Visi keliai vėlyvojo sovietmečio vasarą vesdavo į Palangą. Atostogos prasidėdavo autostopu, prabėgdavo prie akmenų, „Moliniame asotyje“ ir garsiausioje Lietuvos diskotekoje. Ją vesdavo ir tuomet dar studentas Arnas Klivečka.
Kelionė į Palangą dažniausiai prasidėdavo nuo pakeleivingų automobilių stabdymo.
„Į Palangą važiuodavai autostopu, o jeigu turėjai „nugvelbęs“ pinigų, važiuodavai su autobusu. Tave paleisdavo ir neidavai nuomotis kambario – iš karto eidavai čia, prie „akmenų“, – pasakoja A. Klivečka.
Policija sėdinčius prie akmenų reguliariai pravaikydavo, nes ten sėdėdavo ir pankai, ir modernistai, ir visi tie, kurie išeidavo už priimtinos kultūros ribų.
Plačiau – „Istorijos detektyvų“ siužete:
Norint patekti į kavinę Palangoje, tekdavo stovėti įspūdingoje eilėje. Valgykloje laukti reikėjo apie pusantros valandos, o populiarioje kavinėje „Moliniam ąsoty“ – žymiai ilgiau. Kai ji atsidarydavo, eilė jau būdavo išsirikiavusi. Vakarais eilė jau būdavo ir gatvėje. Kaip pasakojo A. Klivečka, su draugais jie mesdavo burtus, kuris „atstovės eilę“ ir užims staliuką.
Į paplūdimį naktį kelti kovos buvo nevalia – pasieniečiai suardavo pliažus ir laukdavo galimų Vakarų diversantų.
„Kad ir koks būtum revoliucionierius, puikiai žinai, kad jeigu naktį iki 6 ryto eisi maudytis, [...] greičiausiai užsitrauksi baudžiamąją atsakomybę“, – teigia A. Klivečka.
Su milicininkais reikalų jaunimas turėdavo ir dėl muštynių – jų čia pasitaikydavo, kai susitikdavo skirtingų miestų jaunimas.
Vėlyvojo sovietmečio dvasią atspindi „Kardiofono“ dainos „Gražuolė Palanga“ vaizdo klipas. Jame – visa anuometinė dvasia: ir „akmenys“, ir „Molinis ąsotis“, ir diskoteka.
