Lietuvoje

2019.06.11 16:18

Kunigystei Osle pasišventęs lietuvis: man atitenka juodas darbas, o klebonams Lietuvoje – gražiausios apeigos

Giedrė Čiužaitė, Adomas Šimkus, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2019.06.11 16:18

Per šiuos metus paruošiau 75 poras santuokai, o iš jų sutuokiau tik vieną – visos kitos išvažiavo į Lietuvą, LRT RADIJUI sako vienintelis Osle tarnaujantis katalikų kunigas Valdemaras Lisovskis. „Kartais juokauju, kad man atitenka visas juodas darbas, o klebonams Lietuvoje – gražiausios apeigos“, – teigia pašnekovas.

– Kaip atsidūrėte Norvegijoje?

 – Į Norvegiją atvykau 2012 metais. Viskas prasidėjo tada, kai mokiausi Romoje ir vasaros atostogas leisdavau Lietuvoje. Dalyvaudamas vienose laidotuvėse Lietuvoje, kalbėjausi su žmogumi, kuris man pasakė besijaučiantis pakylėtas dėl galimybės pasikalbėti su kunigu. Jo teigimu, Norvegijoje katalikų beveik nebuvo. Nuo to laiko aš pradėjau galvoti apie važiavimą į Norvegiją, kur galėčiau aukoti šventąsias Mišias. Kol mokiausi Romoje, vis apsilankydavau Norvegijoje.

Galiausiai paprašiau arkivyskupo, kad jis man duotų daugiau misijinio darbo užsienyje. Tuo metu vietinis Oslo vyskupas ieškojo kunigo, galinčio jam padėti. Taip viskas ir susiklostė, kad atsidūriau Norvegijoje.

– Esate vienintelis čia esantis katalikų kunigas. Ar turite daug darbo?

– Iš pradžių pradėjau darbuotis vienas, tačiau jau po metų į Oslą atvyko kunigas Oskaras Volskis. Kai buvome dviese, tiesiog čiupome Norvegiją. Praėjusiais metais jis sugrįžo atgal į Lietuvą ir mano darbo krūvis vėl padidėjo. Dabar kažkokiu būdu reikia pabaigti visą darbą, kurį kartu pradėjome.

– Keliuose miestuose patarnaujate?

– Šiuo metu šventosios Mišios lietuvių kalba, pirmosios komunijos ruošimas, susitikimai prie kavos ir kiti patarnavimai vyksta dešimtyje miestų – vidutiniškai per mėnesį nukeliauju apie keturis tūkstančius kilometrų.

– Ar daug lietuvių ateina į Jūsų pamaldas?

– Palyginus su tuo, kiek Norvegijoje gyvena lietuvių, mišiose galėtų apsilankyti ir daugiau žmonių. Stengiuosi padaryti viską, ką galiu, kad ateitų kuo didesnė dalis visuomenės, bet, žinoma, aš vienas nieko nepadarysiu – reikia motyvacijos ir iš žmonių.

Tie žmonės, kurie ateina į mišias, yra labai linksmi. Čia esanti tikinčiųjų bendruomenė yra jauna ir gyvybinga, ją sudaro tiek šeimos, tiek vidutinio amžiaus, tiek jauni žmonės.

– Ar lietuviai noriai kalbasi apie savo problemas?

– Mano manymu, lietuvių būdas, nepaisant to, ar jie gyvena Lietuvoje, ar užsienyje, nepasikeičia – mes esame uždari žmonės, todėl iškart savo širdies neatveriame ir nepradedame kalbėti apie bėdas. Visada būna vadinamasis apsiuostymo laikas, per kurį susipažįstama ir tik tada kalbama apie rimtus dalykus.

Mano vaidmuo – sudaryti kiek įmanoma daugiau galimybių Lietuvos katalikams, atvažiavusiems į Norvegiją, bent kiek pasijusti, kaip namuose. Mes stengiamės kiek įmanoma labiau išlaikyti lietuviškas tradicijas ir tikėjimą.

– Ar lietuviai nepamiršta tikėjimo? Ar jie kreipiasi į Jus dėl tam tikrų sakramentų?

– Kreipiasi ir gana dažnai, nes tie, kurie nori susituokti Katalikų bažnyčioje, turi tam pasiruošti. Visas jaunavedžių paruošimo santuokai krūvis gula ant mano pečių. Nuo šių metų sausio mėnesio iki gegužės pabaigos paruošiau 75 poras santuokai, o iš jų sutuokiau tik vieną – visos kitos išvažiavo į Lietuvą. Kartais juokauju, kad man atitenka visas juodas darbas, o klebonams Lietuvoje – gražiausios apeigos.

Norvegijoje gyvenantys lietuviai dažniau kreipiasi dėl krikšto.

– Bendraujate su Norvegijoje gyvenančiomis šeimomis. Su kokiais sunkumais jos susiduria?

– Jų sunkumai yra panašūs, kaip ir bet kurių kitų emigrantų – atvažiavęs į kitą šalį žmogus nesijaučia, kaip namie, o atsiduria svetimoje šalyje, su kuria privalo susipažinti. Adaptavimasis ne visada būna sklandus, nes vietinė bendruomenė ne visada noriai priima.

Mano manymu, vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria atvykusieji, yra darbas. Žmonės svarsto, ar pabūti laikinai, ar Norvegijoje likti visam. Tai yra klausimas, kurio atvažiavusieji turbūt kasdien ieško.

Sunkumų kelia ir kultūriniai skirtumai – reikia prisitaikyti ir pažiūrėti į tam tikrus dalykus iš kitos perspektyvos. Manau, kad dauguma sunkumų yra labiau buitiniai. Žmonėms keblumų kelia ir tikėjimo klausimai.

Atvykusieji susiduria su labai įvairiais iššūkiais ir galimybėmis. Nepaisant to, kad šis darbas yra sudėtingas, jame be galo daug kūrybos. Čia nėra standartų, kurių reikėtų nuolat laikytis – kiekvieną situaciją tenka vertinti labai individualiai.

Norvegijoje lankėsi LRT RADIJO žurnalistai Giedrė Čiužaitė ir Adomas Šimkus. Jų kelionė yra dalis projekto „Keturi milijonai“, skirto Pasaulio lietuvių metams.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Naujausi