Lietuvoje

2019.06.14 13:45

Lietuvos mokslo taryba pirmininko neturi nuo vasario: ministerija vis dar renkasi, mokslininkai – nežinioje

Modesta Gaučaitė, LRT.lt 2019.06.14 13:45

Lietuvos mokslo taryba (LMT) jau keturis mėnesius neturi nuolatinio pirmininko. Kol kas aiškėja, kad užimti šioms pareigoms svarstomos 8 kandidatūros. Panašu, kad kas šie žmonės nežino net ir mokslo bendruomenė, kuriai šis postas itin svarbus. Portalo LRT.lt kalbinta profesorė Rita Šerpytytė kalbėjo, kad mokslininkai šiame procese paliekami nežinioje ir negali patys įvertinti pateiktų kandidatūrų.

Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai teigia, kad kandidatūras teikti gali įvairios institucijos, taip pat – mokslo ir studijų. O Švietimo ir mokslo komitetui Seime vadovaujantis Eugenijus Jovaiša sakė nemanantis, kad mokslo bendruomenė turėtų jaustis atskirta nuo LMT pirmininko skyrimo proceso.

Mokslo bendruomenė paliekama nežinioje

Nuolatinio pirmininko LMT neturi nuo vasario, kuomet iš pareigų Seimas atleido švietimo, mokslo ir sporto viceministru tapusį prof. Valdemarą Razumą. Jis LMT pirmininko pareigas ėjo nuo 2018 metų birželio. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros vedėja prof. habil. dr. Rita Šerpytytė kalbėjo, kad tai susiję ir su rinkimų maratonu.

LMT pirmininkas skiriamas Seimo pritarimu, todėl, pasak 10 metų, tai yra dvi kadencijas, LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų komitete dirbusios R. Šerpytytės, ne paslaptis, kad tam įtaką daro ir politiniai procesai: „Keičiasi valdžios, laukiama, kas bus aukštesnėje valdžioje ir, priklausomai nuo to, dėliojasi postai.“

Profesorė pasakojo, kad LMT pirmininko postas yra itin svarbus, nes ši institucija formuoja mokslo politiką, teikia patarimus Seimui bei Vyriausybei mokslo politikos klausimais, taip pat skirsto lėšas projektams – tiek europines, tiek biudžetines. Todėl, anot pašnekovės, ši institucija svarbi ne tik mokslo bendruomenei, bet ir valstybei.

Visgi mokslo bendruomenė skiriant LMT pirmininką, kaip sakė R. Šerpytytė, paliekama nežinioje. Ji kalbėjo, kad skiriant tarybos vadovą dalyvauja visos politinės jėgos ir nors atrodo, kad mokslininkų bendruomenė dalyvauja, tai – tik imitacija. Pasak pašnekovės, mokslo bendruomenė nežino, kokios kandidatūros yra teikiamos, nemato galutinio jų sąrašo ir negali pasakyti savo nuomonės, nors ši pozicija jiems labai reikšminga.

„Čia mokslininkai nedalyvauja. Jie gali tik deleguoti, bet niekas nežino tolesnės eigos, negali pareikšti pretenzijos, pažiūrėti, ar tas žmogus nėra susikompromitavęs, ar nėra nusižengęs etikai, ar apskritai neturi kokių nors nesugyvenamų bruožų. Skyrimo procesas turėtų būti viešas, o ne paviešinama tik tada, kai pirmininkas jau paskiriamas“, – kalbėjo profesorė.

Pirmininko skyrimas numatytas Mokslo ir studijų įstatyme. Tačiau R. Šerpytytė kalbėjo, kad jo punktai kaitaliojami pagal politines nuotaikas ir kartais prieinama iki situacijų, kai vienas punktas nedera su kitu.

Galimas ir nuostatų keitimas?

Neaišku ir kaip vertinama, ar naujai paskirtas pirmininkas atitinka reikalavimus. Kaip sakė R. Šerpytytė, reikalavimuose pirmininkui parašyta, kad žmogus, norintis eiti šias pareigas, turi būti aukščiausio lygio mokslininkas ir turėti nepriekaištingą reputaciją. Tačiau, anot profesorės, nėra numatyta svertų, kuriais būtų galima patikrinti, ar mokslininkas aukščiausio lygio ir ar jo reputacija išties nepriekaištinga.

„Tai gali būti ir docentas, kuris negauna vietos universitete vien dėl etatų stygiaus, bet yra pasiekęs labai daug. Turi būti objektyvūs kriterijai tam patikrinti“, – sakė pašnekovė.

Be to, iškyla ir dar viena problema. Pagal galiojančius teisės aktus, LMT nariai ir pirmininkas taryboje gali dirbti daugiausia dvi kadencijas. Tai lemia, kad LMT komitetuose dirbę, bet jai nevadovavę mokslininkai negali eiti pirmininko pareigų, nors jie, kaip sakė R. Šerpytytė, turi sukaupę didžiausią patirtį, reikalingą tokioms pareigoms.

Ir nors LMT nariams ir buvusiems pirmininkams neleidžiama po dviejų kadencijų toliau dirbti taryboje ar jai vadovauti, užkulisiuose kalbama, kad ketinama keisti tarybos nuostatus ir leisti pirmininkams dirbti daugiau nei dvi kadencijas. Tai reiškia, kad asmenys, 10 metų jau vadovavę tarybai, galėtų grįžti į šias pareigas.

„Jeigu buvę vadovai grįžtų vadovauti trečią kartą, būtų įstatymų pažeidimas. Man atrodo, kad jie jau parodė, ką gali, ką sugeba, kaip tvarkosi su bendruomene, komitetais. Turi ateiti absoliučiai nauji, jauni žmonės, jiems turi būti suteiktas šansas. O kalbėti apie tai, kad grįžtų tie, kurie prabuvo dvi kadencijas, nėra ką. Tai yra prieš nuostatus, prieš įstatymus. Jei nuostatai bus pakeisti ar interpretuojami taip, kad pabuvęs mėnesį po kadencijos gali vėl sugrįžti, labai nustebčiau. Bet nenustebčiau, kad Lietuvoje gali taip nutikti“, – kalbėjo profesorė R. Šerpytytė.

Krūvis visai LMT

Šiuo metu LMT pirmininką pavaduojantis prof. Ričardas Rotomskis portalo LRT.lt paklaustas, kokį indėlį naujojo pirmininko skyrime turi pati Mokslo taryba, atsakė: „Jokio. Niekas nei prašė pasiūlyti kandidatūras į Pirmininko postą, nei mes patys savo iniciatyva ką nors siūlėme.“

Jis taip pat priminė, kad pagal numatytą tvarką LMT pirmininko kandidatūrą, „išnagrinėjęs mokslo ir studijų institucijų, valstybės institucijų, kitų asociacijų ar įstaigų švietimo, mokslo ir sporto ministrui per jo nustatytą terminą pateiktus siūlymus, atrenka švietimo ir mokslo ministras“. O Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad Lietuvos mokslo tarybos pirmininką ir jo pavaduotojus Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.

„Oficialiai kaip LMT nariai, nei aš nei mano kolegos jokios informacijos šiuo klausimu nėra gavę. Kaip asmenys atstovaujantys kitas Mokslo ir studijų institucijas kažkokią dalinę informaciją galėjo gauti.

Aš žinojau, kad mano kandidatūrą į LMT Pirmininko postą yra pasiūlęs Nacionalinis vėžio institutas, nes aš esu šios institucijos darbuotojas. Į mane buvo kreiptasi ir paklausta ar aš sutinku kad mano kandidatūra būtų pasiūlyta Švietimo mokslo ir sporto ministerijai“, – komentavo R. Rotomskis.

Pirmininką šiuo metu pavaduojantis profesorius ne tik LMT tarybos pirmininko pavaduotojas, bet ir Gamtos ir technikos mokslų (GMT) komiteto pirmininkas. R. Rotomskis neslėpė, kad ilgas tokių dviejų pareigų vykdymas yra itin didelis krūvis tiek jam, tiek GTM komiteto nariams.

„Dėkingas kolegoms iš GTM kurie padeda man. Jiems kartais tenka pavaduoti mane, kad nestrigtų ne tik komiteto darbai, bet ir visos Tarybos veikla vyktų be sutrikimų ir sprendimų priėmimas vyktų sklandžiai.

Be abejo, padidėjo darbo krūvis ir LMT Mokslo fondo darbuotojams, kurie visokeriopai padeda ir konsultuoja atitinkamais klausimais ir padeda laiku atlikti LMT darbus“, – sakė R. Rotomskis.

Pasak jo, kol kas LMT pirmininko netekimas kompensuojamas pasiskirstant darbus pagal kompetencijas: „Žinoma, krūvis padidėjęs, ir tai paliečia ir visus Tarybos darbuotojus ir Komitetų bei Valdybos narius. Tad labai laukiame žinios iš Seimo, kad turime paskirtą Lietuvos mokslo tarybos pirmininką.“

Parenka ministras, tvirtina Seimas

Portalas LRT.lt kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) ir uždavė keletą klausimų, susijusių su LMT pirmininko skyrimu. Kaip teigiama ministerijos raštu pateiktame atsakyme, LMT pirmininko kandidatūrą, išnagrinėjęs mokslo ir studijų institucijų, valstybės institucijų, kitų asociacijų ir įstaigų siūlymus, atrenka švietimo, mokslo ir sporto ministras, o tvirtina Seimas.

