Lietuvoje

2019.06.11 13:42

Politologas: po dešimties metų mes matome kitą prezidentę

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.06.11 13:42

Paskutinis prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas buvo subalansuotas, kuriuo šalies vadovė apžvelgė ne tik pastarojo laikotarpio aktualijas, bet ir įvertino 10-ties metų periodą, LRT.lt sako kalbinti politologai. Profesorius Lauras Bielinis tvirtina šalies vadovės pranešime įžvelgęs ir savikritiškumo elementų. Tuo metu politologas Saulius Šiliauskas kelia klausimą, kodėl iš šalies vadovės reikalaujama savikritiškumo dabar, nors anksčiau to nebuvo daroma.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis teigė, kad antradienį Seime D. Grybauskaitės perskaitytą metinį pranešimą, kuris jau yra paskutinis jos kadencijoje, gali buvo suskirstyti į tris dalis. Pirmoje, anot pašnekovo, prezidentė įvardijo praėjusį dešimtmetį Lietuvoje, daugiausiai akcentuodama šalies laisvėjimą, demokratijos įsitvirtinimą. Antroje pranešimo dalyje, L. Bielinio manymu, nuskambėjo ne viena žinutė išrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai.

„Galbūt tai ir yra tam tikrų gairių naujam prezidentui nurodymas. Aišku, nebuvo pasakymo, kad „laikykis to“, bet buvo parodymas, jog „štai yra šie principai, kurie yra naudingi“ ir palinkėjimas naujam prezidentui nesuklupti, – komentavo L. Bielinis.

Trečioje pranešimo dalyje prezidentė, anot pašnekovo, vertino, kritikavo dabartinių valdančiųjų veiksmus. Pasak L. Bielinio, nors D. Grybauskaitė ir nebuvo konkreti šioje dalyje, bet „valstiečiai“ turėjo aiškiai suvokti, kad kritikos strėlės buvo nutaikytos būtent jiems.

„Prezidentė nepasako vardų ir partijų pavadinimų, bet visiems juk akivaizdu, kad visi tie draudimai, nurodymai „kada valgyti, kada gerti“ yra „valstiečių“, dabartinių valdančiųjų iniciatyvos. [...] Tai yra kritika dabartinei valdžiai, dabartinės politinės situacijos diagnozė, kuri tikrai nėra pozityvi ir valdantieji turėtų suvokti, kad prezidentūros požiūris į juos yra labai kritiškas“, – tvirtino VDU profesorius.

Seime politikų nuomonės dėl to, ar prezidentė metiniame pranešime buvo savikritiška, išsiskyrė. Tuo metu L. Bielinis mano, kad D. Grybauskaitė, nors ir nevisiška tiesiai, bet pripažino, jog jai pačiai per dešimt metų ne viskas klojosi sėkmingai ir kad ji mokėsi dirbti.

„Manau, visi tą pastebėjo pranešimo pabaigoje. Juk prezidentė įvertino ne tik tuos, kurie bendradarbiavo ir pritarė jai, bet ir tuos, kurie ją kritikavo. Ji visą tą pozityvaus ir negatyvaus dialogo lauką įvertino kaip tai, kas ją pačią ugdė, kas padėjo jai augti ir išmokti to, ko ji nemokėjo. Prezidentė tokiu būdu savotiškai prisipažino, kad taip, ji neatėjo ideali, bet per tuos dešimt metų ji išties mokėsi. Taip, lyginant su tuo, kas buvo prieš dešimt metų, mes turime matome kitą prezidentę“, – komentavo L. Bielinis.

Mato estafetės G. Nausėdai perdavimą

LRT.lt kalbintas Klaipėdos universiteto docentas, politologas S. Šiliauskas prezidentės metinį pranešimą vadino tinkamai subalansuotu, kuriame šalies vadovė sugebėjo aprėpti 10-ties metų laikotarpį ir įvardyti didžiausius Lietuvos pasiekimus.

Politologo manymu, D. Grybauskaitės, kalbėdama apie užsienio politiką, tam tikra prasme įvardijo pagrindines gaires G. Nausėdai, kuriomis išrinktasis prezidentas, šalies vadovės įsitikinimu, greičiausiai turėtų vadovautis.

„Užsienio politikoje prezidentė atlieka tą užduotį – ją įvertina, bet ir galime matyti trečią liniją – D. Grybauskaitė savotiškai perduoda estafetę išrinktajam prezidentui, linkėdama išlaikyti vertybinį stuburą, nepasiduoti pagundoms, neužsiimti nuolaidžiavimu ir neprincipinga užsienio politika“, – komentavo S. Šiliauskas.

Politologo teigimu, D. Grybauskaitė metiniame pranešime kritikavo ir valdančiuosius, nors pavardėmis jų ir neįvardijo.

„Galbūt ne taip tiesmukiškai, neįvardijant konkrečiai – valdančioji dauguma ar Vyriausybė, ką matėme ankstesniuose pranešimuose – bet vis tiek įvairios užuominos apie draudimų politiką, apie pasikėsinimą į žodžio ir spaudos laisvę, bandymus paveikti teisėsaugą reiškia, kad prezidentė šią kritiką sieja su visu laikotarpiu, su dabartiniais valdančiaisiais taip pat“, – aiškino pašnekovas.

Tiesa, pasak S. Šiliausko, prezidentė, prabilusio apie Vyriausybėms keltas skaidrumo sąlygas, tarsi davė peno „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui kalbėti apie galimą prezidentūros įtaką teisėsaugai.

„Prisimename, kokios būdavo naujų Vyriausybės formavimo epopėjos. Prisimename, kokie buvo D. Grybauskaitės reikalavimai naujoms Vyriausybėms. Aišku, tie reikalavimai kito – pradedant nuo užsienio kalbos egzaminavimo ir baigiant įvairiomis pažymomis“, – teigė S. Šiliauskas ir pridūrė, kad „pažymų istorijos“ leidžia „valstiečiams“ kritikuoti D. Grybauskaitę.

„Kritikai vis dėlto sako, kad dabartinė Vyriausybė, dabartinė valdančioji dauguma korupcijos skandaluose nėra įsivėlusi. Visi kritikuoja pernelyg kategoriškus politinius sprendimus, neįsiklausymą į kito nuomonę. Šioje vietoje prezidentė ir akcentuoja, kad vietoj kovos su korupcija ji mato grėsmę, tai yra grėsmę Lietuvos Konstitucijai“, – apie prezidentės kritiką valdantiesiems vėliau komentavo S. Šiliauskas.

Politologas, paklaustas, ar D. Grybauskaitės metiniame pranešime nepasigedo savikritikos, pažymėjo, kad iki šiol iš prezidentės nebuvo primygtinai reikalaujama savo veiksmų įvertinimo, tad, kodėl, kėlė klausimą, S. Šiliauskas, ji turėtų tuo užsiimti dabar.

Ar tikslinga norėti savikritikos, savikritiškumo iš D. Grybauskaitės? Šiuo atveju reikėtų paklausti, kodėl mes norime iš prezidentės metinio pranešimo savikritiškumo, kai tuo metu iš ankstesnių pranešimų nenorėdavome savikritiškumo? Nelabai jų ir būdavo. Galbūt dėl jos kategoriško kalbėjimo ir norisi iš prezidentės savikritikos, nes neva prezidentė, atsistojusi į teisuolio poziciją, smerkia kitus arba auklėja kitus. Dėl to toks reikalavimas dėl savikritiškumo ir kyla turbūt.