Lietuvoje

2019.06.17 18:07

Lietuvių šeimos Čikagoje istoriją pasakojančio romano „Džiunglės“ faktai: dešros su žiurkiena ir išnaudojami vaikai

prof. Subačius pabandė atsekti, kur gyveno ši šeima
Rūta Kupetytė, Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2019.06.17 18:07

Amerikiečių rašytojo Uptono Sinclairo istoriniame romane „Džiunglės“ vaizduojama lietuvių šeimos, atvykusios į Čikagą 20-oj amžiaus pradžioje, istorija kadaise sugebėjo pakeisti JAV įstatymus. Ilinojaus universiteto Čikagoje profesorius Giedrius Subačius pabandė atsekti, kur gyveno ši šeima, ar ji tikrai egzistavo ir kokia buvo lietuvių kasdienybė tuo metu.

– Knygoje „Džiunglės” pasakojama apie lietuvių šeimą. Kokia buvo tos šeimos istorija, kad būtų paprasčiau įsivaizduoti tiems, kurie nėra skaitę „Džiunglių“?

– Sinclairis galėjo pasirinkti daugelį kitų tautybių, bet jis atrado lietuvius, pamatė jų vestuves ir jas aprašė, sakė, kad tos vestuvės jam yra dievų dovana ir jis pasirinko lietuvius kaip herojus savo romanui. Mes žinome patį faktą, kad jis matė lietuvius, tačiau tai viskas. Po tyrimų pavyko nustatyti, kurioje gatvėje viskas vyko, kad buvo du lietuviški garsūs saliūnai: Beržinsko saliūnas ir Kuršleikos saliūnas. Tame Kuršleikos saliūne ir vyko lietuviškos vestuvės. Sinclairis buvo toks rašytojas, kuris stengėsi nieko neišgalvoti, stengėsi rašyti tiksliai.

– Kokia lietuvių kasdienybė atrodo Sinclairo akimis?

– Lietuvių kasdienybė atrodo labai liūdna. Pirmas skyrius apie lietuvių vestuves – vienas linksmiausių epizodų, o paskui vien nelaimės. Sinclairo tikslas buvo parodyti, kaip kenčia darbininkai skerdyklose ir kitose vietose. Jis surinko pačius juodžiausius faktus, pavyzdžiui, pirmas aprašytos šeimos sūnus nuskendo gatvėje, kur buvo pelkė ir purvas. Buvo kalbama, kad jis prisigalvojo nebūtų dalykų, o Sinclairo atsakymas buvo toks, jog jis turi laikraščio iškarpą ir kad tikrai vienas vaikas yra nuskendęs gatvėje. Tai tikrai sunkus romanas, jis yra baisus: kaip vaikai eina per pusnynus dirbti, kaip užpuola žiurkės, suvalgo, kaip nagus nušąla, gyvena po tiltu ir t. t.

– Minėtos skerdyklos dabar jau yra nugriautos. Kaip atrodė lietuvių darbas ten?

– Pagrindinis priekaištas buvo tas, kad mažai moka ir nėra sanitarinių sąlygų. Džiova buvo mirtina liga, bet sergantieji džiova dirbdavo po dvylika valandų ir dar daugiau. Kaip rašė Sinclairis, džiovininkai nusiplaudavo rankas ir tas vanduo nutekėdavo ant dešrų. Vienur yra užsimenama, kad būdavo tokie didžiuliai katilai, kur paslydę žmonės įkrisdavo ir niekas jų negelbėdavo. Skerdyklose buvo daug žiurkių, kurioms pridėdavo nuodų, jos nudvėsdavo ir būdavo sulšuojamos kartu su mėsa į katilus, iš kurių turinio vėliau buvo gaminamos dešros. Sinclairiui pasisekė, kad tuo metu prezidentas Teodoras Ruzveltas valdė Ameriką. Jis buvo labai intelektualus žmogus, daug skaitė ir parašė daug knygų. Sinclairis buvo  pakviestas į Baltuosius rūmus papietauti. Paklaustas, ar tai tiesa, Sinclairis atsakė, kad tai taip. Dėl to buvo pakeisti mėsos ir vaistų tikrinimo įstatymai.

– Kaip Jūs pats atsidūrėte Čikagoje?

– Aš atvažiavau į Ameriką dirbti. 1994-ais metais „Literatūroje ir mene“ pamačiau skelbimą, jog ieškoma Lituanistikos katedros vedėjo. Mano anglų kalba tada buvo visai kitokia, bet jie kvietė, sakė, kad apmokės kelionę. Jie manęs klausinėjo, kas yra studentas, kas yra paskaita? Jie tikėjosi, kad čia buvęs komunistas atvažiuoja iš Sovietų Sąjungos. Jie manęs klausinėjo tokių dalykų. Birželio mėnesį gavau laišką, kad esu priimtas. Reikėjo bilieto į Ameriką. Profesorė Violeta Kelertienė surado pinigų kraustymuisi ir nupirko bilietą.

– Dėstote lietuvių kultūros kursą. Ar tenka aiškinti, kur yra Lietuva?

– Dabar iš trisdešimties studentų tik du yra lietuvių kilmės. Dalis nieko nežino apie Lietuvą ir aš jų klausiu, ko jūs atėjote? Dažniausiai jie sako, kad ar draugas, ar sesuo, ar brolis rekomendavo. Mano tikslas yra misionieriškas – jie sužino daugiau apie Lietuvą, išmoksta kelias lietuviškas frazes. Duodu paskaityti pamatinių tekstų: „Eglę žalčių karalienę“, „Brisiaus galą“, Biliūną, Šileiką, Grinkevičiūtę. Pasakoju Jurašo emigracijos istoriją, apie Kudirkos pabėgimą, Tadą Kosciušką.

Čikagoje lankėsi LRT RADIJO žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius. Jų kelionė yra dalis projekto „Keturi milijonai“, skirto Pasaulio lietuvių metams.