Lietuvoje

2019.06.12 21:22

Nausėda išlaiko intrigą: neatmeta, kad Žukas taps jo komandos nariu

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.06.12 21:22

Nuo šiandienos skaičiuojame mėnesį iki, kol bus inauguruotas ir pradės eiti pareigas išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda. Šįvakar jis – „Dienos temos“ svečias.

– Mes esame Prezidento rūmuose, ne studijoje, kaip įprastai, ir šitie rūmai nebuvo plačiai atverti 10 metų nei politikams, nei visuomenei, net ir žurnalistams. Kiek ketinate būti atviras žurnalistams jūs pats, ir ar gauti interviu pavyks tik jūsų pasirinktiems žurnalistams, ar atrankų nebus, kaip ir suderintų klausimų?

– Suderintų klausimų nebus, atrinktų žurnalistų nebus. Manau, visi žurnalistai dirba savo darbą, ir, tikiuosi, dirba sąžiningai, gerai, pagal profesinės etikos principus. Tam tikra prasme man net įdomiau atsakinėti į klausimus, kurių nežinau. Štai kodėl niekada nesistengiu žvilgčioti į tą lapą, kurį susirašo žurnalistai, mane apklausdami, nes tada, ko gero, atsakymai būtų mažiau nuoširdūs, mažiau spontaniški ir, ko gero, mažiau būčiau patenkintas atsakymais. O kad rūmus norėtume atverti plačiau – tikrai tiesa. Matau daugybę įvairių galimybių, renginių, forumų, kuriems rūmai galėtų būti atverti.

Manau, kad pirmą kartą pademonstruoti savo atvirumą įgysime galimybę jau netrukus per inauguracijos iškilmes. Po to, manau, atsiras Prezidentūroje vietos ir regionų forumui, įvairiems šviesuolių, kultūrininkų susibūrimams, tiktai reikėtų apgalvoti kokiu formatu, kokiomis progomis. Tikrai tai nebus pastatas, kuris užrakintas, užbarikaduotas iš vidaus. Tai bus pastatas, naudojamas visuomenės reikmėms, nes man, kaip prezidentui, šitiek patalpų vienu metu nereikia.

– Žodžio laisvė, prezidentė vakar tą pabrėžė, yra laisvė plačiąja to žodžio prasme, ir ji prilygino tą žodžio laisvę nacionalinio saugumo klausimams. Pati ji suskaičiavusi, kad per 3 metus buvo bene 10 pasiūlymų kaip nors apriboti žodžio laisvę iš valdančiųjų. Ar esate pasirengęs stabdyti tokius valdančiųjų veiksmus?

– Pirmiausia pasakysiu, kad tai buvo ta metinio pranešimo vieta, kuri man labiausiai patiko ir įsiminė. Iš karto užfiksavau tą posakį ir manau, kad jis tikrai teisingas. Žodžio laisvė arba pasikėsinimas į žodžio laisvę yra pasikėsinimas į nacionalinį saugumą. Žodžio laisvei, nesvarbu, ar tas žodis būtų kritiškas, ar palankus, ar nepalankus, turi būti sudarytos galimybės, nes, mano giliu įsitikinimu, jeigu esi kritikuojamas, turi šansą tapti geresnis. Štai kodėl dar ir prezidento rinkimų kampanijos metu padėkojau stipriems konkurentams, nes tiktai stiprių konkurentų egzistavimas, buvimas leido mums viską daryti šiek tiek greičiau, efektyviau ir kokybiškiau, negu būtume darę, jeigu tų konkurentų nebūtų.

Manau, ir žodžio laisvė yra postūmis politikams, viešiesiems asmenims įvertinti save objektyviai, nes kartais pradedi nebematyti savęs arba matai save veidrodėlyje, kurį tau pakiša pataikūnai, ir pradedi atrodyti sau pats neklystantis. Žodžio laisvė sugrąžina tave į realybę, todėl ją reikia vertinti.

– Suprantu, kad įstatymai, ribojantys žodžio laisvę, šiuose rūmuose eigos neturės?

– Tikiuosi, kad apskritai nebus tokių besimaterializuojančių mėginimų tą žodžio laisvę apriboti, kadangi yra, tikiuosi, daugiau saugiklių, kurie sustabdytų tokias užmačias ankstesniame etape. O jeigu vis dėlto tas puolėjas prasiverš iki vartų ir jau grasins įspirti įvartį, tai, manau, prezidentas turi būti tas vartininkas, kuris atrems smūgį.

– Jūs bene porą savaičių susitikinėjote su partijų atstovais ir jų lyderiais. Ar tų susitikimų tikslas buvo pasakyti, ką norite jiems perduoti, ar išgirsti, ką jie galvoja ir kaip ketina su jumis bendradarbiauti?

