Lietuvoje

2019.06.10 22:25

Grybauskaitės 10-metis: mato proveržį kovoje su korupcija, tačiau Seimas ir Vyriausybė tapo priešais?

atnaujinta 22.58
LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2019.06.10 22:25

Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius įsitikinęs, kad per prezidentė Dalia Grybauskaitė per 10 vadovavimo Lietuvai padarė daug svarbių žingsnių, kovodama su korupcija, tačiau prasčiau jai sekėsi užsienio politikoje ir santykiuose su partijomis. Tuo metu politologas Kęstutis Girnius tikina, jog rezonansinių bylų vilkinimas rodo nepakankamą D. Grybauskaitės indėlį kovoje su korupcija, o Seimą ir Vyriausybę, jo manymu, prezidentūra pavertė savo varžovais.

Pirmadienį vakarą LRT laidoje „Forumas“ apie prezidentės D. Grybauskaitės dvejų kadencijų – 10-ties metų – laikotarpį diskutavo Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas V. Valentinavičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politologas K. Girnius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, konservatorius Arvydas Anušauskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė, „valstietė“ Agnė Širinskienė, buvęs užsienio reikalų ministras, parlamentaras, konservatorius Audronius Ažubalis, buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Giria už triūsą tarptautinėje erdvėje, bet vidaus politikoje mato spragas

TTK pirmininkė A. Širinskienė gyrė D. Grybauskaitė už tai, kad jos pastangomis, parlamentarės teigimu, Lietuva tapo patikima partnerė Europos Rytų kaimynystėje ir padėjo Ukrainai žengti demokratijos keliu.

„Kitas dalykas, kuris buvo labai stiprus, yra prezidentės antikorupcinis naratyvas, žinoma, kažkiek vėliau sutrikdytas „tulpių pašto“ ar tų teisėjų bylų, kurias dabar turime, tačiau taip, tą laikotarpį, jos siūlytas antikorupcines priemones galima būtų laikyti vienų iš pažangių žingsnių“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Politologas V. Valentinavičius antrino A. Širinskienei, girdamas D. Grybauskaitę už antikorupcines iniciatyvas. Jis prezidentės laimėjimu įvardijo dėmesio skyrimą vaiko teisių apsaugai ir griežtą valstybės vadovės poziciją Seimo ir Vyriausybės atžvilgiu. Tiesa, jo teigimu, tiek vidaus, tiek ir užsienio politikos lauke D. Grybauskaitė ne visada elgėsi tinkamai.

„Politinės sistemos, politinių partijų susilpnėjimas susijęs su pradiniu kritiniu jos (D. Grybauskaitės – LRT.lt) požiūriu į politines partijas. Ir dabar mes matome nelabai malonius to vaisius. Nemaža sumaištis ir klaidos pradiniame laikotarpyje buvo užsienio politikoje – Prahos pietūs su B. Obama ir pablogėję santykiai su Lenkija“, – aiškino V. Valentinavičius.

Jam oponavo politologas K. Girnius. Anot jo, D. Grybauskaitės smarkiai prisidėjo prie to, kad NATO atkreipė dėmesį į Baltijos šalis ir šiame regione pradėjo kurti apčiuopiamus gynybos planus. Kalbėdamas apie prezidentės santykį su Seimu ir Vyriausybe K. Girnius negailėjo kritikos D. Grybauskaitei.

„Manau, kad ji žiūrėjo į Seimą ir į Vyriausybes ne kaip į partnerį, bet kaip į priešininką, varžovą, su kuriuo reikia kovoti. Reikia prisiminti, kad apie A. Kubiliaus Vyriausybę ji pasakė: „aš ją daugiau kritikavau, nes vyliausi, kad ji ką nors dar gero padarys“. Apie A. Butkevičių nieko gero neturėjo pasakyti – jos pasisakymas, kad „bendraujame su Vyriausybe patarėjų lygmenyje“. Kaip dabar su „valstiečiais“? Tai yra irgi kažkoks nenormalus dalykas. Aš manau, kad prezidentė pertempė stygą“, – dėstė K. Girnius.

