Lietuvoje

2019.06.13 10:44

Tarptautinis pinigų plovimo tinklas: jei ne ši schema, esą algos ugniagesiams galėjo kilti 100 eurų

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.06.13 10:44

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pranešė, kad Lietuvos teisėsauga su kitų šalių kolegomis užčiuopė tarptautinį nusikaltėlių tinklą. Pasak ministro, tyrime figūruoja įmonės, kurios Lietuvoje dalyvavo viešuosiuose pirkimuose, susijusiuose su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu. Pabrėžiama, kad dėl galimai nusikalstamų veikų valstybė galėjo patirti „milijonines žalas“.

Vidaus reikalų ministerijoje ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje ministras E. Misiūnas, susitikęs su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriumi Antoniu Mikulskiu, informavo, kad gegužę pradėtame ikiteisminiame tyrime teisėsaugos atstovai fiksavo asmenų grupės galimai padarytas įvairias nusikalstamas veikas.

„Susitikome su FNTT direktoriumi, jis pristatė tarptautinio tyrimo, kuriame dalyvavo asmenų grupė, kaltinama pinigų plovimu, mokesčių nemokėjimu, papirkimais ir kitomis veikomis, rezultatus“, – žurnalistams sakė E. Misiūnas.

Anot ministro, pinigų plovimo schemoje dalyvavo kelios įmonės, kurios pastaruoju metu aktyviai dalyvaudavo viešuosiuose pirkimuose, skirtuose ugniagesiams aprūpinti darbo priemonėmis ir technika.

„Preliminarūs mastai rodo, kad schemos ir veikos buvo tikrai didelės, plačios. Jau šiandien galėčiau pasakyti, kad, pagal preliminariai skaičiuotą žalą, ugniagesiams galėjome pakelti darbo užmokestį vidutiniškai 100 eurų“, – aiškino E. Misiūnas.

Vidaus reikalų ministras vylėsi, kad šis tyrimas, kurį padėjo atlikti ir kitų šalių teisėsaugos institucijos, atves ir prie kitų tyrimų.

E. Misiūnas patikino, kad dėl grupės asmenų padarytų galimai nusikalstamų veikų valstybė galėjo patirti „milijonines žalas“.

Galėjo būti legalizuota per 7 mln. Eur

FNTT vadovas A. Mikulskis žurnalistus informavo, kad šiuo metu įtarimai ikiteisminiame tyrime pareikšti 20-čiai asmenų.

Pirminiais duomenimis, pasinaudojant Lietuvoje, Estijoje ir Jungtinėje Karalystėje registruotomis bendrovėmis nusikalstamu būdu galėjo būti legalizuota daugiau kaip 7 mln. eurų. Kaip pranešė VRM, operacijos Lietuvoje metu FNTT tyrėjai atliko 52 kratas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Mažeikiuose. Buvo rasti ir paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, juodraštiniai užrašai, kompiuteriai, skaitmeninės duomenų laikmenos.

Anot VRM, atliekant vieną iš kratų buvo rastas nelegaliai laikytas dujinis šaunamasis ginklas. Laikinai sulaikyta 20 asmenų, kurie, kaip įtariama, dalyvavo organizuotos grupės veikloje. Dviem organizuotos grupės nariams teismas skyrė suėmimą.

Ministerija pranešė, kad tyrimo metu į FNTT tyrėjų akiratį pakliuvo ir viena Vilniuje registruota bendrovė, kuri užsiima priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo priemonių gamyba bei prekyba. Įtariama, kad vien ši ugniagesiams ir urėdijoms transporto priemones parduodanti ir montuojanti bendrovė galėjo fiktyviais sandoriais į Estijos bendrovę neteisėtai gauti apie 1 mln. eurų. Pažymėtina, kad ši buvusiam ugniagesiui priklausanti bendrovė dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose.

Tyrimo duomenimis, milijoninėmis grynųjų pinigų sumomis galėjo naudotis Lietuvoje veikiančios bendrovės, kurios buvo įtrauktos į mokesčių vengimo sistemą. Lietuvoje esančių bendrovių vadovai atlikdavo pavedimus į organizuotos grupės narių turimas bendroves, o atitinkama grynųjų pinigų suma buvo perduodama, kaip įtariama, mokesčius mokėti vengiantiems verslininkams.

Tokia pinigų plovimo schema galėjo naudotis itin pelningai skirtingose verslo srityse veikiančios Lietuvos bendrovės, tarp kurių yra naftos produktų, šaldytų maisto produktų prekyba, reklamos ir kompiuterių paslaugomis besiverčiančios bendrovės.

Grynuosius galimai pervežė į Lietuvą

FNTT direktorius A. Mikulskis teigė, kad ikiteisminio tyrimo akiratyje atsidūrė ne tik viešieji pirkimai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sistemoje.

„PAGD čia yra dalelė visis sistemos. Iš tikrųjų šita schema yra platesnė. Čia ir naftos, maisto sektoriai, ir priešgaisrinė technika, ir logistika, ir kitos įmonės“, – aiškino A. Mikulskis.

FNTT tyrėjų surinktais duomenimis, vienas iš nusikalstamos veikos organizatorių galėjo naudotis Estijoje registruota bendrove, kurios vienintelis darbuotojas buvo jis pats. Minėta bendrovė vertėsi maisto produktų prekyba.

Daugiausia buvo prekiaujama gaiviaisiais gėrimais, kurie buvo perkami Lenkijoje bei Vokietijoje ir neoficialiai, be jokių apskaitos dokumentų, parduodami Jungtinėje Karalystėje. Įtariama, kad iš tokios šešėlinės veiklos organizuotos grupės nariai uždirbo daug neapskaitytų grynųjų pinigų, kurių pervežimą į Lietuvą patys ir organizavo.

Atlikdami būtinus procesinius veiksmus, FNTT tyrėjai užblokavo organizuotos grupės narių valdomas banko sąskaitos Estijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Laikinai paskirto nuosavybės teisių į įtariamųjų nekilnojamąjį turtą ir banke esančias lėšas apribojimo suma siekia beveik 2 mln. eurų.