Lietuvoje

2019.06.13 21:16

Medikę stebina karščių nualintų lietuvių elgesys: mūsų pacientų klaida – visiškas skysčių nevartojimas

Lietuvą alina neįprasti karščiai. Vos ne kasdien fiksuojami nauji karščio rekordai. Klimatologai ir medikai skambina pavojaus varpais – gamtos siautėjimas pavojingas sveikatai: galima perkaisti, nudegti, dehidratuoti, gauti saulės smūgį, persišaldyti ir net mirti.

Kas vyksta ore ir žemėje, kaip išvengti sveikatos problemų – žurnalisto Raigardo Musnicko pokalbis su VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriumi Arūnu Bukančiu bei Santaros klinikų Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėja Božena Markevič.

– Lietuvių patarlė sako, kad šiluma kaulų nelaužo. Arūnai, o karštis?

A. Bukantis: Karštis, ko gero, yra pavojingesnis reiškinys negu šaltis, nes praktiškai nuo karščio kitą kartą negalime apsisaugoti. Atsivėsinti yra daug sunkiau turbūt, negu kad sušilti. Tokios anomalijos, kai lauko oro temperatūra viršija kūno temperatūrą, yra ypač pavojingos, o tokia temperatūra dabar jau tapo įprastinė.

– Kas atsitiko su mūsų gamta – ar čia atsitiko kas nors, ar čia tik šiaip proginiai nukrypimai?

A. Bukantis: Ne, neproginiai, kadangi toks yra kaip ir šliaužiantis procesas, vyksta klimato atšilimas. Kai mes skelbėme, kad vidutinė metų temperatūra pakilo vieną ar pusantro laipsnio, tai reikia įsivaizduoti, kad aplink tą vidurkį ir pradeda svyruoti ir aukščiausia ar žemiausia temperatūra, reiškia ir maksimali rekordinė temperatūra. Ji dar šokteli aukščiau. Jeigu anksčiau turėjome 35,5 laipsnio aukščiausią birželio temperatūrą, tai reikia įsivaizduoti, kad dabar visai tikėtina dar laipsniu aukštesnė – jau 36 laipsnių maksimali temperatūra.

– Šiandien karščio rekordas. Ar gali būti dar didesnių karščių negu, sakykime, šiandien 30, 35, 36 laipsniai, gal kažkur dar daugiau?

A. Bukantis: Žinote, geriausia būtų turbūt prisiminti 2003 m. vasarą Europoje, kai buvo visiška  staigmena, kai maksimali temperatūra viršijo ne tiktai 1–2 laipsniais, bet netgi 5 laipsniais buvusius rekordus. Turiu omeny Prancūzijoje, netgi Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, ir tada buvo ypač pavojinga situacija, kadangi tie karščiai laikėsi net 3–4 savaites. Turiu omeny, kad tarp 35–40 laipsnių buvo šiam regionui visiškai neįprastas reiškinys. Vadinasi, mes jokių negalime čia taisyklių nei galvoje, nei gamtoje turėti, kad jokių, sakykim, anomalijų, didesnių kaip 1–2 laipsniai, nebus – gali būti ir rekordai viršyti 3–4 laipsniais.

– Bet ar galima prognozuoti, kokia bus vasara, pagal tai, koks yra dabar birželis? Jeigu birželį jau karščiai iki 35 laipsnių, liepa irgi bus tokia karšta ar gali būti visiškai priešingai – šalta?

A. Bukantis: Gali būti ir priešingai – jokių taisyklių nėra.

– Kiek ji šalta gali būti, jeigu, sakykime, atšals smarkiai vasarą?

A. Bukantis: Geriausiu atveju tai gali būti temperatūra, artima vidutinei daugiametei, – tai reiškia tarp 18 ir 20 laipsnių. Tai jau mes turbūt galvotume, kad tai labai šalta, bet tai būtų vidutinė daugiametė temperatūra. Tokia temperatūra tikrai neatmestina, ji ir gali būti liepos–rugpjūčio mėnesiais, nes ilgalaikių prognozių negalime sudaryti prieš 3–4 savaites, kad galėtume pasakyti, koks bus liepos vidurys ar rugpjūčio pradžia. Bet dabar šis laikotarpis yra ypatingas dar tuo, kad mes artėjame prie vasaros saulėgrįžos, dabar pačios ilgiausios dienos, – jau 17 valandų ir daugiau diena trunka. Saulė pakyla vidurdienį net 58 laipsnius virš horizonto – tai reiškia, kad labai intensyvi spinduliuotė, ir tas šiltas oras, kuris atkeliauja iš tropikų, jis dar yra įkaitinamas labai intensyvios saulės spinduliuotės. Na, ir turime du tokius veiksnius, kurie ir formuoja labai aukštą temperatūrą.

– Ponia B. Markevič, kaip sekasi mūsų žmonėms ištverti šiuos karščius? Turbūt Greitosios pagalbos ir Skubios pagalbos skyriai užversti pacientų?

B. Markevič: Iš tikrųjų ligonių srautai padidėjo. Jeigu palygintume iki karščio, tai padidėjo – 12–15 % daugiau per dieną vidutiniškai atvyksta pacientų. Kokią dar tendenciją pastebėjome, kuri būtų gal ir blogesnė, kad atvažiuoja jaunesnio amžiaus žmonės. Paprasčiausia žmonės nesisaugo, nevartoja skysčių. Aišku, gali būti, kad nesisaugo dėl to, jog yra toks darbo pobūdis ir priversti dirbti saulėje. Arba, pavyzdžiui, dirba nekondicionuotose patalpose, namo važiuoja nekondicionuotame transporte, vaikšto saulėje, kur tiesiog nėra pavėsio pasislėpti. Daugiausia tokių pacientų turėjome, kurie yra nukentėję, gal net su labai blogomis prognozėmis. Pagrindinė klaida, kurią daro mūsų pacientai, – tai visiškai nevartoja skysčio. Suprantama, reikia gerti paprastą vandenį, aišku, gali būti mineralinis vanduo, reikėtų tokiomis dienomis vengti kavos, stiprios arbatos ir jokiu būdu negerti alkoholio. Kava lygiai taip pat išvaro skysčius, nes turi šlapimą varantį efektą, stipri arbata lygiai tuo pačiu išsiskiria. Dar blogiau, kai mes geriame visokius saldintus gėrimus, limonadai visokie.

– Žmonės turi prakaituoti, ar ne?

B. Markevič: Žmogus prakaituoja tam, kad apsisaugotų nuo šilumos smūgio. Tai yra natūrali organizmo reakcija į šilumą, tokiu būdu organizmas vėsinasi. Kai jis išprakaituoja daug elektrolitų, taip dar labiau stengiasi sumažinti kūno temperatūrą. Štai kodėl mes rekomenduotume tomis dienomis vartoti ne tiktai paprastą vandenį, bet ir mineralinį vandenį. Daug kam kyla klausimas, o kokia yra dienos norma. Tokios normos nėra – kiekvieno žmogaus yra individuali. Atkreiptinas dėmesys – suaugęs žmogus pradeda jausti troškulį, kai jau yra minus 1 litro skysčio deficitas. Jeigu pajutote troškulį, iškart reikėtų išgerti per labai trumpą laiką litrą skysčių ir dar tiek, kiek priklauso jums per dieną. Skysčiai – pats svarbiausias dalykas.

– Kokių dar klaidų žmonės daro? Dabar visi sugužėjo prie ežerų ir upių, deginasi, nepaiso nieko, kad saulė labai aukštai ir ilgai kepina.

B. Markevič: Iš tikrųjų yra pastebėta tendencija, kad žmonės ne tik kad nesisaugo, jie būna per patį piką, kai būna aktyviausia saulė, tai yra nuo 11 val. iki 16 val. Tikrai tuo metu ir draustume būti, o dabar atvirame lauke ypač ilgą laiką būna. Kartais stebina mūsų žmonių požiūris, kai jie deginasi būtent tokiu laikotarpiu, nes išsimiega 11 valandą, išeina į pliažą ir 16 valandą grįžta namo. Be jokios abejonės, vargina odos nudegimai, dar blogiau, kai maži vaikai kartu yra imami. Nepamirškime, vaikai yra labai neatsparūs vandens netekimui, lygiai taip pat yra labai neatsparūs šilumos smūgiui. Dėl to reikėtų vengti ypač su mažais vaikais būti tokiu laiku tiesioginėje saulėje.

– Odos nudegimas yra žaizda tam tikra prasme, tada visa imuninė sistema siunčia kraujo kūnelius kovoti su ta žaizda, ir dėl to silpnėja imuninė sistema. Dėl to turbūt ir kitų dalykų galima pasigauti?

B. Markevič: Visų pirma nuo karščio pati imuninė sistema susilpnėja, nes tiesiog kitaip ginasi, organizmas turi persiprogramuoti. Visų pirma turi vėsinti organizmą, nes šis gali puikiai funkcionuoti iki tam tikros ribos. Vėliau, kai jis negali funkcionuoti, imunitetas pamiršta, kad reikia kovoti su mikroorganizmais. Tai yra viena iš priežasčių. Antras dalykas, kas yra blogai, tai yra kondicionuotas oras. Jeigu mėgstame įjungti kondicionierių, užstatome 16 laipsnių, kai lauke yra 36 laipsnių, tai yra pati didžiausia klaida.

– Koks skirtumas turi būti tarp oro temperatūros ir kondicionavimo temperatūros?

B. Markevič: Iš pradžių, kai mes keičiame aplinką, turi būti ne didesnis skirtumas negu 5 laipsniai, paskui, kai priprantame, galime tada daugiau pamažinti, bet iš karto jokiais būdais – ne daugiau negu 5 laipsniai turi būti skirtumas.

– Dar kuo nors pagąsdinkite...

A. Bukantis: Prisiminiau  dėl tos spinduliuotės. Labai dažnai tėvai daro tokią klaidą, kai vaikus padeda po skėčiu ir mano, kad jie yra šešėlyje, todėl nenudegs. Tačiau yra išsklaidytoji spinduliuotė, ir ji patenka į bet kurią vietą – net ir šešėlyje jos užtektinai yra.

– Ir jeigu atsiveža vaikus vidurdienį į paplūdimį ir pakiša po skėčiu, tai nieko nereiškia, ir staiga ultravioletinis greitai eina kiaurai?

A. Bukantis: Greitai nenudegs, bet per ilgesnį laiką, per, sakykim, 1–2 val., jam irgi eritema yra garantuota.

B. Markevič: Dar yra svarbu, kai mes būname per ilgai saulėje, pirma yra paviršinis odos nudegimas, blogesnis – kai atsiranda pūslės. Tada tos pūslės gana ilgai gyja, ir  yra įrodyta, kad tai gali sukelti odos vėžį, melanomą. Tai yra tiesiog mūsų platumos gyventojų rykštė, nes mūsų oda yra gana balta. Mes nesame juodaodžiai – juodaodžiai turi daug apsauginių mechanizmų, kad ultravioletiniai spinduliai taip odos nepažeistų. O mūsų oda yra balta, tai jeigu mes esame priversti būti lauke,  visų pirma veidą turim teptis kremu, kurio apsaugos faktorius – SPF 50, o kūno odą tepti su ne mažiau negu 30.  Ir, be jokios abejonės, nepamiršti: jeigu mes išsitepę išėjome į paplūdimį, reikia tą kartoti kas 1–2 val., nes apsauga tik tiek ir tęsiasi. Net ir išsitepus nereikėtų gulėti pliaže nuo 11 iki 16 valandos.

– Profesoriau, ar gali šita kaitra sukelti kitų gamtos reiškinių: krušą, audrą su žaibais, kurie prilygtų irgi stichinei nelaimei, pavyzdžiui, kruša kumščio dydžio ledo gabalais būtų dabar dėl tokios baisios temperatūros?

A. Bukantis: Dabar kaip tik tokia ir artinasi situacija, kadangi šitas anticiklonas silpsta. Prasidės tokie aukštyneigiai judesiai atmosferoje, kada oras iš prie žemės esančio sluoksnio yra iškeliamas į 10, 12, netgi 16 km aukštį – labai stori, aukšti debesys. Tada ima formuotis labai stambūs ledo gabalai, ledėkai, galiausiai užaugę iki tokio svorio, kai jau nebeišsilaiko, krinta. Tad kruša – visiškai tikėtinas reiškinys, o kartu su kamuoliniu debesiu formuojasi ir škvalo reiškiniai. Tai stiprūs gūsingi vėjai iki 15, 20 netgi 30 metrų per sekundę.

– Kaip čia saugotis nuo tokių dalykų? Automobiliai bus visi sudaužyti, draudimo kompanijos bankrutuos.

A. Bukantis: Jeigu jau tokia yra prognozė apie konvekcinius kamuolinius debesis ir krušą ar liūtis, jeigu įmanoma, reikia automobilį tada statyti į garažą arba kažkokioje pastogėje palikti. Ne visur šitie reiškiniai, aišku, iškris, jie labai lokalūs. Tokios liūtys apima labai mažas teritorijas – dažnai tik 10–20 kv. km, arba skersmuo net iki 5 km gali būti liūties zonos ir krušos zonos. Kruša yra tokiomis juostomis iškrentantis reiškinys, taip kad čia laimės dalykas, paklius ar ne automobilis arba šiltnamis po krušos debesimi.

Dienos tema. VU profesorius: nuo žalingų saulės spindulių vaiko neapsaugos net skėtis