A. Ažubalis neslėpė, kad, jo manymu, didžiausią D. Grybauskaitės įdirbį galima pamatyti užsienio politikos, krašto gynybos srityje. Jis pabrėžė, kad prezidentė visada dirbdavo kartu su kitomis valdžiomis, ne viena.

„Tai yra asmuo – patinka kam ar nepatinka – kuris, nusipelnė pagarbos Europos Sąjungoje ir galbūt dar šiek tiek plačiau. Tai, kad sugebėta užmegzti ryšius su vienas įtakingiausių pasaulio politikių – Angela Merkel – manau, irgi rodo rimtą laimėjimą“, – kalbėjo A. Ažubalis.

Susikirto dėl prezidentės žingsnių kovoje su korupcija

A. Anušauskas, vertindamas D. Grybauskaitės kovos su korupcija metodus, priminė, kad prezidentė sėkmingai inicijavo ne vieną įstatymo pataisą, susijusią su partijų, rinkimų kampanijų finansavimo sistema. Tiesa, kaip pripažino parlamentaras, buvusio Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio istorija parodė, kad tebeegzistuoja šešėlinis partijų finansavimas.

Buvusi Seimo pirmininkė L. Graužinienė gyrė D. Grybauskaitę dėl jos žingsnių stiprinant Lietuvos gynybą, tačiau pažymėjo, kad, jo manymu, prezidentės valdymo laikotarpiu šalyje įsivyravo baimės atmosfera.

„Per visą tą dešimties metų laikotarpį visuomenėje sustiprėjo baimės sindromas ir tai yra toks momentas, kurio demokratinėje visuomenėje neturėtų būti“, – kalbėjo L. Graužinienė.

„Tikiuosi, kad naujasis prezidentas nekartos tų klaidų. Tai – trijų valdžių tarpusavio nebendravimas darbo reikalais, dalykiniais reikalais, kurie sprendžiami kartu premjero, Seimo pirmininko, prezidentės ar kitų atsakingų darbuotojų. Daugeliu atvejų būdavo prezidentės nuomonė ir su ja turėjo sutikti ir premjeras, ir ji turėjo buvo vykdoma ir Seime. Tai nėra demokratinio valdymo požymiai“, – kritikos D. Grybauskaitei negailėjo L. Graužinienė.

Politologas K. Girnius tvirtino esantis nustebęs tuo, kad D. Grybauskaitė yra giriama dėl jos pastangų kovoti su korupcija. Anot jo, rezonansinės politinės korupcijos bylos tęsiasi per ilgai, jos yra vilkinamos, tad prezidentės taikytos priemonės nebuvo efektyvios.

„Seniai buvo matyti, kad bylos buvo vilkinamos, užtrukdavo tris, ketverius ar penkerius metus, pagrindiniai (į bylas – LRT.lt) įsivėlę politikai buvo normaliai nebaudžiami. Vienintelis, kuris buvo nubaustas, buvo Audrius Butkevičius. Tai buvo pirmoji politinė byla. [...] Manau, kad teisingumas turi būti greitas ir turi žmogų nubausti. To poveikio nėra“, – akcentavo politologas.

Jam nepritarė V. Valentinavičius. Politologo teigimu, vien tai, kad bylos pasiekė teismą, jau yra laimėjimas.

„Verslininkai, sėsdami pietauti su politikais, jau galvoja, ar tikrai apsimoka tai daryti ir ypač – ar apsimoka tai daryti slaptai“, – atkreipė dėmesį V. Valentinavičius ir pridūrė, kad prezidentė ne kartą vieša ir neviešai ragino teisėsaugą imtis aktyvių veiksmų.

L. Graužinienė kėlė klausimą, ar toks D. Grybauskaitės elgesys yra tinkamas. Be to, jis tvirtino mananti, kad kova su korupcija nebūtinai yra viena D. Grybauskaitės nuopelnas.

„Ne paslaptis, kad prezidentė turėjo daugiau informacijos apie kitus visus negu visi kiti ir tuo ji naudojosi, dėl to ji išlaikė savo griežtą ranką. Tai jau vėl yra klausimas, ar tam tikros teisėsaugos institucijos nevaikščiojo ta briauna ties teisėtumu ir neteisėtumu“, – svarstė L. Graužinienė.

Ar šalies vadovė galėjo daryti įtaką teismams?

Parlamentaras A. Anušauskas pažymėjo, kad D. Grybauskaitė, jo įsitikinimu, vis dėlto ne kartą prisidėjo prie efektyvesnio ir teisėsaugos, ir teismų darbo. Vienas tokių pavyzdžių – Sausio 13-osios byla.

„Iš prezidentūros buvo pakankamai griežtai pasakyta, kad ta byla turi būti vienaip ar kitaip užbaigta, nes už tai atsakingi prokurorai tūpčiojo vietoje“, – aiškino konservatorius.

Tuo metu „valstietė“ A. Širinskienė, kuri vadovauja Seimo tyrimo komisijai dėl galimų neteisėtų įtakų politiniams procesams, pažymėjo, kad prokurorų liudijimai parlamente gali signalizuoti apie galimai neteisėtą D. Grybauskaitės poveikį teisėsaugai.

„Man gana kraupiai skamba, kada laikinajai komisijai ir veikiantys, ir buvę, dirbę prokurorai, neseniai palikę tarnybą, liudija, kad buvo nešamos bylos į prezidentūrą, kas yra demokratinėje, normalioje valstybėje yra nesuvokiama. Jie liudija apie tai, kad būdavo pateikiami neva prezidentės vardu tam tikri sąrašai asmenų, kuriems turėjo būti pareikšti įtarimai. Mes tuos liudijimus turime“, – pasakojo A. Širinskienė.

Seimo narys A. Ažubalis replikavo A. Širinskienei, kad apie galimai neteisėtą poveikį prabilę prokurorai patys galėjo pažeisti įstatymus.

„Jeigu asmuo, dirbantis teisėsaugoje paklūsta neteisėtiems reikalavimams – veža, perduoda sąrašus, bylas – o po to, išėjęs į pensiją ar kažkur, tampa drąsuolis, tai jis pažeidžia įstatymus. Jeigu taip yra, iš principo jis turėtų būti vienokiu ar kitokiu būdu įvertintas“, – komentavo parlamentaras.

Tuo metu darbdavių atstovas D. Arlauskas, prisiminęs D. Grybauskaitės deklaraciją kovoti su oligarchais, pažymėjo, kad ši kova nėra laimėta.

„Oligarchija nenugalėta. Būtų naivu galvoti, kad ji nugalėta per tokį trumpą laiką“ , – pažymėjo D. Arlauskas.

Vis dėlto, jo teigimu, D. Grybauskaitė sugebėjo atsiriboti nuo tų, kurie galėjo trukdyti kovai su oligarchija, nuo tų, kurie galėjo būti susiję su oligarchais.

„Prieš tai buvo flirtas su vienais, su kitais, o čia buvo aiškiai pasakyta: „mes su jumis neturėsime reikalų, jeigu jūsų reputacija yra abejotina“. Dabar taip susiklostė, kad dabar ta politinė valdžią tą idėją palaiko“, – pažymėjo D. Arlauskas.

Griežta išliko visiems

Politologas, buvęs ekspremjero Andriaus Kubiliaus patarėjas V. Valentinavičius teigė, kad D. Grybauskaitė buvo griežta visiems premjerams, su kuriais dirbo – ir A. Kubiliui, ir Algirdui Butkevičiui, ir Sauliui Skverneliui. Tiesa, anot jo, nereikėtų stebėtis, kad turbūt daugiausia kritikos iš prezidentūros susilaukė būtent A. Butkevičius.

„Pripažinkime, kad šitoje visoje rikiuotėje A. Butkevičius buvo silpniausias premjeras per D. Grybauskaitės valdymą. Tai ta D. Grybauskaitės pozicija nėra iš piršto laužta, ji turi realų pateisinimą, kad tuo metu Vyriausybės politika, švelniai tariant, buvo skurdoka“, – pažymėjo politologas.

