Lietuvoje

2019.06.18 11:15

Juozas Olekas: Seime matau daugiau noro valdyti, o ne tarnauti žmonėms

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.06.18 11:15

Nuo vilko ant meškos. Tokia, pasak socialdemokrato Juozo Oleko, būtų situacija, jei Seimo pirmininku vietoje Viktoro Pranckiečio taptų Gediminas Kirkilas. Dirbti į Europos Parlamentą (EP) išvykstantis J. Olekas portalui LRT.lt pasakojo, kad dalies partiečių išėjimas buvo nemažas praradimas. Tačiau jis teigė, kad galiausiai tai atvedė į partijos apsivalymą.

Šeštą kadenciją Seime dirbančio J. Oleko kabinete tvyro išsikraustymo nuotaikos. Vos įėjus į ji matosi ant žemės sudėtos didelės dėžės, kuriose – pradėti krauti politiko daiktai. Ant sienų vis dar kabo nuotraukos ir įrėminta lentelė, kažkada kabėjusi ant jo kabineto durų ministerijoje.

Oficiali paskutinė J. Oleko, kaip ir kitų į EP išrinktų Seimo narių, darbo diena, kaip sakė pats parlamentaras, liepos 1-oji. Tačiau jis juokėsi, kad tądien tik grąžins visiškai ištuštinto kabineto raktus. Darbas Seime bus baigtas pora dienų anksčiau, mat paskutinės birželio dienos – savaitgalis. Pirmadienį visi 5 į EP išrinkti parlamentarai Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) atsisakė Seimo nario mandato.

Kartu su J. Oleku EP darbuosis bendrapartietė Vilija Blinkevičiūtė, konservatoriai Liudas Mažylis, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, „valstiečiai“ Bronis Ropė ir Stasys Jakeliūnas, visuomeninį rinkimų komitetą į rinkimus vedusi Aušra Maldeikienė, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, Lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis ir liberalas Petras Auštrevičius.

– Jūs Seime dirbate jau šeštą kadenciją. Ar ramia širdimi paliekate parlamentą?

– Graužuliukas yra. Tiek metų pradirbus – beveik 23 metus – yra daug žinių, daug nusistovėjusių kontaktų, ypatingai su mūsų frakcijos bičiuliais, taip pat su valdančiosios ir kitų opozicinių frakcijų atstovais – tiek su senaisiais, tiek su tais, kurie yra nauji.

Labai arti širdies yra darbo Vyriausybėje istorija, pirmosios Vyriausybės. Man tuomet buvo 34 metai, vyresni kolegos pamokė, padėjo žengti pirmus tokius rimtus politinius žingsnius. Su kai kuriais jų iki šiol susitinkame.

Manau, kad dar galėjau dalį savo jėgų ir žinių atiduoti darbui Seime. Tačiau taip susiklostė aplinkybės, kad Lietuvos žmonės pasitikėjo ir teko naujas iššūkis EP. Ten taip pat galima nuveikti svarbių darbų, kad ir pati Europa keistųsi į gerą ir kad EP priimami sprendimai gerintų gyvenimą ir Lietuvos žmonėms. Bandysiu savo sukauptą patirtį pritaikyti.

– Sakoma, kad neini į rinkimus, jei nesitiki, kad išrinks. Tačiau Lietuva EP turi 11 vietų, o norinčių jas užimti – dešimtys. Tikėjotės, kad jus išrinks?

– Eidamas į visada tikiesi būti išrinktas. Važinėdamas, susitikdamas su žmonėmis girdžiu, kad reikia socialdemokratinių sprendimų ir idėjų įgyvendinimo. Mūsų atsinaujinusi komanda, manau, parengėme gerą programą ir pasiūlymus. Susitikimų metu toks jausmas buvo, kad žmonėms reikia to.

Buvome tikrai patenkinti, kad žmonės balsavo. 34 savivaldybėse socialdemokratai laimėjo, taip pat daug kur buvo antri. Truputį pritrūko laimės, kad turėtume tris atstovus. Kadangi nemažai važinėjau po Lietuvą per šią kadenciją, trūksta apsilankyti tik Neringoje, buvo daug klausimų žmonių, reikėjo ieškoti sprendimų, atsakyti į tuos klausimus. Tai ir sukūrė tą pagrindą. Niekada nenutiks taip, kad spragtelsi pirštu ir tave išrinks. Reikia daug dirbti dėl to.

– Jums ir kitiems kolegoms paliekant Seimą, jame vyksta pokyčiai, kurių didžiausias, turbūt, yra derybos dėl naujos koalicijos. Buvo ir tebėra nemažai nesutarimų ne tik valdančiųjų su opozicija, bet ir tarp pačių valdančiųjų. Lyginant su ankstesniais Seimais, kuriuose dirbote, kaip vertinate dabartinio Seimo situaciją?

– Kaip Šveikas sakė: „Taip nebūna, kad nieko nebūtų“. Manau, kad viskas tvarkysis į gerąją pusę. Visko yra buvę Seime. Anksčiau taip pat yra buvę gana margų koalicijų. Prisiminkime, kai buvo Tautos prisikėlimo partija. Tada taip pat, man atrodo, buvo keturių partijų koalicija.

Nėra pati geriausia situacija, iš tikrųjų, nes labai marga valdančioji dauguma, labai skirtingi žmonės. Kai kurie galbūt turi gerų idėjų, kiti – nori būti prie valdžios. Mes pastebime, kad programos kartais tėra priedanga, o pagrindas yra kokį postą kas gaus.

Galbūt trūksta valdančiojoje daugumoje tos demokratinės patirties, kad žmonės daugiau diskutuotų, kad kartais pasikalbėtų ir su opozicija, turėtų aptarimus, kad būtų daugiau įsiklausimo. Dabar yra taip, kad „mes turime vienu balsu daugiau ir mūsų viršus“. Ne vieną tokį atvejį matėme ir sveikatos srityje, ir tvarkant miškus, ir žemės ūkio sprendimuose. Dėl mokesčių reformos ne kartą buvo sakyta, kad ji tik patrupins žmonėms, bet iš tikrųjų neleis spręsti rimtų dalykų. Tie dalykai yra.

Opozicija yra skirtinga. Yra stipri dešinė, kur konservatoriai, liberalai, o mes, socialdemokratai, turime savo požiūrį. Formaliai turime ir lyderį. Manau, kad netrukus pamatysime, jau kitais metais Seimo rinkimai. Šitas laikas bus skirtas tam ateinančiam periodui. Yra daugelis ilgalaikių įsipareigojimų, kurie, kokia valdžia bebūtų, juda į priekį.

Manau, kad žmonės gali ramiai žiūrėti į tą valdžią, bet galvoti, ko jie iš tikrųjų nori, kokia jų kišenė, ar reikia to valstybės rūpesčio. Viską pažadėti, sakyti, kad viską padarysime, pradės pyragais lyti – tai girdima prieš kiekvienus rinkimus. Su dabartine valdančiąja dauguma yra panašiai, todėl manau, kad žmonės turėtų apgalvoti, neieškoti naujų gelbėtojų, o pažiūrėti, kaip yra daugelyje Vakarų Europos šalių.

– Jūsų partija taip pat buvo valdančiosios koalicijos dalis, bet, kaip žinia, nusprendė išeiti. Žiūrint iš šiandieninės perspektyvos, ar manote, kad sprendimas buvo teisingas?

– Taip. Mes išėjome po keleto labai aiškių sprendimų. Mes nepritarėme tokiai miškų reformai, kokia buvo padaryta, kad ji neteisinga pasakė ir Konstitucinis Teismas. Kas iš esmės padaryta – atleisti šimtai žmonių, nustekenti regionai, ten žmonės neteko darbo daugiausia, pakilo kainos, neinvestuojama į miškus, nes viskas centralizuota, nėra konkurencijos, kai gali vieną ar kitą pasirinkti.

Mes matome labai aiškias klaidas. Taip pat mokesčių reformoje, sveikatos reformoje, kur yra grėsmė, kad žmonėms prieinamumas regionuose ženkliai pablogės. Nebuvo tariamasi, o kai mes siūlėme savo pasiūlymus, mums sakė „jūsų nereikia, konservatoriai su mumis pabalsuos“. Tokioje būklėje negalėjome dirbti.

Taip pat skaitykite

Taip pat trukdė tam tikri žmogiško bendravimo dalykai, kurie dabar išryškėjo pas juos pačius. Matome, kaip kalbasi frakcijos seniūnas su Seimo pirmininku. Taip niekada nebuvo, kad tokie žmonių santykiai būtų.

Man atrodo, kad sprendimas buvo teisingas ir tą parodė rinkimai. Tiek savivaldoje, kur mes gavome daugiausia mandatų, daugiausia mūsų merų, tiek EP rinkimai. Valdantieji yra toli už mūsų. Sprendimas buvo teisingas. Mes patys sustiprėjome, mes patys apsivalėme, žinome, ko norime, ką turime daryti, žmonės geriau pažįsta. Manau, kad ateinantys Seimo rinkimai yra gera perspektyva.

– Nuo LSDP atskilę jūsų kolegos įkūrė naują frakciją, vėliau ir naują partiją. Kaip jūs manote, ar įmanomas kada nors jūsų ir „socialdarbiečių“ partijų susijungimas arba dalies jų narių grįžimas pas jus?

– Susijungimo galimybės nematau. Tačiau kiti bičiuliai gali sugrįžti. Mūsų partijos įstatai ir programa yra labai aiškūs. Mes priimti žmogų galime, jei jam tinka mūsų programa, partija ir jei jis tinka mūsų bičiuliams. Juk priima ne kažkas kitas, o tie patys partiečiai, pas kuriuos ateina. Ta partija, kuri susidėjus iš įvairių atskilėlių, neturi jokio ryšio su mumis ir perspektyvos susijungti.

Atskiri žmonės – taip. Dalis žmonių, kurie išstojo iš partijos, buvo priversti išstoti. Tiems, kurie dirba valstybinį darbą, buvo pasakyta „arba tu išstoji iš partijos, arba tave metame iš darbo“. Buvo ir tokių atvejų, kai ir iš partijos išstojo, ir iš darbo išmetė. Tokį žmogų tikrai galima priimti. Partinio susijungimo tikrai nebus, o atskirų žmonių sugrįžimas būtų sveikintinas, jeigu jie irgi taip supranta, kaip ir mes, kad jie suklydo, kad jie buvo priversti padaryti tokį ėjimą dėl gyvenimiškos situacijos.

– Tada iš LSDP išėjo tokie žinomi partijos vardai, kaip Algirdas Butkevičius, Irena Šiaulienė, Gediminas Kirkilas, Juozas Bernatonis. Tai buvo didelis praradimas?

– Tuo metu, kai buvo pats faktas išėjimo, tai mums buvo praradimas. Tačiau nepakeičiamų žmonių nėra. Tačiau tam tikro potencialo praradimas buvo.

Kita vertus, tai buvo tam tikras apsivalymas. Žmonės matė tam tikrą poziciją, kuri nesiderino su socialdemokratine pozicija. Kai dabar kalbame sugrįš ar nesugrįš, girdžiu vienus žmones sakant, kad reikia, jog grįžtų, reikia jungtis ir dirbti. Tačiau girdžiu ir kitus sakant, kad turime džiaugtis, jog neturime tų bičiulių.

Priminsiu, kad mes jau nuo 2000-ųjų svarstėme partijoje dėl mokesčių sistemos kaitos. Mes, socialdemokratai, siūlėme progresinių mokesčių sistemą, kuriai šiandien jau visi subrendę, tuo metu daugumos ir tų pačių išėjusių bičiulių balsais buvo sakoma, kad to nebereikia, kad čia atgyvena.

Džiaugiuosi jaunąja karta, kuri ateina. Iš pradžių buvo ir man nejauku, atrodė, kad viskas keičiasi, kad vyresnieji tampa nereikalingi, bet taip iš tikro nėra. Jauni žmonės, kurie papildė partiją, labai tvirtai stovi, turi labai daug žinių, labai gerai išmano ir kitų šalių patirtį, turi užsidegimą tokį, kokį mes turėjome 1990-aisiais.

– Neseniai vyko jūsų partijos pirmininko rinkimai. Juose dalyvavo dabartinis pirmininkas Gintautas Paluckas ir Algirdas Sysas. Kodėl jūs nedalyvavote?

– Manau, kad kažkiek bičiulių būtų palaikę ir mane. Tačiau dabar matau tikrai gerą susiklosčiusią perspektyvą ir mūsų partijos pirmininko G. Palucko. Dveji metai nėra tas laikas partijos pirmininkui padaryti stebuklą. Tačiau matau geras tendencijas, pasitvirtinome partijos viziją, turėjome gerą prezidentinę programą, turime gana platų palaikymą. Vieni po kitų vyko rinkimai, kuriuose mes gerai pasirodėme.

Dabar vėl bandyti atsukinėti, sakyti, kad mano patirtis didesnė, kad kažką geriau padarysiu, ne tas laikas. Pasielgėme gerai, kad suteikėme galimybę partijos pirmininkui tęsti veiklą ir eiti pirmyn.

– O jūs pasitikite G. Palucku?

– Taip, balsavau už jį. Manau, kad ir G. Paluckas, ir atsinaujinusi komanda kartais pristinga tos gyvenimiškos ir praktinės veiklos patirties. Bet jiems nepritrūksta energijos, bendravimo, pasiryžimo eiti į priekį. Matau komandoje to 1989-ųjų ryžto, noro kažką daryti. Kartais ir pats pasimokau iš jų to bendravimo socialiniuose tinkluose. To reikia, be to nieko nepadarysi. Jei nedarysime, busime atsilikę.

Rugsėjį vyksiančiuose rinkimuose gal laimėsime vieną vietą, ypatingai Žirmūnuose, kur G. Palucko kandidatūra keliama, matau perspektyvą. Ir kitų metų Seimo rinkimai turėtų, mano supratimu, jei partija veiks su tokiu pačiu užsidegimu, turėtų būti sėkmingi.

– Po savivaldos rinkimų, kurie lėmė, kad G. Paluckas liko be posto, buvo sakančių, kad jis turėtų atsistatydinti. Kaip jūs reaguojate į tokius žodžius?

– Mes išsirenkame partijos pirmininką tokiose pareigose, kuriose jis dirba. Normaliai galėtų partijos pirmininkas būti etatinis žmogus. Partijos veiklai organizuoti, apvažiuoti skyrius, susitikti yra daug darbo. Man apvažiuoti 59 savivaldybes reikėjo 2,5 metų. O bičiuliams reikia, kad atvažiuotum, kad pakalbėtum.

Vilniaus vicemeras nėra tokia didelė pozicija, dėl kurios reikėtų spręsti būti ar nebūti. Seimo nario pozicija – taip. Turėsime Seimo rinkimus, kuriuose, tikiuosi, partijos pirmininkas atves į gerą pasirodymą ir turės poziciją, kuri bus matoma žmonėms.

– Praėjusį antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaitė metinį pranešimą. Ji kritikavo valdančiuosius sakydama, kad dėl 33 teisės aktų buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, o 10 kartų teiktos iniciatyvos, galinčios riboti žiniasklaidos laisvę. Kaip jūs vertinate tokius prezidentės žodžius?

– Viena iš priežasčių, dėl kurių mes palikome valdančiąją koaliciją, buvo ta, kad bandoma visiškai negirdėti kitos nuomonės, ji nepakenčiama. Jeigu ne taip, kaip sako Ramūnas Karbauskis, vadinasi viskas neteisingai.

Manau, kad tas persidavė ir daugelio tų klaidingų teisės aktų priėmime. Kaip sakiau – turi vienu balsu daugiau, susitarė ir jau viršininkas. Tokie sprendimai veda į chaosą, todėl jie dažnai turi būti atkeičiami. Konstitucinis Teismas dažniausiai patvirtina, kad opozicijos abejonės yra teisingos.

Tas noras valdyti, o ne tarnauti žmonėms matėsi ir matosi iki šiol. Jau ne kartą jie yra nudegę nagus, bet iš kitų klaidų nepasimokoma, bandoma kartoti savo klaidas, todėl sutinku su prezidente. Ji pastebėjo vieną iš labai svarbių valdančiųjų ydų, kurios mūsų valstybę veda tolyn nuo demokratijos.

– Šiuo metu vykstant koalicinėms deryboms vienas iš dažniausiai kartojamų klausimų yra susijęs su postais. Ypatingai Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, kurį, kaip sakoma, ketinama perduoti Gediminui Kirkilui. Pats V. Pranckietis nesitraukia, todėl norint jį patraukti galima tik nepasitikėjimo procedūra. Ar jūsų frakcija pritartų tam?

– V. Pranckietis nėra idealus Seimo pirmininkas, turėjome ir geresnių. Bet jis tvarkosi su savo pareigomis. Dirbant frakcijos seniūnu man teko nemažai dirbti su juo, susitikti, derinti klausimus, teko keliuose vizituose dalyvauti kartu atstovaujant Lietuvai. Nemanau, kad G. Kirkilas būtų geresnis. Taip galima užbėgti nuo vilko ant meškos.

O tas noras turėti postus mūsų buvusius kolegas ir paliko prie valdančiosios daugumos. Aš galiu suprasti, kodėl tie dalykai vyksta. Ko gero, kad frakcija, nors nesame šio klausimo svarstę, manau, palaikytų V. Pranckiečio kandidatūrą, kad jis galėtų pabaigti šitą kadenciją.

Pradžioje turėjom priekaištų, kad jis valdančiosios daugumos Seimo pirmininkas. Po truputį jis suprato, bedirbdamas pamatė, kad reikia atstovauti visam Seimui. Mums atrodo, kad galima jam kadenciją pabaigti. O kai būna derybos dėl koalicijos natūralu, kad visi postai pakimba. Tokia koalicijų sudarymo tvarka.

– Pats minėjote, kad jau 2020 metais vyks Seimo rinkimai. Kokios jūsų prognozės?

– Manau, kad pagrindiniais konkurentais būsime mes ir konservatoriai. Varžysimės dėl to, kas laimės pirmą vietą ir kas sudarys naują koaliciją. Kas bus kiti, šiandien būtų labai sunku pasakyti. Manau, kad „valstiečių“ bus, bet žymiai mažiau. Ar jie pretenduos į koaliciją – sunku pasakyti. Kas bus iš kitų partijų, ar bus nauja partija, matysime.