Lietuvoje

2019.06.13 15:47

Toliau alinant karščiams, Seime netyla diskusijos dėl mokyklų darbo vasarą: kai kur pamokos nebevyksta

atnaujinta 16.35
Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.06.13 15:47

Esant ekstremaliai situacijai ir tokiems karščiams, mokyklos gali pačios apsispręsti, ar vesti pamokas, ar vykdyti kitas veiklas, tačiau ugdymo įstaigoms paliekama galimybė nevykdyti jokių veiklų, sutaria Seime vykstančiame susitikime dėl mokyklų veiklos per karščius dalyvaujantys politikai. Vis dėlto trumpinti mokslo metų nežadama.

Po susitikimo švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius kalbėjo, kad šiuo metu sutrumpinti mokslo metus būtų sudėtinga, nes ugdymo planai jau patvirtinti. Anot jo, mokymo procesas gali vykti ir birželį, tačiau vasarą mokytojai neprivalo vesti pamokų – gali būti įvestos įvairios kitos ugdymo formos, pavyzdžiui, pagalba mokiniams, kuriems reikia padėti, sporto varžybos, muziejų lankymas.

A. Monkevičius teigė, kad galima svarstyti, jog mokslo metai prasidėtų ne rugsėjo pirmąją, o anksčiau, jo manymu, vienas variantų yra atsižvelgti į orų prognozes ir leisti pačioms savivaldybėms apsispręsti, kada pradėti mokslo metus.

Anot ministro, dabar pačios mokyklos gali priimti sprendimus, kada vykdyti ugdymo procesą, o kada – ne. Šiuo metu daugiau nei pusė Lietuvos mokyklų trumpina pamokas, o keliolikoje jų ugdymo procesas sustabdytas.

Tarsis su vaikų gydytojais

Švietimo ir mokslo komiteto narė Dovilė Šakalienė žurnalistams komentavo, jog mokyklų vadovams reikia aiškaus teisinio pagrindo, kad galėtų spręsti dėl ugdymo proceso vykdymo, todėl bus pataisyta higienos norma, numatanti viršutinę temperatūrą patalpose, kuriose vykdomas ugdymo procesas.

„Ministras kartu su vaikų gydytojais suderins, kokios turi būti konkrečios ribos pagal amžiaus grupes ir vaikų situaciją“, – sakė ji.

Pasak D. Šakalienės, nuo šiol mokyklos neturės pačios priimti sprendimų, ar tęsti ugdymo procesą, – visa tvarka bus reglamentuota įstatymais. Politikė kalbėjo, kad bus įrengtos apsauginės žaliuzės nuo saulės spindulių, taip pat kondicionavimo sistemos.

D. Šakalienė sakė, kad susitikimo metu sutarta, jog planuojant finansus bus paskaičiuotas poreikis pagal vaikų amžiaus grupes, pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikai bei vaikai su specialiaisiais poreikiais yra jautresnis karščiui nei vyresnieji.

Oro temperatūra pavojinga

Anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, tokia temperatūra, kokia yra šiomis dienomis, yra pavojinga. Net suaugusiesiems darbo laikas tokiomis sąlygomis yra normuojamas, todėl ir dėl mokyklų turėtų būti priimti kokie nors sprendimai: arba vengti karščio, arba nevykdyti pamokų.

„Yra įvairių rekomendacijų, kur tas pamokas galima vesti, nebūtina sėdėti prikaitusiose patalpose. Kai normos buvo ruošiamos, mūsų vasaros buvo šaltesnės, o tokių karščių retas atsimena. Reikia turėti galvoje, kad ir mokslo metai buvo trumpesni“, – svarsto A. Veryga. 

Pasak ministro, jei žiemą esant dideliems šalčiams vaikai turi teisę neiti į mokyklą, būtų galima galvoti ir apie temperatūros normavimą vasarą.

„Juk vaikas ne tik būna mokykloje, iki jos reikia nueiti ar nuvažiuoti“, – tvirtina A. Veryga.

Vis dėlto ministras nesiryžta siūlyti tikslios temperatūros, kuriai esant vaikai galėtų neiti į mokyklą, anot jo, dėl to reikėtų pasitarti su vaikų gydytojais.

„Aš tikrai nedrįsčiau dabar spėlioti“, – kalba A. Veryga.

Sprendimai turi būti priimti greitai

Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas teigia, kad reikia koreguoti higienos normas – jis pritaria siūlymui nustatyti temperatūrą, kuriai esant vaikai neprivalėtų eiti į mokyklą. Anot jo, Lietuva susiduria su naujove, kadangi tokie karščiai būna ne kiekvienais metais.

D. Žvirdausko manymu, reikėtų labai aiškiai ir tiksliai reglamentuoti mokymosi procesą ir kreipti dėmesį į orų prognozes, temperatūras lauke bei patalpų viduje.

„Tai turėtų būti padaryta, kaip galima greičiau“, – tikina jis.

Pasak D. Žvirdausko, kai kuriose mokyklose yra gera šiluminė instaliacija, todėl jose šiek tiek vėsiau, tačiau yra pastatų, kurie nėra pritaikyti. Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas kalba, kad dažniausiai mokyklose ugdymo procesas nėra sustabdytas, o mokykla leidžia tėvams patiems spręsti, ar jų vaikas gali eiti į mokyklą, ar ne.

„Su tais vaikais, kurie ateina į mokyklą, mes dirbame, vyksta pamokos, konsultacijos, bet žinodamas šių dienų situaciją vaikams rekomenduočiau likti namuose“, – pasakoja D. Žvirdaukas.

Mokykloms leidžia apsispręsti pačioms

Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius teigia, kad esant tokiai ekstremaliai situacijai pamokos tikrai neturi vykti.

„Jau du kartus kreipėmės į savivaldybes, mokyklas, paaiškindami, kad tuo metu gali nevykti pamokos, o jei yra tinkamos sąlygos, gali vykti kitokios veiklos – mokykla neturi užsitrenkti“, – sako jis.

Pasak ministro, esant galimybėms, mokyklos gali vykdyti kitokias veiklas, o jei sąlygos labai blogos, suteikiama teisė nevykdyti jokios veiklos.

„Negalime prasilenkti su sveikatos normomis ir reikalavimais“, – tvirtina A. Monkevičius.

Ministras kritikuoja, kad nustatyta 28 laipsnių riba, kai gali nevykti pamokos, yra labai nelanksti, todėl reikėtų išskirti reikalavimus pradinukams, ikimokyklinukams ir kitiems.  

D. Šakalienės inicijuotame susitikime dalyvaus sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius, Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė, Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas ir viceprezidentė Rūta Krasauskienė.