„Ministras kandidatūrą derina su Seimu, Švietimo ir mokslo komitetu, šiuo metu derinimas dar vyksta. Kol kandidatūros derinamos, jų pavardės nėra viešinamos“, – rašoma ŠMSM atsakyme.

Nors ministerijos atsakyme teigiama, kad atrenkant LMT pirmininko kandidatūrą, be kitų institucijų, svarstomi ir mokslo institucijų pasiūlymai, ŠMSM nepasakė, kokį indėlį sprendžiant apie kandidatūrų parinkimą turi mokslininkų bendruomenė ir ar jie gali pareikšti savo nuomonę apie atrinktas kandidatūras. Taip pat liko neaišku, kodėl naujojo pirmininko nepavyksta paskirti nuo vasario mėnesio.

Paklausus apie užkulisines kalbas dėl nuostatų, kalbančių apie pirmininkų kadencijas, keitimą, ministerijos atstovai atsakė: „LMT nuostatų keitimas dėl pirmininko kadencijų skaičiaus didinimo nėra svarstomas.“

Mano, kad mokslininkų indėlis pakankamas

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša portalui LRT.lt teigė, kad mokslo bendruomenė neturėtų jaustis nedalyvaujanti LMT pirmininko skyrimo procese. Jo teigimu, mokslininkų bendruomenės deleguoja savo atstovus, todėl yra visas sąrašas žmonių, galinčių kandidatuoti į LMT pirmininko pareigas.

„Bendruomenė nėra nušalinama nuo šitų dalykų, jie teikia savo pasiūlymus. Kiek žinau, ministerijoje yra komisija, kuri iš tų pasiūlytų žmonių turi atrinkti“, – sakė E. Jovaiša. Anot jo, šiuo metu svarstomos 7-8 kandidatūros.

Visgi paklaustas, ar mokslinės bendruomenės gali išsakyti savo nuomonę apie pateiktus kandidatus ar kitaip prisidėti prie pirmininko parinkimo, E. Jovaiša pakartojo, kad jos gali teikti pasiūlymus. Visgi jis sakė manantis, kad jei kiekvienos mokslininkų bendruomenės atstovai galės pasisakyti apie kandidatus, tai gali sukelti konfliktą.

„Kiekviena bendruomenė siūlo savo kandidatą. Ir dabar viena bendruomenė sakys, kad „atsiprašom, jūs parinkote ne tą žmogų“, kita irgi sakys „mes irgi atsiprašom, jūs parinkote ne tą žmogų.“ Komisija turi nuspręsti, pagal tam tikrus kriterijus. Kokie tie kriterijai – nesu domėjęsis. Bet jie yra – reikia turėti pakankamą žinomumą, mokslinį išsilavinimą, atitikti kvalifikacinius reikalavimus. Yra tam tikra tvarka“, – teigė E. Jovaiša, pridurdamas, kad nėra tikslu manyti, jog mokslininkai nedalyvauja pirmininko parinkime.

LMT nuolatinio pirmininko neturi jau keturis mėnesius, bet, kaip sakė komiteto pirmininkas, tikimasi, kad per birželį-liepą pavyks įvykdyti visas procedūras, reikalingas skiriant pirmininką. E. Jovaiša apgailestavo, kad šis procesas iš tikro užsitęsė. Be to, jis neslėpė, kad skiriant pirmininką suveikia ir asmeniškumai.

„Sąžiningai atsakysiu – visada tų asmeniškumų būna. Visada. Žmones siūlo, vieniems labiau patinka viena savybė, kitiems kita. Tų asmeniškumų vargiai ar galima visiškai išvengti, bet žmonės stengiasi, tam ir yra komisija, kuri turi atrinkti“, – kalbėjo Seimo narys.

Paklaustas, ar nebūtų geriau skelbti kandidatų į pirmininkus pavardes, E. Jovaiša atsakė, kad pirmininko rinkimas yra konkursas, o viešumo yra tiek, kiek tai leidžia numatytos sąlygos: „Kituose konkursuose irgi neskelbia, tam yra demokratinis procesas. Čia jautrios vietos, vieniems atrodo taip, kitiems kitaip. Margas svietas, su visais reikia ieškoti sutarimo.“