– Man būtų sunku dabar taip vienareikšmiškai pasakyti, koks buvo procentas būtent noro išgirsti, o koks – noro pasakyti, bet tikrai pirminė intencija buvo noras išgirsti, įsiklausyti, palyginti skirtingų partijų tos pačios situacijos vertinimus. Kadangi natūralu, valdančiosios koalicijos partijos vienaip vertina tą pačią situaciją, o opozicijos partijos mato ją kažkaip kitaip. Mane pradžiugino tai, kad opozicijos partijų atstovai pareiškė, jog jie tikrai nesiims kažkokių destruktyvių veiksmų, matydami, kad situacija nėra iš paprastųjų. Nesiims destruktyvių veiksmų dar labiau komplikuodami, o atvirkščiai, jeigu matys gimstančius prasmingus sprendimus, palaikys juos.

Toks jų palaikymas būtų labai reikalingas, ypač svarstant 2020 m. biudžetą, kadangi, viena vertus, jis netrukus prasidės, antra vertus, tai bus be konkurencijos svarbiausias ekonominis dokumentas, kuris bus rengiamas tokiomis besikomplikuojančiomis tarptautinėmis ir vidinėmis ekonominėmis aplinkybėmis. Todėl turėsime labai sumaniai derinti, viena vertus, socialinės politikos tikslus, kurie niekur nedingo iš dienotvarkės, kita vertus, finansinio tvarumo reikalavimus, kurie taip pat yra įtvirtinti tiek instituciškai tokiuose dokumentuose kaip Fiskalinės drausmės įstatymas, na, ir mūsų sąmonė, be jokios abejonės, taip pat. Nes finansinio stabilumo dalykai yra tiesiogiai susiję su mūsų valstybės skolinimosi kaina: jeigu tik mes priversime suabejoti mūsų valstybės stabilumu, iš karto imsime mokėti didesnę kainą už savo imamas paskolas.

– Sakote, opozicija nesiims destrukcinių veiksmų, bet tai, ką daro valdantieji, – irgi arti destrukcijos. Kaip jūs vertinate mėginimus pakeisti Seimo pirmininką?

– Nenorėčiau imtis kažkokių apibendrinimų, kad tai destruktyvūs veiksmai. Matyt, tokiu būdu mėginama sudaryti tam tikrą erdvę deryboms, kai yra mėginama susitarti dėl tam tikrų kertinių pozicijų. Šiuo atveju tikrai sakyčiau, kad Seimo pirmininko pozicija pirmiausia yra paties Seimo apsisprendimo reikalas. Jeigu Seimo nariai mano, kad šitas Seimo pirmininkas neatlieka pareigų tinkamai arba dėl kitokių priežasčių yra keistinas, jie, be jokios abejonės, turės galimybę už tai balsuoti. Bet aš, kaip prezidentas, tikrai nesikišiu į šitą procesą ir neimsiu nurodinėti, kuris Seimo pirmininkas, mano požiūriu, yra tinkamas, o kuris ne.

– Ar jūs ketinate sutikti su dabartiniu Seimo pirmininku?

– Susitiksiu su Seimo pirmininku dar iki prezidento inauguracijos. Negalėčiau pasakyti, koks tai bus Seimo pirmininkas. Na, o ministrų portfeliai, be jokios abejonės, yra tos pozicijos, kurių klausimu tikrai norėsiu aktyviai dalyvauti. Jau esu išreiškęs tam tikrų abejonių arba tam tikrų paklausimų dėl kai kurių ministrų.

– Jūs turite galvoje tuos 2 ministrus – socialinės apsaugos ir žemės ūkio?

– Manau, tikrai kiekvienas ministras turi pereiti ir prezidento filtrą. Tas faktas, kad partijos bus pasidalijusios ministrus arba, kaip dabar teigiama koalicijos sutartyje, bus numatyti tie portfeliai, manęs tikrai neįpareigoja automatiškai šitų ministrų tvirtinti, kadangi turėsiu savo įsivaizdavimą. Tikiuosi, nes tam ir buvo šios konsultacijos, tos partijos mane taip pat išgirs.

–  Ar jūs laikysitės tradicijos, kad kai kurie ministrai bus vadinamieji „prezidentiniai“ dispozicijoje, tai yra jūs pats rinksitės juos?

– Žinote, nenorėčiau čia dabar ieškoti tų keliasdešimties pilkų atspalvių ir sakyti, kad čia jau visiškai tas atspalvis, kuris yra prezidento ministras, o kuris ne. Žinote, Konstitucijoje tokių prezidento-neprezidento ministrų nėra. Bet prezidento priedermė tvirtinti ministrus, svarstyti dėl jų tinkamumo niekur nedingsta, ir šia prasme kažkiek prezidentiniai ministrai turėtų būti apskritai visi – nuo pirmo iki paskutinio.

– O tokie kaip užsienio reikalų ir krašto apsaugos? Kiek jūs manote čia pridėti savo ranką?

– Tai jau yra tiesiogiai prezidento veiklos laukas, ir natūralu, kad jam reikalinga dar ir gera santykių chemija su šitais ministrais, kadangi užsienio reikalai, krašto apsauga yra tiesioginėje prezidento dispozicijoje. Todėl tikrai būsiu ypač dėmesingas parenkant šituos pretendentus. Norėčiau taip pat labai aktyviai dalyvauti parenkant ir kitus ministrus, ypač tuos, kurių veiklos sritis siejasi su gerovės valstybės įgyvendinimu. Galite nesunkiai padaryti išvadą, kokie tai yra ministrai.

– Taip, bet ar jūs galite patvirtinti, kad pasiūlėte premjerui Sauliui Skverneliui likti poste?

– Šiuo atveju nelabai ką galiu siūlyti ir nelabai kokias garantijas galėčiau teikti, kadangi pirmiausia dėl koalicijos turi susitarti pačios valdančiosios partijos, jeigu jos pajėgs suformuoti koaliciją. Jos ir pačios gali dar turėti įvairių apmąstymų premjero klausimu, nors, atrodytų, ryškėja ganėtinai aiškus sprendimas, kad jeigu ta koalicija būtų suformuota, tai ir jų pačių kandidatas būtų premjeras S. Skvernelis.

Tikrai matyčiau prasmę, likus 1-1,5 metų iki Seimo rinkimų, arklių arba žirgų brastoje nekeisti ir pasikliauti šio premjero tiek veiklos įdirbiu, tiek pažadais, kuriuos jis yra pateikęs pastaruoju metu, kad jis tuos pažadus turėtų galimybę įgyvendinti, atsižvelgiant į valstybės finansinio stabilumo aspektą. Tikiuosi, kad ir jis pats tokių ambicijų turi, ir visi kartu galime šitą vežimą toliau stumti į priekį.

– Jūs tikitės, o jis neparodė, kad turi tokių ambicijų?

–  Žinote, šiuo metu žmogui labai aiškiai rodyti ambicijas arba aiškiai pretenduoti į vienokias ar kitokias pozicijas, kai situacija dar yra tikrai ganėtinai neaiški ir neišsikristalizavusi, turbūt būtų ankstoka. Gali po to kilti nejauki situacija, kad, pasikeitus padėčiai, tektų savo ambicijas keisti arba atšaukti.

Palūkėkim, nemanau, kad užtruks ilgai, kol išaiškės politinė situacija. Bet kuriuo atveju, net jeigu ji neišaiškėtų, liepos 12 d. turėsime fiksuoti situaciją, kokia ji yra, įgaliojimai bus grąžinti, galbūt Vyriausybė atsistatydins – visi variantai įmanomi. Tada teks formuoti naująją Vyriausybę.

– Ar buvo kalbama su premjeru apie jo, kaip eurokomisaro, poziciją?

– Tiesą sakant, apie asmeniškumus nelabai kalbėjome. Didžioji laiko dalis buvo skirta būtent pokalbiams apie tai, ką reikia daryti, kokie iššūkiai valstybės laukia. Manau, labai prasminga kalbėti ne apie kažkokius portfelius, o apie darbus, kuriuos Vyriausybė turėtų nuveikti likus ganėtinai neilgam laikui iki kitų Seimo rinkimų. Daugiausia apie tai ir sukosi diskusija.

– Ir visai baigiant, kas jums patarinėja renkantis iš tų 3–4 kandidatų į kariuomenės vado postą?

– Tai yra patvirtinti dalykai. Pirmiausia krašto apsaugos ministras, kuris ir yra įgaliotas pateikti tas kandidatūras, ir tų kandidatūrų, patikėkite, yra ne viena – iš jų galima bus išsirinkti geriausią. Jau šiandien matau, kad tikrai, turint omenyje, kad visi kandidatai yra geri, tai nebus tas atvejis, kai reikės rinktis mažiausiai blogą iš blogų. Tai bus atvejis, kai reikės rinktis geriausią iš gerų. Šiandien dar nesu apsisprendęs, nors artėju prie to sprendimo, ir veikiausiai jis bus pačiomis artimiausiomis dienomis.

– Ar dabartinis kariuomenės vadas prisijungs prie jūsų komandos?

– Neatmesčiau tokio varianto, tačiau šiandien būtų nelabai atsakinga kalbėti, ypač matant, kaip jautriai į tai reaguojama, kokie rezonansai kyla. Tegul žmogus pirmiausia pabaigia garbingai nešti tas kompetencijas, kurias dabar turi, ir tuomet, kai jo kadencija baigsis, labai daug kas priklausys nuo jo asmeninio apsisprendimo, ar jis norės tęsti savo tarnystę valstybei. Tikrai vertinčiau jį kaip puikų savo dalyko žinovą ir, svarbiausia, turintį didelį autoritetą ir didelę patirtį, tikrai galintį patarti šiais labai svarbiais klausimais prezidentui.

Dienos tema. Gitanas Nausėda: visi ministrai turi praeiti prezidento filtrą

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius