Lietuvoje

2019.06.16 20:30

Įvertino 10 Grybauskaitės metinių pranešimų: kritikuodama socialdemokratus, paskatino rinktis „valstiečius“

Algirdas Igorius, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.06.16 20:30

Politikos pasaulis aptarinėja prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo 10-metį. Vienoks jis, perskaičius prezidentės patarėjos knygą, kitoks, kai klausaisi politologų vertinimų. Žinoma, per tuos dešimt metų buvo ir juodos, ir baltos spalvos. Tačiau sunku pamiršti D. Grybauskaitės pradžios užsienio politiką, retoriką ir elgesį per Garliavos įvykius, taip ir nepasikeitusią miližinišką socialinę atskirtį, švietimo ar sveikatos reformas, kurios ir po dešimtmečio liko be pabaigos.

Bet turime sutikti ir su prezidentės D. Grybauskaitės išvada, kuri nuskambėjo paskutiniame jos metų pranešime šią savaitę skaitytame Seime: „Iš esmės, su valstybe viskas gerai“.

„Prirašę dešimtis tomų strategijų ir programų, kuriose puikuojasi šimtai kilnių prioritetų, pametėme svarbiausiąjį. Paniekinome vienintelį veiksmų vertinimo matą. Pamiršome žmogų. Šią pirmapradę vertybę užgožė kraštutinis ekonomizmas, įsivyravęs visuose lygmenyse“, – sakė D. Grybauskaitė 2010-aisiais.

Jei pirmajame prezidentės pranešime smerkiamas ekonomizmas ir priekaištaujama dėl pamiršto žmogaus, jau po metų ji aukština augančią ekonomiką ir džiaugiasi suvaldyta ekonomine krize. Krizei suvaldyti nukarpyti valstybės tarnautojų, pareigūnų, medikų, mokytojų atlyginimai bei sumažintos pensijos liko be dėmesio.

„Krizę suvaldėme. Ir dargi daug geriau, nei kai kurios Europos senbuvės, euro zonos narės. Tai – gera žinia. Ekonomikos augimas gerokai viršijo prognozes ir pasiekė beveik 7 proc. rodiklį. Tai įspūdinga naujiena. Tikiu, tą ilgainiui pajus kiekvienas Lietuvos žmogus“, – 2011-aisiais dėstė prezidentė.

„Ji yra liberalė. Skandinaviškas modelis – prezidentė, matyt, ne jo šalininkė ir tas dėmesys socialinei atskirčiai, tam paprastam žmogui, kuris gyvena nuo algos iki algos, kuris skaičiuoja centus ir eurus, galvodamas, ką pirks, ko negali pirkti – tokio dėmesio pritrūksta ir čia priekaištas tikrai rimtas“, – vertina Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas dr. Vytautas Dumbliauskas.

Trečiajame, prieš artėjančius Seimo rinkimus, prezidentės pranešime pagiriamieji žodžiai Andriaus Kubiliaus Vyriausybei.

„Suvaldyta finansinė situacija – neabejotinai šios Vyriausybės didžiausias nuopelnas. Prarasdama reitingus ir aukodama populiarumą, ji sugebėjo apsaugoti mus nuo finansinės griūties. Šios kadencijos Seimui ir Vyriausybei dėkoju už sutarimą svarbiausiais valstybei ir jos žmonėms klausimais, kurie padės kurti saugesnį gyvenimą mūsų žmonėms“, – savo pranešime 2012-aisiais teigė D. Grybauskaitė.

Nuo ekonominės drausmės ir diržų veržimo pavargusiems žmonėms prezidentės pagyros įspūdžio nepadarė: tų pačių metų spalį Seimo rinkimuose jie iš konservatorių valdymą atėmė ir perdavė Socialdemokratų bei Darbo partijoms.

2013-ųjų pranešime – prezidentės dėmesys Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, įveiktam sunkmečiui ir kritika valdančiajai daugumai bei Vyriausybei ir, žinoma, premjerui Algirdui Butkevičiui.

„Politinės valios stoka, sudėtingas sprendimų priėmimo mechanizmas, negebėjimas operatyviai reaguoti, laiko gaišimas darbo grupėse – gali būti labai nuostolingi ir net pragaištingi valstybei“, – tuomet sakė ji.

„Su konservatorių Vyriausybe buvo bandoma surasti kažkokias sąsajas. Tuo tarpu su socialdemokratų Vyriausybe mes matėme, kad iš prezidentės pusės buvo praktiškai izoliacija, ignoravimas ir savotiškas netgi menkinimas. Ir čia prezidentė prisidėjo prie bendro premjero A. Butkevičiaus pozicijų silpninimo, kas privedė prie visos socialdemokratų partijos žlugimo, skilimo“, – mano Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis.

„Kritikuodama socialdemokratus ji nepadėjo konservatoriams, bet padėjo „valstiečiams“. 2016-aisiais metais ant balto žirgo atjojo „valstiečiai“, o dabar, ką mes turime? Dabar Seime yra stambiausias žemvaldys su savo kišenine partija iš esmės daro reformas, nuo kurių kai kuriems plaukai stojasi ant galvos. Tai ar čia prezidentės pasiekimas, čia pralaimėjimas“, – įvertina V. Dumbliauskas.

2014-ųjų pranešimą prezidentė skaitė po įvykių Ukrainoje ir Krymo aneksijos, todėl jame – būtinybė stiprinti gynybą, bendradarbiavimą su sąjungininkais, atsparumą propagandai. Rudenį į Lietuva atplauks suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, o tai, pasak prezidentės, energetinės priklausomybės pabaiga. Tačiau, esą, labiau nei ginčai su „Gazprom“ šalį alina vietinių energetinių oligarchų apetitai.

„Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo.  Šis darinys, su nuolat besisukančiais skaitliukais, apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei „Gazprom“, kuriam jau permokėjome 5 milijardus litų“, – kritikavo D. Grybauskaitė.

Šeštojo pranešimo akcentas – pareigos ir atsakomybės svarba Tėvynei: „Mes susitelkėme ir pakilome pagrindinei pareigai – šiandien tai yra Tėvynės gynyba“.

Pirmąkart pagiriamos partijos, prisiėmusios atsakomybę vykdyti nacionalinį susitarimą tinkamai didinti krašto gynybos finansavimą ir džiaugiamasi savanoriais šauktiniais.

„Prezidentė turėjo galimybę atsiskleisti kaip lyderė būtent dėl saugumo transformacijos, dėl įvykių Ukrainoje kaip lyderė, kalbėdama apie saugumo situaciją, problemas, taip pat kaip lyderė, gindama Ukrainos interesus ir, apskritai, Rytų partnerystės interesus“, – komentuoja VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja dr. Margarita Šešelgytė.

„Kad dabar pas mus stovi NATO daliniai, turime 2 proc. gynybai, visos partijos susitarė – šia prasme ji buvo aktyvi iniciatorė, buvo lyderė“, – antrina V. Dumbliauskas.

D. Grybauskaitės indėlis į teisėsaugos sistemos pertvarką ir kai kurių kontrolės institucijų vadovų kaitą akcentuotas ir jos metiniame pranešime: „Šiemet nauji pareigūnai pradėjo ir dar pradės vadovauti Aukščiausiajam Teismui, Valstybės saugumo departamentui, Generalinei prokuratūrai, Valstybės kontrolei, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pasikeitimų daug ir tai reiškia, kad mes pagrįstai tikimės šiose srityse ne formalaus, o tikro atsinaujinimo ir sutelkto darbo ir naujų idėjų“.

„Tai, ką ji padarė teisėjų lauke, prokurorų erdvėje, tai iš tikrųjų buvo pokyčiai, tačiau ar tie pokyčiai tikrai buvo pozityvūs valstybei, ar naudingi tik prezidentei, dar reikės ištirti. Manau, tas tyrimas bus“, – svarsto L. Bielinis.

2016-ieji metai, pasak prezidentės, milžiniškas potencialas augti ekonomikai, o energetinė nepriklausomybė, esą, mažina elektros ir dujų kainas. Tačiau sutvirtinimo reikia ne tik slenkančiam Gedimino kalnui, bet ir valstybės pamatams bei žmonių pasitikėjimui Lietuva – D. Grybauskaitė atkreipia dėmesį į didėjančią socialinę atkirtį.

„Žmonės visai teisėtai politikų klausia, kodėl ekonominio augimo rezultatų nesimato jų gyvenimuose. Dėl pajamų skirtumų ir abejingumo didėja socialinė atskirtis. Brangiais labdaros miltais jos neužpudruosi“, – sakė ji.

Ypatingas prezidentės dėmesys tais metais skirtas rūpinimuisi vaikais. D. Grybauskaitė teigia, kad jos projektą „Lietuva be globos namų“ išgirdo daugybė žmonių, esą, globos namus paliko pusė tūkstančio, nors juose vis dar per 3000 vaikų. Prezidentės pranešime – antausis Vyriausybei už pomėgį kurti neefektyvias darbo grupes, politikams – už labiau nei bet kada nuleistą skaidrumo kartelę.

„Vaduodamiesi iš „Vijūnėlės dvaro“ ir „dramblio pirkimo“, „švogerių ir žentų“ tradicijų, kur savi-saviems interesas yra aukščiau už valstybinį, kur nomenklatūrinė privilegija yra priedas prie posto, o ne korupcijos apraiška, kur dalyti „zadanijas“ telefonu galima net teisėjams ar redaktoriams, kur prekyba poveikiu – kasdienybė, darome teisingą, sveiką ir lemtingą posūkį“, – 2016-aisiais aiškino prezidentė.

2017-ieji, Seime – „valstiečiai“, Vyriausybėje – profesionalai ir premjeras Saulius Skvernelis. Prezidentės palankumo jie nesulaukė: „Užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą. Politinės valios stoka dėl gyvybiškai svarbių sprendimų ir murkdymasis smulkmenose tampa rimta problema. Mokesčių perstumdymas, iš vienų atimant ir dovanojant kitiems, socialinio teisingumo tikrai nepridės“.

Priešpaskutiniais prezidentavimo metais teisme pradėta svarstyti „MG Baltic“ ir kelių Liberalų sąjūdžio veikėjų byla pridarė nemalonumų ir D. Grybauskaitei, kai viešai pasirodė jos susirašinėjimas su Eligijumi Masiuliu, gavęs „tulpių pašto“ vardą. Metiniame pranešime prezidentė pripažino nukentėjusi ir pati.

„Tiesioginis politikos susiliejimas su verslu ir ilgametė priklausomybė nuo finansinių rėmėjų daugelį padarė pažeidžiamus. Oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš“, – 2018-aisiais teigė ji.

Prezidentavimo pradžioje kritikavusiai partijas, artėjant savivaldos rinkimams – prezidentės parama joms ir perspėjimas dėl rinkimų komitetų valdžios gviešimosi: „Rinkimų komitetai, turėję įnešti daugiau demokratijos, paskatinti nepartinių žmonių dalyvavimą rinkimuose, deja, tampa vienkartinės demokratijos grimasa su politinių atskalūnų reanimacija, neaiškiu finansavimu, menka kontrole ir su vieninteliu tikslu – siekti valdžios“.

„D. Grybauskaitė neslėpė (...) skeptiško požiūrio į politines partijas. Garbė prezidentei, kad ji į savo veiklos pabaigą, bent prieš porą metų, jau kažkuriame pranešime atkreipė dėmesį į partinės sistemos stiprinimą“, – mano V. Dumbliauskas.

Baigdama dvi prezidentavimo kadencijas, šią savaitę D. Grybauskaitė Seime pareiškė: „Apžvelgdama gana dramatišką dešimtmetį, nors konfliktų buvo, ginčų buvo, stumdėmės įvairiuose „burbuluose“, drįstu pareikšti, kad iš esmės su valstybe viskas gerai“.

Turbūt iš to reikėtų suprasti, kad po jos dešimtmečio valstybė stovi ant tinkamų bėgių, belieka nuo jų nenusprūsti, nes mėginimų, perspėja D. Grybauskaitė, yra ne vienas: „Vis atsinaujina ir potraukis kontroliuoti žiniasklaidą. Per pastaruosius trejus metus – 10 pasiūlymų, apribojančių žurnalistų darbą. Nuo kritikos bandyta apsisaugoti antikonstituciniais pasikėsinimais politizuoti net ir LRT – nepriklausomą visuomeninį transliuotoją. Žodžio laisvė yra laisvė. Todėl tai – nacionalinio saugumo klausimas mums visiems ir valstybei“.

Savaitė. 10 Dalios Grybauskaitės metinių pranešimų: kokios svarbiausios žinios juose nuskambėdavo?