L. Graužinienė prisiminė, kad A. Butkevičius neretai keisdavo savo nuomonę, tad viešojoje erdvėje galėjo atrodyti, jog premjeras ir prezidentė nesutaria. Be to, pasak buvusios parlamento vadovės, egzistavo konkurencija tarp valdžios institucijų.

„Vieša erdvė yra vieša erdvė, vieša erdvė yra viešieji ryšiai ir ta natūrali konkurencija tarp valdžios institucijų ir joms atstovaujančių žmonių yra. Todėl galbūt prezidentė buvo ryškesnė, ji galbūt turėjo daugiau galimybių kalbėti savo, o ne Seimo, ne Vyriausybės vardu“, – kalbėjo L. Graužinienė.

TTK pirmininkė A. Širinskienė savo ruožtu atviravo, kad pastaruoju metu su prezidentūra Seimas bendravo tik patarėjų lygmenyje. Tačiau ir taip bendraujant, anot parlamentarės, susikalbėjimo trūko.

„Tą kategorišką bendravimą su veto mėtymusi, kuris nėra paaiškinamas, dėl jo nėra iš anksto įspėjama, nesuteikiama galimybės Seimui pasižiūrėti, galbūt kita kryptimi paieškoti kompromiso, tokį bendravimo modelį mes matėme iš prezidentės patarėjų. To geranoriškumo, įsijungimo į diskusijas Seime paskutiniais metais trūko“, – dėstė „valstietė“.

Spėliojo, ką D. Grybauskaitė veiks toliau

Laidos dalyviai pirmadienį taip pat svarstė, ką D. Grybauskaitė galėtų veikti toliau. Politologas V. Valentinavičius linkėjo kadenciją baigiančiai prezidentei likti Lietuvoje ir toliau kalbėti apie politinės sistemos negeroves.

L. Graužinienė teigė tikinti, kad D. Grybauskaitė galėtų tęsti savo politikės karjerą tarptautinėje erdvėje.

„Palinkėčiau prezidentei tolesnio politinio kelio, bet nežinia, kokioje pozicijoje, kokios ten būtų galimybės, nes ne taip ten paprasta – konkurencija tarp valstybių, tarp politikų yra didžiulė. Bet manau, kad sukaupus dešimties metų patirtį ir užsienio politikos srityje, ir energetikos, ir kituose sektoriuose, tas žinias reikėtų išnaudoti ir panaudoti. Valstybė turėtų būti suinteresuota, kad tie politikai, kurie turi tas žinias, nesėdėtų name prie gražaus miško ir kritikuotų. Norėčiau matyti prezidentę aktyvią. Galbūt ne iš karto, galbūt palaipsniui ji, pailsėjusi, įsijungs į tą europinę politiką“, – kalbėjo L. Graužinienė.

A. Širinskienė teigė mananti, kad D. Grybauskaitė galėtų save realizuoti kultūrinėje, švietimo ar labdaros srityse.

„Labai sunkiai įsivaizduočiau ją dabar iš karto pradedančią dalyvauti nacionalinėje politikoje, nes vienaip ar kitaip jai tektų susitapatinti su viena ar kita politine jėga, norint tą padaryti, arba kurti savo politinę jėgą, ką padaryti yra ganėtinai sudėtinga“, – svarstė parlamentarė.

Politologas K. Girnius taip pat akcentavo, kad D. Grybauskaitė savo ateities su kokia nors partija nesies, o naujos tikrai kurti nedrįs.

Konservatorius A. Ažubalis tikino manantis, kad D. Grybauskaitės patirtį galima būtų panaudoti Lietuvoje.

„Manau, kad tarptautiniai šansai (D. Grybauskaitės – LRT.lt) nėra dideli. Pasakysiu taip: žmonių su stuburu, su patirtimi tarptautinės organizacijos vengia. O Lietuvoje – viskas priklausys, ar tuo metu valdžioje bus protingi žmonės, kurie nebijos įdarbinti į tarptautines misijas, į tarpininkavimą, į Lietuvos interesų gynimą protingesnius už save“, – kalbėjo politikas.

LRT forumas. Dalios Grybauskaitės valdyto dešimtmečio įvertinimas: neatvykimas į Pietus buvo iš esmės bloga taktika

Parengė Gytis Pankūnas