Lietuvoje

2019.06.13 15:37

Siūlo išeitį: kaip ir žiemą per šalčius, taip ir per karščius leisti neiti į mokyklą

Milena Andrukaitytė, BNS2019.06.13 15:37

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, mokyklų vadovai siūlo nustatyti temperatūros ribą, kuomet mokiniams būtų leidžiama neiti į mokyklą – kaip ir žiemą.

„Logiška būtų galvoti, kad kaip žiemą esant labai žemai temperatūrai yra tvarkos, kada vaikai gali neiti į mokyklą, kažkas panašaus galėtų būti ir galvojant apie karštį“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Veryga.

Ministrui pritarė ir Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjaus direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

„Reikia koreguoti higienos normas, kaip turime žiemą padėtį, kada labai dideli šalčiai, yra galimybė stabdyti procesą ir neiti į mokyklą. Lietuva susiduria su naujove, tokie karščiai yra ne kasmet, manau, kad reikia koreguoti normas, ir mokyklos vadovai galėtų priimt sprendimą ugdymo procesą stabdyti“, – žurnalistams sakė D. Žvirdauskas.

Anot jo, „valstybės lygiu turėtų būti nustatyti standartai, kaip yra žiemą, kad būtų ir vasarą“.

Mokyklų vadovai ir šiuo metu gali priimti sprendimus dėl ugdymo proceso stabdymo, tačiau, D. Žvirdausko teigimu, „toj vietoj aiškumas yra visiems geriau“.

„Jei taip bus valstybės mastu nuspręsta, jei bus higienos normos, bus geriau visiems, nebus dvilypių situacijų“, – pažymėjo KTU Inžinerijos licėjaus vadovas.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nesiėmė siūlyti, kokią temperatūrą pasiekus moksleiviai galėtų neiti į mokyklą šiltuoju metų laiku.

„Aš nedrįsčiau dabar siūlyti, reikėtų pasitarti galbūt su vaikų gydytojais, kurie galėtų daugiau pasakyti, kokia ta temperatūra galėtų būti“, – sakė ministras.

Žiemą oro temperatūrai nukritus iki 20 laipsnių šalčio į mokyklą gali nevykti pradinukai ir penktokai, o pasiekus 25 laipsnių šalčio ribą į mokyklą gali neiti ir 6–12 klasių mokiniai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigė, jog mokyklos ir šiuo metu gali priimti sprendimus stabdyti ugdymo procesą karščių metų, bet taip pat gali ieškoti alternatyvių pamokoms formų.

„Tikrai neturi vykti pamokos, kai yra tokia ekstremali situacija, jos visiškai neproduktyvios, pamokų neturi būti. Jau du kartus kreipėmės į savivaldybes, mokyklas paaiškindami, kad tuo metu gali nevykti pamokos, jei yra tinkamos sąlygos, gali būti kiti užsiėmimai. Mokykla neturi užsitrenkti, gali įvairiomis formomis, jei turi sąlygas, daug ką daryti, arba, jei labai karšta, tiesiog sustabdyti ugdymo procesą“, – žurnalistams sakė ministras.

A. Monkevičius taip pat teigė, jog šiai situacijai spręsti reikia ieškoti ne vienkartinių sprendimų, nes karščiai gali kilti ir rugsėjį: „Jau dabar planuojame, matydami kitą ciklą į ateitį, ką galėtume keisti, kad mokslo metai būtų sėkmingi, nesukeltų tokių rimtų iššūkių“.

„Dabar yra vienintelis skaičius, kuris nelankstus, 28 laipsniai, reikėtų galvoti, ką daryti lanksčiau, negali būti vienodi reglamentavimai ir vyresniems mokiniams, ir pradinukams, visam tam ir technologijos turi būti panaudotos, jau pradėjom planuoti, skaičiuoti, bet tai ne tik įrengimo, bet ir energijos kaštai. Gali ir rugsėjį būti karšta, turime tai numatyti, planuoti“, – kalbėjo ministras.

Pagal dabartinę higienos normą, kuri taikoma mokyklose, klasėse temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 28 laipsniai.

Socialdemokratės Dovilės Šakalienės iniciatyva ketvirtadienį parlamente surengtas pasitarimas dėl ugdymo proceso šalyje tvyrant rekordiniams karščiams. Jame dalyvauja mokyklų atstovai, sveikatos apsaugos bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai.

Grupė opozicinių parlamentarų kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą ragindami atšaukti pailgintus mokslo metus, nes „tikslas – ištaisyti mokymosi laiko netolygumus – nenusveria mokinių ir mokytojų sveikatos arba brandos egzaminų proceso sutrikdymo kaštų“.

Raštą inicijavo konservatoriai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas, pasirašė kiti konservatoriai, opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Dėl karščio bangos kai kurios mokyklos Lietuvoje stabdo ugdymo procesą, kitose – pamokos trumpinamos. Pirmadienį pranešta, kad apie pusė iš daugiau nei tūkstančio mokyklų Lietuvoje trumpina pamokas.