Lietuvoje

2019.06.12 14:22

Anoniminiai komentarai internete: problema, kurią teks spręsti ir Lietuvai

Mindaugas Aušra, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.06.12 14:22

LRT aktualijų studija. Turinio reguliavimas internete.

Patyčių kultūra Lietuvoje klesti anoniminiuose komentaruose, o jais naudojasi naujienų portalai, tvirtina advokatė dr. Liudvika Meškauskaitė. Jos teigimu, už neapykantą kurstančius komentarus yra atsakingi ne tik jų autoriai, bet ir portalai.

Kaip LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ kalbėjo policijos atstovas Ramūnas Matonis, tokių komentarų autoriai rizikuoja užsitraukti baudžiamąją atsakomybę.  

Vakaruose bręsta planai akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinėje Karalystėje tai vadinama interneto žalos mažinimu. Į šią sąvoką įeina tiek neapykantą kurstantys komentarai, tiek dezinformacija.

R. Matonis pabrėžia, kad baudžiamoji atsakomybė yra taikoma tiek už šmeižtą, tiek už neapykantos kurstymą.

Anot pašnekovo, per metus atliekama apie 150 ikiteisminių tyrimų dėl šmeižto ir apie 20 dėl neapykantos kurstymo. Nors ši statistika apima ne tik viešąją erdvę, R. Matonio teigimu, didžioji dalis neapykantos kurstymo atvejų aptinkama internete.

Policijos atstovo aiškinimu, ikiteisminių tyrimų realizavimas ir nuobaudų už netinkamą elgesį internete taikymas priklauso nuo to, kiek įrodymų pavyksta surinkti. Anot R. Matonio, dalis skundų pasiekia teismą, o, nesurinkus reikiamo kiekio įrodymų, apsieinama ir be jo.

Pašnekovo tvirtinimu, neapykantą kurstančius komentarus dažniau rašo jaunuoliai, dažnai nesuvokiantys, kad tokiu savo poelgiu gali užsitraukti baudžiamąją atsakomybę. „Kartais apsilankymas komisariate ar pokalbis su tyrėju tampa puikia pamoka visam gyvenimui“, – priduria R. Matonis. 

Nors manoma, kad daugiausia neapykanta skleidžiama interneto portalų komentaruose, žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė tvirtina, kad taip nėra.

„Pastaruoju metu neapykanta komentarų skiltyse aptinkama vis rečiau, nes ji keliasi į feisbuko komentarus. [...] Tai yra visuomenės kultūros klausimas“, – akcentuoja G. Ramanauskaitė.

Už komentarus atsakingi ne tik autoriai

Paklausta, kaip reikėtų vertinti anonimiškų komentarų internete galimybę, Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė atsako – kiekvienas žmogus turi teisę išsakyti savo nuomonę anonimiškai.  

„Tai nereiškia, kad vartotojas gali savo mintis reikšti bet kaip. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad komentarų pobūdis ir tai, kaip žmonės reiškia savo mintis, yra labai svarbu. Ar internete, ar realioje erdvėje, mes neturime skatinti smurto, diskriminacijos ir šmeižti žmonių“, – pabrėžia A. Žilinskienė.

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovės aiškinimu, galimybė išreikšti savo poziciją interneto portaluose privalo būti užtikrinta, tačiau tokių platformų valdytojai turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už viešinamą turinį.

„Jeigu egzistuoja žmonės, kurie vairuoja išgėrę ir pažeidinėja eismo taisykles, mes negalime dėl to suvaržyti kitų vairuotojų laisvės. Pagal kelis procentus pažeidėjų negalima formuoti viso viešo gyvenimo“, – sako A. Žilinskienė.

L. Meškauskaitė teigia, kad interneto komentaruose matomas ne tik neapykantos kurstymas, bet ir šmeižtas, privataus gyvenimo viešinimas ir patyčios. Jos aiškinimu, už tai yra atsakingi ne tik minėtus komentarus rašantys vartotojai, bet ir interneto portalai.

