Atsiranda vis daugiau šauktinių, kurie privalomąją karo tarnybą norėtų atlikti kitaip – be ginklų. Dėl pacifistinių ar religinių įsitikinimų vietoj karinės tarnybos jaunuoliai gali atlikti alternatyvią tarnybą savivaldybėse ar valstybės institucijose.
Lietuvos kariuomenė sako, kad tokiai galimybei pasirengta, tačiau dar nė vienam tokiam šauktiniui neteko realiai tarnauti, nes užtenka savanorių, pasirinkusių įprastą karinę tarnybą.
Nors klaipėdiškis Edvinas žiemą buvo pašauktas į karo tarnybą – rankose laikyti ginklo jam neteks. Edvinas sako, kad dėl religinių įsitikinimų jis negali atlikti tradicinės karo tarnybos – priklauso Septintosios dienos adventistų bažnyčiai. Pasak vaikino, tarnybą galėtų atlikti kitais būdais.
„Kokioje valstybinėje įstaigoje, kad ir ligoninėje arba mokyklose, būtų visai smagu, nes man patinka dirbti su jaunimu, su vaikais arba net tokiu, gal ir blogiausiu atveju, tai tiesiog atlikti tą tarnybą, bet visiškai be ginklo“, – kalba Edvinas Žilėnas.
Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas paaiškina, kad norintieji atlikti alternatyviąją tarnybą turi pateikti įrodymų. Pavyzdžiui, Edvinas pristatė vyskupo raštą ir autobiografiją.
„Jis turi kažkaip įrodyti, kad yra pacifistas, kažkaip įrodyti, kad priklauso organizacijai, ar kad gyvenime buvo tokių atvejų, kai tam tikri nutikimai privertė jį nusiteikti prieš ginklo naudojimą“, – kalba A. Balčiūnas.
Tokie šauktiniai galėtų padėti seneliams, ligoniams ar neįgaliesiems atlikti kitokius darbus. Tiesa, ir tarnyba truktų ilgiau – dešimt mėnesių. Senelių namų atstovai sako, kad pagalba visuomet reikalinga, tačiau jaunuoliai turėtų ateiti tinkamai pasiruošę. Prižiūrėti senjorus, sergančius įvairiomis ligomis, tokiomis kaip senatvinė demencija ar Alzheimeris, reikia ypatingų įgūdžių.
„Galbūt kažkokie įvadiniai mokymai, praeiti kursai, na, kad galėtų ta pagalba būti ir naudinga, kvalifikuota ir ne per sudėtinga pačiam žmogui, kuris mėgintų atlikti tarnybą. Darbas su seneliais, sergančiais vyresnio amžiaus ligomis, ne tik kad reikalauja fizinių, psichologinių, emocinių žinių, bet ir suvokimo, kas yra ligos, kaip tu gali padėti ir kaip tu gali prisidėti prie jų orios senatvės“, – svarsto senelių namų „Sevilis“ direktoriaus pavaduotoja Rūta Urbanavičienė.
Prieš ketverius metus grąžinus šaukimą į kariuomenę, prašymus dėl alternatyviosios tarnybos pateikė apie 40 jaunuolių, iš jų atmesti tik keli. Vis dėlto Lietuvoje dar nė vienam iš pasirinkusiųjų tokią tarnybą neteko jos atlikti, nes užtenka įprastinės karo tarnybos savanorių. Tačiau, pasak Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininko, tokiai alternatyvai pasirengta.
„Esame peržiūrėję visus procesus, visas procedūras, kaip, kada ir kokiais būdais tai galėtų būti padaryta. Gana aktyviai bendravome su visomis Lietuvoje esančiomis savivaldybėmis, užklausėme, kiek galėtų priimti tokių karo prievolininkų atlikti karo tarnybą, mes tokią informaciją turime, net ir turime, kokiose galimose vietose ar kokius darbus jie galėtų atlikti“, – tvirtina A. Balčiūnas.
Devynių mėnesių tarnybai šiemet pašaukti apie keturi tūkstančiai nuo 19 iki 26 metų jaunuolių. Panašiai tiek buvo ir pernai.
