Lietuvoje

2019.06.11 09:57

Grybauskaitės metiniame pranešime – užuominos apie rietenas ir politinį chamizmą

atnaujinta 10.45
Modesta Gaučaitė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.06.11 09:57

Antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaito savo dešimtąjį ir paskutinį metinį pranešimą. Tikimasi, kad šalies vadovė apžvelgs po rinkimų susiklosčiusią Lietuvos politinę padėtį, užsienio politiką. Metinis pranešimas yra prezidento konstitucinė pareiga.

Pirmąjį savo metinį pranešimą D. Grybauskaitė perskaitė 2010-aisiais, praėjus metams po to, kai buvo išrinkta pirmajai šalies vadovo kadencijai.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas: didžiavimasis šalimi ir dūris valdantiesiems (su vertimu į gestų k.)

Antradienį skaityto prezidentės pranešimo klausėsi ir buvę šalies vadovai Valdas Adamkus ir Vytautas Landsbergis bei išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda.

„Likus mėnesiui iki darbų perdavimo naujam šalies vadovui noriu aptarti mūsų valstybės, demokratijos, visuomenės ir politikos brandą, kurios visi kartu siekėme. Apžvelgdama gana dramatišką dešimtmetį drįstu pareikšti, kad nors konfliktų buvo, ginčų buvo, stumdėmės įvairiuose burbuluose, bet iš esmės su valstybe viskas gerai“, – kalbą pradėjo prezidentė.

Gyrė Lietuvos įvaizdį

D. Grybauskaitė kalbėjo, kad mes sparčiai mokomės gyventi laisvėje. Anot jos, Lietuvos žemė kartu su partizano Adolfo Ramanauskas-Vanago palaikais grąžino mums nepalaužiamą kovos ir pasipriešinimo dvasią. Prezidentė dėstė, kad Lietuva kaip veidrodis atspindi mus pačius.

„Jame aš matau labai daug pasiaukojimo žmonių, kuriems rūpi. Mūsų valstybės brandą rodo tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Lietuvos vardas šiandien tariamas su pagarba ir pasitikėjimu. Mūsų balsas turi svorį Europos Sąjungoje ir NATO, lietuviškos idėjos prisideda prie taikesnio ir modernesnio pasaulio kūrimo“, – sakė D. Grybauskaitė.

Pasak jos, gebėjimas atsakingai veikti, atvira ir tiesi laikysena, o ne pataikavimas daro Lietuvą matoma geopolitinėje erdvėje. O Lietuvai pagarbą pelno vertybėmis ir pasitikėjimu grįsta užsienio politika. Ji dėstė, kad tarptautinė tvarka keičiasi, todėl reikia išlaikyti vertybinį stuburą.

„Nebrandūs politiniai sprendimai ir pareiškimai dėl bendradarbiavimo su priešiškomis valstybėmis gali tapti šliaužiančiomis grėsmėmis, kurios pavers mus įkaitais, kai rinktis tarp blogai ir pavojinga“, – kalbėjo prezidentė.

Ragina smerkti agresorių

Ji sakė, kad nauji iššūkiai saugumui, pasaulio tvarkai, žmogaus teisėms, klimato kaitai bei prekybai reikalauja keisti tarptautinių organizacijų veiklą. Lietuva, anot jos, turi būti viena iš permainų iniciatorių.

Šalies vadovė dėstė, kad Lietuva neturėtų keisti pozicijos, o besąlygiškas Ukrainos žmonių palaikymas ir agresoriaus, t. y. Rusijos, pasmerkimas, nepriklausomai, ar tai būtų Krymas, Kerčė ar cheminio ginklo panaudojimas Jungtinėje Karalystėje, turi išlikti strategine Lietuvos laikysena.

„Jau 15 metų esame Europos Sąjungoje. Todėl Europa – saugi, konkurencinga ir įtakinga – yra ir mūsų atsakomybė. Lietuva ne tik dirba pagal europinę darbotvarkę, mes ją formuojame, nes turime ką pasiūlyti Europos ateičiai.

Mūsų idėjos dalyvauja kuriant ES kibernetinį saugumo skydą, unikalūs Lietuvos produktai, tokie kaip „Demaskuok“ projektas, padeda visai ES kovoti su dezinformacija ir priešiška propaganda.

Lietuviškomis SGD terminalo įgyvendinimo patirtimis, kurios padėjo užtikrinti dujų tiekimo alternatyvas, naudojasi ir kitos pasaulio šalys“, – kalbėjo prezidentė, pridurdama, kad būtina toliau siekti Astravo elektrinės uždarymo.

Dūrė valdantiesiems: draudimai ir apokaliptiniai scenarijai kelia nerimą

Kadenciją baigianti prezidentė tvirtino, kad šiuo metu gyvename tikrai gerais laikais, tačiau naujausi tyrimai atskleidė, jog investuotojų pasitikėjimas Lietuva krito.

„Gyvename tikrai gerais laikais, tik nereikia patiems prisidaryti bėdų vien dėl to, kad kyla entuziazmas daryti ką nors kitaip, griauti, o ne kurti.

Naujausi tyrimai atskleidė neraminančią tiesą – per pastaruosius dvejus metus smarkiai krito investuotojų pasitikėjimas mūsų šalies ekonomika. Neigiamai jų nuotaikai didžiausią įtaką turėjo kontroversiški valdžios sprendimai ir pareiškimai“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė kritikavo valdančiuosius dėl jų vykdomos draudimų politikos. Anot jos, būtent valdančiųjų veiksmai kelia nerimą užsienio investuotojams.

„Draudimai ir apokaliptiniai scenarijai, kurpiami dalies valdančiųjų, kelia nerimą ne tik užsienio investuotojams. Tai pasmerkia šalį nesibaigiančiam eksperimentavimui vaučeriais, pensijų pakopomis, švietimo modeliais, ligoninių mutacijomis ir veidrodinėmis ministerijomis. Žmonės laukia aiškumo ir stabilumo. Reforma negali tęstis ketvirtį amžiaus – būtent tiek laiko reformuojama švietimo sistema. Eksperimentuodami savo vaikais rizikuojame šalies ateitimi“, – aiškino prezidentė.

Priminė, dėl ko turėtume didžiuotis Lietuva

Pasak D. Grybauskaitės, Lietuva turi milžinišką potencialą biotechnologijų,  kibernetinių bei informacinių technologijų srityse.

„Interneto greitis Lietuvoje – antras pasididžiavimas po krepšinio, o pagal elektroninių paslaugų išvystymą esame pažangiausių ES valstybių penketuke.

Per porą metų Lietuvos ekonomikos išskirtinumu pasaulyje tapo finansinių technologijų sektorius – turime daugiau kaip 170 „fintech“ įmonių ir kol kas esame lyderiai regione“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, pasaulyje plėtojantis dirbtiniam intelektui, Lietuva tampa žinoma kaip gera vieta inovatyvioms investicijoms. Ji priminė, kad šiemet Davose sutarta dėl CERN Verslo ir mokslo inkubatorių steigimo Vilniuje ir Kaune. 

„Tai istorinis šansas Lietuvai tapti pažangiausiu technologines naujoves kuriančiu centru Šiaurės Europos regione“, – aiškino D. Grybauskaitė.

„Lietuvos studentų išradimai, kaip pasitelkti dirbtinį intelektą, ir mūsų moksleivių robotikos gebėjimai jau dabar stebina visą Europą. Pasaulis laukia inovatyvių sprendimų kovoje su ligomis, netikromis naujienomis, klimato kaita. Mūsų mokslininkai pajėgūs pasiūlyti ne tik šalies ūkiui, bet ir pasaulio saugumui reikalingų išradimų. Būtent tai gali pakeisti šalies ekonomikos struktūrą ir įpūsti spartesnio vystymosi azarto“, – tęsė prezidentė.

Anot jos, vis dėlto „naujoji nafta šiandien yra ne tik žmogaus protas, bet ir duomenys“.

„Todėl kuo ilgiau trypčiosime dėl atvirų duomenų politikos, pateisindami valstybinį duomenų verslą su neskaidriais įkainiais ir nekontroliuojamais informacijos srautais, tuo labiau atsiliksime nuo pasaulio“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Atkreipė dėmesį, kad vis dar yra nepatenkintų demokratija

D. Grybauskaitė tvirtino, kad per pastaruosius dešimt metų Lietuvai pavyko priimti strategiškai svarbius valstybės raidai sprendimus, skaidrinant teismų ir teisėsaugos veiklą, kovojant su politine ir oligarchine korupcija, stiprinant energetinį ir ekonominį šalies savarankiškumą, užsitikrinant karinį saugumą, vykdant šalies interesais ir nacionaliniu orumu grįstą užsienio politiką, didinant socialinį žmonių saugumą.

„Tačiau 64 proc. žmonių vis dar yra nepatenkinti, kaip veikia demokratija, nepasitiki partijomis, Seimu ir Vyriausybe“, – atkreipė dėmesį šalies vadovė.

Anot jos, į destrukciją veda tokie reiškiniai kaip nepagarba žmonių teisėms, teisės viršenybės nepaisymas.

„Politinis kurtumas, nepagarba žmonių teisėms, demokratijos principų ir teisės viršenybės nepaisymas, iš galios pozicijų primetami sprendimai, noras kontroliuoti žiniasklaidą, teisėsaugą ir visas nepriklausomas institucijas, Konstitucijos nepaisymas, karinga arogancija veda į destrukciją.

Kai politika susmulkėja iki primityvaus kritikų persekiojimo, kai politinę kultūrą pakeičia raumenų demonstravimas, kai žmonės ignoruojami, o oponentai šantažuojami, – konstruktyvus darbas tampa neįmanomas“, – kritiškai kalbėjo D. Grybauskaitė.

Anot jos, aukščiausiu lygiu demonstruojama nepagarba žmogui, jo teisėms ir laisvėms neprideda pasitikėjimo nei valstybe, nei demokratija.

„Iš nepasitikėjimo gimsta kalba, kuria nesusišnekame. Atsikratę polinkio niekinti kitą, išmokę įsiklausyti ir bendradarbiauti taptume kur kas stipresni.

Rietenos ir politinis chamizmas negali tapti lietuviško parlamentarizmo tradicija, kurioje nelieka vietos rimtai diskusijai ir gilesnei problemos analizei“, – dėstė šalies vadovė.

D. Grybauskaitė šioje vietoje bedė pirštu į valdančiųjų iniciatyvą mažinti Seimo narių skaičių. Anot jos, Seimo narių skaičius parlamento darbo kokybės nepakeis.

„Parlamentinės partijos, drąsiau atsivėrusios jaunimui, žengia į kokybiškai naują raidos etapą. Išbandymą savivaldos rinkimais atlaikiusios tradicinės partijos teikia vilties, kad partinė sistema stabilizuojasi – apsivalė, įsileido naujų žmonių ir stosis ant kojų“, – apie rinkimus ir politinę situaciją kalbėjo prezidentė.

Jis teigė matanti ne tik kartų, bet ir vertybių kaitą politikoje. D. Grybauskaitės teigimu, nors Lietuvos demokratija turi trūkumų ir iki Skandinavijos šalių dar reikia pasitempti, pasaulis, anot jos, Lietuvą traktuoja kaip europietišką, demokratišką ir teisinę valstybę.

Ji priminė, kad Lietuva gavo Vestfalijos taikos premiją už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką, o pasaulis, anot D. Grybauskaitės, per popiežiaus vizitą Lietuvoje pripažino „mus kaip jaunų, ambicingų, orių, jautrių ir labai stiprių žmonių šalį“.

D. Grybauskaitė neslėpė besidžiaugianti Europos Parlamento ir prezidento rinkimų rezultatais.

„Išsirinkome naują Prezidentą ir europarlamentarus, dar kartą pasitikrindami savo vertybinį stuburą ir laisvės indeksą. Išmokome galvoti savo galva, mūsų pasirinkimus vis mažiau lemia oligarchinės įtakos ar pigūs populistiniai pažadai.

Nors kai kurių politikų svajonė – tylintis ir su viskuo sutinkantis, „dyrpt“ netrukdantis prezidentas, žmonės nori jų interesus, konstitucines ir žmogiškąsias vertybes ginančio vadovo. Tikiuosi, kad naujasis prezidentas pateisins Lietuvos žmonių lūkesčius“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Mato grėsmę Konstitucijai

Ji taip pat kalbėjo, kad Lietuva pažengė gerokai toliau už daugelį kitų šalių užtikrindama pamatinius teisinės valstybės principus, tačiau iššūkių teisinei sistemai, jos teigimu, nestinga.

„Labiau nei kova su korupcija ima populiarėti kova su Konstitucija. Išgyvenome beprecedentį pasikėsinimą į Konstitucijos I skirsnį, kuris saugo pamatines konstitucines valstybei ir tautai vertybes – kalbą, suverenitetą, teritorijos vientisumą.

Užmojų perrašyti Konstituciją ar paminti joje įtvirtintas vertybes taip, kad atitiktų vienos konkrečios grupelės pageidavimus, buvo daug – nuo neribotų statybų miškuose, nomenklatūrinių privilegijų, žodžio laisvės varžymo iki mėginimų keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką ar nuleisti referendumams galiojančią kartelę“, – sakė prezidentė ir pridūrė, kad pernai į Konstitucinį Teismą kreiptasi dėl 33 galimai antikonstitucinių teisės aktų.

D. Grybauskaitė teigė, kad įteisinus individualų skundą darbo KT dar padaugės ir ji tai vertina teigiamai. Anot jos, „Konstitucija pagal poreikius“ gali neatpažįstamai pakeisti teisinės valstybės veidą ir grąžinti šalį į perkamo teisingumo ir teisinio nihilizmo laikus. Tiesa, ji teigė, kad, reformuojant teisėsaugos institucijas, Lietuvoje buvo sukurta vakarietiška teisinė sistema.

Ji dėstė, kad reikėjo daug metų, kol teisėsauga pagaliau išsivadavo iš baimių kažkam neįtikti, atsikratė telefoninės teisės, nustojo dangstyti savus. „Skaičiuojame ne tik amžiaus bylas – atsikratome nebaudžiamumo: už korupcines veikas pirmos instancijos teismuose nuteisiama net 92 proc. kaltinamųjų.

Teismų nepriklausomumo suvokimas Lietuvoje nėra žemas, tačiau, visuomenės nuomone, didžiausią grėsmę jam kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką teismams bei iš verslo ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas.

Daug kartų mėginta įtraukti teisėsaugą į politinius procesus – pasitelkti rinkimų kovai ar karui su oponentais. Teisėsaugos institucijų nepriklausomumas – didelis pasiekimas. Tai būtina apginti ir išsaugoti”, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Ji taip pat dėstė, kad kiekvienas nori jaustis oriai ir saugiai bet kurioje šalyje, tikėdamasis, kad su juo bus elgiamasi pagarbiai, tiesiog žmoniškai, o paprastas žmoniškumas ir politikoje, ir tarpusavio santykiuose gali padaryti stebuklus.

„Tijūno bizūnas ir nurodymai, ką valgyti, kada gerti, kur gydytis ir su kuo susitikinėti, laisvos ir darnios visuomenės nesukurs.

Pagarba kitaip mąstančiam ir gyvenančiam, kitaip atrodančiam, mažiau turinčiam, daugiau pasiekusiam, lygios galimybės, privataus žmogaus gyvenimo apsauga, pasirinkimo laisvė – štai kas daro mus patrauklia valstybe sau ir kitiems“, – kalbėjo prezidentė.