„Patyčių kultūra Lietuvoje klesti anoniminiuose komentaruose. Sutinku, kad dalis tokių šiukšlių persikelia ir į socialinius tinklus, tačiau tai neatima atsakomybės iš portalų, kurie naudojasi anoniminiais komentarais“, – akcentuoja L. Meškauskaitė.

L. Meškauskaitė, reaguodama į pasisakymus, esą anoniminis komentavimas yra dalis žodžio laisvės, atkerta – teisių, kurios būtų absoliučios, nėra. Anot pašnekovės, anoniminis kito žmogaus žeminimas viešojoje erdvėje yra ne nuomonės raiška, bet nusikaltimas.

„Kartais vartotojai į minėtus komentarus sureaguoja labai jautriai ir jiems padaroma nepataisoma žala“, – tvirtina L. Meškauskaitė.

Visiems tinkamo reguliavimo nemato

Šį balandį Jungtinėje Karalystėje buvo pristatyta valdžios iniciatyva reguliuoti turinį internete tam, kad būtų sumažintas piktnaudžiavimas dezinformacija.

Paklausta, ar tokią praktiką įsivaizduoja Lietuvoje, A. Žilinskienė atsako, kad formos, kuri tiktų visiems ir išspręstų pykčio kurstymo problemą internete, nėra.

„Vartotojai turėtų suprasti, kad tai, kas yra parašoma socialiniuose tinkluose, yra tas pats, kas yra pasakoma gatvėje. Tačiau, kaip bebūtų, teisinio reguliavimo, kuris apimtų viską, dar nėra išrasta. Galbūt laikui bėgant pereisime prie aiškesnio reguliavimo“, – viliasi A. Žilinskienė.

Anot L. Meškauskaitės, visuomenėje egzistuoja du požiūriai į interneto reguliavimą, esą viena vartotojų dalis palaiko visišką laisvę viešojoje erdvėje, o kita deda pastangas, kad ši būtų švaresnė.

Nors tam tikros interneto sudedamosios dalys yra teisiškai sureguliuotos, pasak L. Meškauskaitės, problemų kelia jų vykdymo spragos. Jos manymu, tokia mažas šalis, kaip Lietuva, turi didesnes galimybes prižiūrėdama viešąją erdvę.

„Lietuvoje pornografija draudžiama popieriuje – ar tikrai internete nėra pornografijos ir ji nėra prieinama nepilnamečiams? Terorizmo aspektai įstatymiškai taip pat yra uždrausti, tačiau tai, kaip jie vykdomi, čia jau kitas klausimas“, – svarsto L. Meškauskaitė.

Didžiausias iššūkis interneto troliai

Pasak A. Žilinskienės, didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriama dezinformacijos lauke, yra ne akivaizdus melas, kurį šiandieninė visuomenė gana lengvai perpranta, bet gudrus, provokuojantis antivalstybinę diskusiją  kalbėjimas.  

„Mes neturime jokio juridinio pagrindo pašalinti kitų šalių trolių komentarus apie užsienio politiką, nors jie akivaizdžiai skatina diskusiją, nukreiptą prieš Lietuvos politiką – jie išreiškia savo nuomonę be neetiškų ir necenzūrinių žodžių“, – komentuoja A. Žilinskienė.

L. Meškauskaitė pritaria, kad tokie internetiniai triukai, kaip „trolinimas“, yra susiję su tam tikru politiniu ar viešųjų ryšių siekiu.

„Viešųjų ryšių agentūrų zona yra pilka ir neaišku, pagal kokius principus ji veikia, nes jie nėra teisiškai įforminti. Galbūt vertėtų pagalvoti apie viešųjų ryšių įstatymą, kad tokie dalykai būtų teisiškai apibrėžti ir interneto vartotojai laikytųsi tam tikrų taisyklių“, – svarsto L. Meškauskaitė.

Anot G. Ramanauskaitės, probleminių sričių viešojoje erdvėje yra labai daug, tačiau esminių pokyčių – nematyti. Kaip teigia ji, toks teisinis viešosios erdvės nereglamentavimas galimai kam nors yra naudingas.

„Turi nemažai vandens nutekėti, kol problemos bus akcentuotos ir reglamentuotos įstatymuose“, – LRT RADIJUI sako žurnalistų etikos inspektorė.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius