Lietuvoje

2019.06.15 07:28

Šimonytė – apie sodininkystę, vestuves rinkiminės kampanijos metu ir „asilų kautynes“

Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.06.15 07:28

Jokios nuoskaudos nėra – šis etapas pasibaigė, o dabar reikia galvoti apie kitus gyvenimo etapus, nuotaikomis po prezidento rinkimų dalijasi parlamentarė Ingrida Šimonytė. Anot politikės, laimėti rinkimus galimai sutrukdė didelis atvirumas, o jei reikėtų ką nors keisti, juokavo I. Šimonytė, „Metallicos“ skambesį kampanijos metu pakeistų Kazlauskų balsai.

Apie savo moteriškiausią bruožą, meilę sodininkystei ir „Metallicai“, prezidento rinkimus ir moterų padėtį parlamentarė kalbėjo birželio 6–7 dienomis vykusiame festivalyje „LOGIN“.

Paklausta, kaip jautėsi po prezidento rinkimų traukinio, I. Šimonytė juokavo, kad pervažiuota traukinio tikrai nesijaučia, atvirkščiai – džiaugiasi toli nukeliavusi.

„Jokios nuoskaudos nėra, šis etapas yra pasibaigęs ir reikia galvoti apie kitus gyvenimo etapus. Buvo įdomi kelionė, joje buvo visokių potyrių ir pojūčių, aišku, didžiausias materialus potyris – gauta Larso Ulricho („Metallica“ būgnininko – LRT.lt) būgnų lazdelė. <...> Buvo, žinoma, daug fizinio nuovargio, daug kitų dalykų, bet dabar tai baigta ir toliau žiūrime į priekį“, – kalba I. Šimonytė.

Parlamentarė teigia, kad kai kurie potyriai užgauna, ir prisimena, jog rinkiminės kampanijos metu skaudino jos pažiūrų kvestionavimas. Anot I. Šimonytės, suprantama, kad žmonės gali nesutikti su kokia nors nuomone, tokius žmones, sako politikė, ji gerbia, tačiau kartais susiduria ir su melu.

Pavyzdžiui, pasakoja parlamentarė, rinkiminės kampanijos metu kai kurie kalbėjo, kad ji pasisako už laisvus abortus ar laisvę eutanazijai visiems, o tokios kalbos, piktinasi I. Šimonytė, yra kliedesiai ir melas.

„Metallicą“ keistų į Kazlauskus

Į klausimą, ką pakeistų rinkiminėje kampanijoje, I. Šimonytė atsako juokaudama, kad jos meilę grupei „Metallica“ reikėjo pakeisti į meilę Petro ir Livetos Kazlauskų muzikai.

„Buvau sugalvojusi tokį juoką, kad reikėjo iškelti vestuves kampanijos metu. Tada kažkokią dalį tų žmonių, kurie mano, kad netekėjusios moterys yra nevertos spręsti tam tikrų dalykų valstybėje, gal kažkiek į savo pusę būčiau ir palenkusi. Lytį pakeisti man būtų gerokai ilgiau užtrukę, todėl šito pasirinkimo nesvarsčiau, o galiausiai ir nenorėčiau to padaryti“, – ironizuoja politikė.

Pasak I. Šimonytės, dėl kai kurių kontroversiškų klausimų rinkiminės kampanijos metu ji susilaukė ir neigiamų reakcijų, kai žmonės kaltino, kad parlamentarės moralinės nuostatos kai kuriais socialiniais klausimais yra kraupios. Pavyzdžiui, išskiria politikė, ji palaiko partnerystę ir nemano, kad derėtų žmonėms aiškinti, jog kokia nors šeima yra teisinga ar neteisinga. Vis dėlto, apgailestauja I. Šimonytė, buvo žmonių, kurie tokią poziciją vadino kraupiomis pažiūromis.

I. Šimonytė kalba, kad jai visada buvo svarbu, kad žmonės rinkimuose balsuotų „už“, o ne „prieš“. Ji tikina nesiekianti būti geresnė tik dėl to, kad kitas politikas yra blogesnis, ir sako nenorinti, kad žmonės balsuotų už ją tik todėl, jog yra „prieš“ kitą kandidatą. Parlamentarė apgailestauja, kad vis dar vyrauja išankstinė nuostata balsuoti „prieš“ ką nors.

„Mano santykis su žmonėmis labai paprastas – kaip sako, kai duodi meilės, tai ir gauni meilės. <...> Meilė yra jėga, kuri kuria. Ką mes sukursime iš tos jėgos, mes dar pamatysime, tikrai manau, kad sukursime, nes tai nėra jėga, kuri naikina, tai nėra jėga, kuri nukreipta prieš kažką, mums tiesiog reikia rasti būdą, kaip tą meilę įdarbinti, kad ji kurtų naudą ir gėrį mums visiems, kaip visuomenei“, – kalba I. Šimonytė.

Apie radinius kompiuteryje ir sodininkystę

Politikė pasidalija ir istorijomis iš savo asmeninio gyvenimo. Ji pasakoja, kad save vadina kaupike, kadangi jos telefone ar kompiuteryje tikriausiai būtų galima rasti dokumentų nuo 1917 m. Spalio perversmo. Ji taip pat juokauja, kad turi įprotį įvairius dokumentus pavadinti keistais pavadinimais, kurie tuo metu atrodo labai šmaikštūs, tačiau vėliau sukelia sunkumų ieškant reikiamų dokumentų.

„Pavyzdžiui, dokumento pavadinimas „Asilų kautynės“. Kas ten gali būti? Juk tokiame faile gali būti bet kas“, – šypsosi I. Šimonytė.

Į klausimą, kokia jos moteriškiausia savybė, I. Šimonytė atsako, kad, nors moka siūti ir siuvinėti, vienareikšmiškai moteriškiausias bruožas yra „dažytis blakstienas išsižiojus kaip krokodilui“.

Parlamentarė pasakoja, kad buvo „asfalto vaikas“, o važiuoti į senelių sodą visada atrodė kaip kančia. Jokio susižavėjimo politikei sodininkystė nekėlė, daržų ravėjimas buvo dar viena kančia, o priežasčių, kodėl galėtų nevažiuoti į bulviakasį, niekada netrūkdavo.

Vis dėlto sodininkystę I. Šimonytė atrado vėliau, kai jau buvo suaugusi ir pastebėjo, kad „beprasmis žemės knisimas“ padeda išsivalyti galvą nuo bet kokių minčių. Ji prisimena, kaip rinkimų dieną savo kieme pjovė žolę, o grįžusi iš balsavimo pirmajame ture skubėjo sodinti gėlių.

Melavimo limitą pasiekė vaikystėje

Kalbėdama apie atvirumą parlamentarė svarsto, kad jos atvirumas galėjo kainuoti ir tam tikrą balsų skaičių prezidento rinkimuose. Tačiau, anot I. Šimonytės, ji vadovaujasi nuostata sakyti tiesą – kai nebandai meluoti, nereikia nieko prisiminti, o pamelavęs turi galvoti, ką jau esi sakęs tuo klausimu, kyla rizika kur nors paslysti.

„Kadangi rinkimai baigėsi, vėl galiu cituoti Šveiką (per rinkimus man žmonės sakė: „Kiek tu gali cituoti tą Šveiką, visi galvos, kad tik vieną knygą perskaitei!“). Stengdavausi vengti šios temos – ne todėl, kad įrodyčiau, jog daugiau knygų perskaičiau, bet supratau, kad gal ką nors tai užknisa. Vis dėlto knygoje yra tokia citata, kad nuoširdus ir atviras žmogus visada rečiau gaus į snukį nei tas, kuris ką nors suka“, – prisimena politikė.

Politikė svarsto, kad tikriausiai savo melavimo limitą yra pasiekusi vaikystėje, todėl dabar šio poreikio nebeliko. Tiesa, kalba I. Šimonytė, nors tai būdavo nekalti vaikiški melai, dažniausiai – dėl muzikos mokyklos, kurios lankyti ji labai nenorėdavo, tada ji ir pasimokė, kad vis dėlto geriau nemeluoti.

„Tuo metu man pasidarė taip bjauru, kad kai leido nebelankyti muzikos mokyklos, aš daviau sau žodį, kad daugiau nebemeluosiu“, – prisimena I. Šimonytė.

Pasak parlamentarės, nors kai kurie mėgsta vaizduoti superžmones, turėtų būti suprantama, kad visi, taip pat ir politikai, gali klysti, neprivalo visko žinoti ir turėti atsakymų į visus klausimus. Vis dėlto nėra nieko paprasčiau, sako I. Šimonytė, nei pasakyti „atsiprašau“.

Stengiasi neatverti viešumo durų

Politikė pasidalija savo mintimis apie viešumą: ji tvirtina, kad reikia suprasti, jog kai kurie dalykai nepasikeis, ir tai priimti kaip viešumo kainą. Pasak I. Šimonytės, nors ji yra tas žmogus, kuriam viešumas teikia malonumo, kai dėmesio yra labai daug, gali suglumti.

„Man žmonės patinka. Dažnai politikoje būna tų, kurie nekenčia žmonių, nuoširdžiai nemėgsta su jais būti ir bendrauti, o man atrodo, kad tai yra didelė problema, tai – kaip mokytojas, kuris nemėgsta vaikų. <...> O aš galiu aiškinti, galiu kalbėti, galiu šimtą kartų tą patį kartoti ir privesti žmogų iki mano matymo, kad jis bent jau suprastų, kodėl aš taip galvoju“, – sako I. Šimonytė.

Tačiau politikė sutinka, kad būnant viešu asmeniu reikia mokėti išsaugoti savo asmeninį gyvenimą ir kai ką pasilikti tik sau. Anot jos, nors tai supranta, kai kurie žmonės atsidaro savo viešumo duris, o vėliau nebežino, kaip jas užverti.

Labiausiai palaiko moterys

Anot parlamentarės, rinkiminės kampanijos metu ji suprato, kad niekas nepalaiko labiau nei kitos moterys. Tačiau I. Šimonytė akcentuoja, kad moterys gali būti ir nuožmios kitų moterų kritikės, o kartais atrodo, kad jos vis dar turi problemų dėl savivertės, todėl reikia gerų pavyzdžių, kad moterys suprastų, kad jos viską gali.

Politikės teigimu, anksčiau ji sakydavo, kad nėra patyrusi diskriminacijos, tačiau rinkiminės kampanijos metu pamatė daugiau šios problemos spalvų. Ji išskiria, kad gana ilgą laiką turėjo privilegiją nesunkiai derinti karjerą ir asmeninį gyvenimą, kadangi neturėjo užsiimti buities darbais, rūpintis vaikais ir dar vyro tėvais.

I. Šimonytė teigia, kad kitoms moterims yra sunkiau siekti karjeros, ir pabrėžia, kad, įvertinus skurdo statistiką, galima pastebėti, jog labiausiai su skurdo rizika susiduria vieniši tėvai, auginantys vaikus. Vis dėlto ji apgailestauja, kad, nors toks apibrėžimas skamba gana gražiai, paprastai ši grupė žmonių yra vienišos mamos, kurios turi rinktis tarp darbo ir vaikų. Politikė įsitikinusi – esant tokiam pasirinkimui mamos tikriausiai visada rinksis savo vaikus.

„Klausimas, ką galime padaryti vietoje to, kad aiškintume, ar tos moterys turi teisingą, ar neteisingą šeimą. Ką mes, kaip visuomenė, galime padaryti, kad tie žmonės turėtų galimybę? <...> Svarbu, kaip galime sukurti galimybių toms grupėms – moterims, kurios slaugo neįgaliuosius, rūpinasi vaikais... Aš šią problemą žinojau visada, bet su tuo susidūriau arčiau, manau, kad turėsiu šioje srityje daugiau ką nuveikti“, – žada parlamentarė.

„LOGIN 2019“. Ingrida Šimonytė: man patinka „trolinti“ žmones
20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius