priimti „greitai“. Tiesa, prezidento išrinktas kandidatas turės būti patvirtintas Seime.

R. Karoblis nepaneigė, kad vienas iš kandidatų į kariuomenės vadus – Sausumos pajėgų vadas, generolas majoras Valdemaras Rupšys.

„Tai yra vienas iš kandidatų. Jis yra sausumos pajėgų, tai yra pačių didžiausių pajėgų, vadas. [...] Galų gale sausumos pajėgų vieta yra tikrai labai svarbi, įdirbis padarytas, priimant sąjungininkus, tai yra bendradarbiavimas su ta pačia Vokietija, su JAV. Taip, tam tikri pliusai, matyt, yra“, – komentavo R. Karoblis.

Pats J. V. Žukas iki šiol neatskleidžia, ar prisijungs prie išrinktojo prezidento patarėjų komandos, nors apie jį G. Nausėda buvo užsiminęs ne kartą.

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas ir LAT pirmininkas Rimvydas Norkus

2019 m. baigiasi ir kelių teisėsaugos institucijų vadovų kadencijos. Vienas tokių – generalinis policijos komisaras Linas Pernavas.

L. Pernavas paskelbė sieksiantis antros kadencijos. LRT.lt šaltinių teigimu, nepaisant to, kad L. Pernavas norėtų dar penkerius metus vadovauti Lietuvos policijai, tam nepritaria premjeras S. Skvernelis. Neoficialiai teigiama, kad ir pareigūnų profesinės sąjungos nėra patenkintos L. Pernavo darbais.

Anot šaltinių, jei L. Pernavui nepavyktų sulaukti valstybės vadovų pasitikėjimo, jį policijos generalinio komisaro poste galėtų pakeisti dabartinis generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris arba buvęs ilgametis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Kęstutis Lančinskas, pastaruosius trejus su puse metų vadovavęs Europos Sąjungos patariamajai misijai Ukrainoje.

L. Pernavas į pareigas paskirtas 2014-ųjų lapkritį, jis pareigose pakeitė tuo metu vidaus reikalų ministru paskirtą S. Skvernelį. ^iuo metu numatyta, kad policijos generalinį komisarą skiria Vyriausybė, vidaus reikalų ministro teikimu.

Šiemet taip pat baigiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko Rimvydo Norkaus kadencija. Jau aišku, kad teks ieškoti naujo LAT pirmininko, mat Seimas patvirtino R. Norkaus kandidatūrą į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus.

Neatmetama, kad naujojo LAT pirmininko paieškos gali būti nelengvos, mat teisėjų bendruomenę neseniai supurtė beprecedentis skandalas. Šių metų vasarį teisėsauga pranešė atliekantį ikiteisminį tyrimą, kuriame kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami 3 Apeliacinio teismo teisėjai (Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas), Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

LAT pirmininką skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu, patarus Teisėjų tarybai.

VKEKK pirmininkė Inga Žilienė

2019 m. baigiasi prieš penkerius Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) vadovauti paskirtos Ingos Žilienės kadencija.  Ryšių reguliavimo tarnyboje 13 metų dirbusi I. Žilienė 2014 m. VKEKK vadovės poste pakeitė Dianą Korsakaitę.

I. Žilienė nėra pranešusi, ar siektų antros VKEKK vadovės kadencijos. Apie pokyčius šios institucijos vadovybėje nėra prabilęs ir išrinktasis prezidentas G. Nausėda. Tiesa, panašu, kad parlamente I. Žilienė ir jos vadovaujama VKEKK aršios kritikos nėra sulauksi. Atvirkščiai – Seime komisijos veiklos ataskaitoms pritariama, parlamentarai kelia idėją didinti VKEKK narių algas.

VKEKK pirmininką prezidento teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas.