Lietuvoje

2019.06.16 10:22

Parlamente – užmojis kitąmet surengti ir Seimo, ir tiesioginius seniūnų rinkimus

sumanymą kritikuoja kaip „žalią“
Jūratė Skėrytė, BNS2019.06.16 10:22

Seime šią savaitę pristatyta idėja kitąmet Lietuvoje surengti ir parlamento, ir seniūnų rinkimus.

Seniūnų asociacija šį sumanymą kritikuoja kaip „žalią“ ir net destruktyvų.

Po pateikimo bendru sutarimu pritarta Seniūnų rinkimų įstatymo projektui ir jį lydintiems teisės aktams. Toliau juos nagrinės Seimo komitetai.

„Šiuo metu seniūnai yra valstybės karjeros tarnautojai ir skiriami konkurso tvarka penkerių metų kadencijai, kadencijų neribojant. Manome, kad tiesiogiai išrinkti seniūnai labiau paisys vietos gyventojų interesų, nes bus tiesiogiai išrinkti, tikėtina, kad pagerės ir seniūnijų administravimas, nes seniūnai bus atsakingi ne tik už savivaldybės planų vykdymą, bet ir už darbą su gyventojais“, – teigė vienas ir projekto autorių „socialdarbiečių“ seniūnas Andrius Palionis.

Pagal projektą, seniūnai būtų renkami ketveriems metams slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Viena seniūnijos teritorija sudarytų vieną rinkimų apygardą.

Šiuose rinkimuose galėtų ir kandidatuoti, ir balsuoti tik nuolatiniai seniūnijos gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Asmuo į seniūnus galėtų išsikelti pats arba gali būti iškeltas partijos.

Eiliniai seniūnų rinkimai būtų rengiami jų įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Rinkimų datą skelbtų prezidentas.

Pasak A. Palionio, kadangi seniūnai taptų valstybės politikais, gyventojai jiems išreikštų pasitikėjimą, reikėtų numatyti ir didesnius įgaliojimus jiems.

„ (...) siekiame ne tik tiesioginių seniūnų rinkimų, bet ir dviejų lygių savivaldybės biudžeto. Jeigu mes pritarsime tiesioginiams seniūnų rinkimams, tai kitais poįstatyminiais aktais ir įstatymais turėsime pakeisti ir savivaldybių biudžeto nustatymo metodiką, ir pajamų paskirstymą, ir išlaidų paskirstymą, kai seniūnai bendradarbiaus su savivaldybės administracija, nes vis tiek administracija valdys visus finansus, tik seniūnas turės išskirtą dalį, naudosis tomis lėšomis suderinęs su gyventojų prioritetais“, – aiškino „socialdarbietis“.

Projektu numatoma pirmuosius seniūnų rinkimus surengti jau kitąmet su Seimo rinkimais.

„Pavojingas ir grėsmingas projektas, smarkiai didinantis administravimo išlaidas ir nesukuriantis pridėtinės vertės. Labai skirtingos seniūnijos, pavyzdžiui, Vilniuje ir kaimiškoje teritorijoje. Kaimiškoje teritorijoje galbūt žmonės žino savo seniūną. Vilniuje daugelis nežino“, – projektą įvertino konservatorius Kęstutis Masiulis.

Jis atkreipė dėmesį, kad ir seniūnijų dydžiai labai skiriasi.

Kitas konservatorius Edmundas Pupinis siūlė šį projektą dėti į stalčių.

„Mes negalime pastatyti visos seniūnijų sistemos į nepatogią padėtį, siūlau padėti šitą įstatymą į stalčių ir bandyti tartis tarp politinių jėgų, kas bus tas seniūnas, kiek mes galėsime skirti resursų, o ne padaryti iš to pajuokos šaltinio. Aš manau, tai atsakingas darbas ir manau, kad turėtume nagrinėti tą klausimą iš esmės, o ne šiaip tik dėl rinkimų“, – sakė jis.

Seimui pateiktam Seniūnų rinkimų įstatymui nepritaria ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.

„Taip, kaip dabar pateikta, kai neaišku, koks (savivaldos – BNS) modelis, seniūnijų santykis su meru, savivaldybe, kokius įgalinimus turėtų seniūnas, mūsų nuomone, tai yra skubotas žingsnis“ – BNS sakė asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas.

Jo teigimu, rinkimų įstatymą reikėtų priiminėti tik sutarus dėl savivaldos modelio, numatant ir tiesiogiai rinktų seniūnų funkcijas, įgaliojimus, atskaitomybę, biudžetą.

„Dabar seniūnas yra vykdomoji valdžia, kaip skyrių vedėjai savivaldybėse, jie vykdo atitinkamas funkcijas. Kaip galime rinkti vykdomąją valdžią?“ – teigė K. Vilkauskas.

„Aišku, yra noras turėti daugiau demokratijos, kad žmonės tiesiogiai rinktų, bet žmonės gali nusivilti, jeigu išrinks be įgalinimų, be aiškių pozicijų, ką tas seniūnas veiks“, – pridūrė jis.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos duomenimis, 55 savivaldybėse yra 545 seniūnijos.

Pasak K. Vilkausko, kyla klausimas ir dėl tų penkių savivaldybių, kur nėra įkurtų seniūnijų.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad po savivaldos rinkimų turi būti organizuojami tiesioginiai seniūnaičių rinkimai. 

„Tai gali įnešti destrukciją į mūsų savivaldos sistemą“, – projektą apibendrino Seniūnų asociacijos vadovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt