Antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaitys savo paskutinį metinį pranešimą. Tai dešimtas kartas, kai šalies vadovė Seimo salėje kreipiasi tiek į parlamentarus, tiek į tautą. Portalas LRT.lt kviečia trumpai apžvelgti, kokie buvo ir kaip keitėsi D. Grybauskaitės metiniai pranešimai per pastaruosius 10 metų.
Dažniausiai pasikartojančios prezidentės metinių pranešimų temos – kova su korupcija ir pokyčiai teismų sistemoje. Apie tai ji kalbėjo kone kiekviename savo pranešime. Tiesa, neretai minėtos ir kitos temos: socialinė politika, nacionalinis saugumas. Kritikuotos ir valdžios – tiek buvusi, tiek esama.
Portalo LRT.lt kalbinti politologai sakė, kad kovai su korupcija tiek dėmesio D. Grybauskaitė skyrė todėl, kad tai iš tikro opi tema, o, be to, šalies vadovė tai laikė vienu svarbiausių darbų. Visgi ekspertai kalbėjo, kad prezidentės metiniuose pranešimuose pasigedo kalbos apie jos pačios darbus, jų įvertinimo ir savikritikos.
Kvietė atsisukti į žmogų
Metiniai pranešimai – prezidento pareiga, numatyta Konstitucijoje. D. Grybauskaitė šią pareigą pirmą kartą vykdė 2010-ųjų birželio 8-ąją. Esminis tų metų prezidentės pranešimo akcentas – žmogus turi tapti valstybės prioritetu tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Tuomet pirmuosius kadencijos metus bebaigianti šalies vadovė teigė, kad Lietuvos žmonės praranda pasitikėjimą valdžia, politikais ir politika apskritai.
Tuomet prezidentė vardijo ir esmines valstybės problemas – ūkio nuosmukį, nedarbą, energijos kainas, siautėjančią korupciją, stringančias struktūrines reformas. Kalbėta tuomet ir apie 2008-ųjų ekonominės krizės pasekmes. Prezidentė sakė niekada nepritarsianti chaotiškam mokesčių kėlimui, o pensijų kompensacijos mechanizmas turi būti aiškus.
Pranešime D. Grybauskaitė šalies institucijas ir partijas vadino Lietuvos mažosiomis kunigaikštystėmis, turinčiomis savo suverenių tikslų ir interesų. Ji kvietė politinę sistemą atverti platesniam nepartinių piliečių dalyvavimui.
Prezidentė taip pat kalbėjo apie augančią emigraciją ir kad šalį palieka ne tik vargo prispirtieji. Pasak jos, žmonės išvažiuoja ne tik prispausti ekonominių problemų, bet ir dėl to, kad savame krašte pasijuto svetimi. Ji svarstė apie paskatas verslui būti skaidriam, sąžiningam, taip mažinant šešėlį.
D. Grybauskaitė įvardijo keletą konkrečių siūlymų, kaip kovoti su korupcija. Tarp jų – tarnybos netekimas tiems, kas piktnaudžiavo tarnyba, už neteisėtas lėšas įgyto turto konfiskavimas, didesnės baudos už korupcinius nusikaltimus, pailginti senaties terminai ir išskirtinis teismų vaidmuo kovojant su korupcija.
Dėmesio centre – korupcija ir teismai
Pradėdama savo 2011-ųjų metinį pranešimą D. Grybauskaitė vardijo, kad per metus vetavo 12 įstatymų, o vienuolikai šių veto pritarė ir Seimas. Ir antrajame šalies vadovės metiniame pranešime daug dėmesio buvo skirta korupcijai – kova su korupcija ir teismų sistemos pokyčiai sudarė pusę prezidentės pranešimo. Tuomet ji sakė, kad tai – skaudžiausia, giliausiai įsišaknijusi ir sunkiausiai gydoma šalies negalia.
Kone pusė tų metų pranešimo buvo skirta aptarti korupcijos ir teismų problemoms. D. Grybauskaitė kalbėjo, kad nors pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius nepasikeitė, tačiau už veiklas, susijusias su kyšininkavimu, laisvės neteko 18 nusikaltėlių. Visgi ji teigė, kad tai – ne laimėjimas, nes nusikaltimų mastas nemažėja. Ji ragino toliau nesustoti kovojant su korupcija.
Kalbėdama apie teismų sistemą D. Grybauskaitė minėjo Teismų įstatymo pakeitimus, sukūrusius prielaidų įtraukti visuomenę į teismų ir teisėjų administracinės veiklos kontrolę. Ji taip pat priminė savo iniciatyva atskiru dekretu patvirtinusi naują teisėjų atrankos tvarką. Ji taip pat ragino skaidrinti viešųjų pirkimų procesą.
Metiniame pranešime prezidentė džiaugėsi, kad pavyko išvengti finansų griūties, o krizė buvo suvaldyta. Gera žinia ji vadino tai, kad ekonomikos augimas viršijo prognozes ir pasiekė beveik 7 proc. rodiklį. Tiesa, ji kvietė išsiaiškinti, kodėl brango produktai, svarbūs kukliausiam vartotojui, ir svarstyti minimaliojo darbo užmokesčio kėlimo klausimą, tesėti pažadą atkurti pensijas, padėti verslui. Anot prezidentės, optimizmo ir tikėjimo atsigaunant ekonomikai reikia visose srityse.
Gyrė valdžią
Ekonomika buvo pirmoji tema, kurią prezidentė aptarė 2012-ųjų pranešime. Ji gyrė Andriaus Kubiliaus Vyriausybę, kuri, nors ir prarasdama populiarumą, sugebėjo šalį apsaugoti nuo finansų griūties. Tiesa, net ir girdama Vyriausybę ji sakė, kad garantijų, jog panaši situacija nepasikartos, nėra, todėl svarbu laikytis finansinės drausmės.
Prezidentė taip pat kalbėjo, kad Lietuva atlaikė išbandymą, kuriuo tapo „Snoro“ bankrotas. Anot jos, tai parodė, jog finansinėms aferoms Lietuvoje vietos nėra ir nebus.
D. Grybauskaitė tuomet ragino sutarti dėl ekonomikos variklio – verslo skatinimo. Ji kalbėjo, kad svarbu remti konkurencingą, darbo vietas steigiantį, galintį integruotis į užsienio rinkas verslą. Ekonominio saugumo garantu ji tuomet vadino ir energetiką, pridurdama, kad tuometės valdžios pradėti darbai yra neabejotinai reikšmingi. Tiesa, ji neslėpė, kad ir šiame sektoriuje pasitaiko įsišaknijusios korupcijos apraiškų.
Kaip tuomet kalbėjo prezidentė, socialinė politika reikalauja susitarimo, nes tai yra labiausiai politinių vėjų blaškoma sritis, kurios ydas dar labiau išryškino ekonominė krizė.
Dėmesio vėl kliuvo ir teismams bei teisingumui. Prezidentė dėstė, kad teisė į teisingą, greitą ir nešališką teismą gali būti užtikrinta, jeigu teisingumą vykdys sąžiningi ir profesionalūs teisėjai: „Teismai keičiasi. Per trejus metus teisėjų mantijos jau nuvilktos tuzinui teisėjo vardo nevertų asmenų. Teisingumo vykdyti atėjo 72 nauji žmonės. Su kiekvienu jų susitikau asmeniškai.“ Ji teigė, kad pokyčius teismuose atneš pradėjusi veikti vadovų rotacija.
Dar viena tema prezidentės pranešime – testas partijoms, kuomet buvo uždrausta jas remti juridiniams asmenims. Anot jos, toks sprendimas rinkimuose leido pasirodyti ne tik rėmėjų pinigams, bet ir politinėms idėjoms, kompetencijoms ir nuveiktiems darbams.
Svarbus energetinis nepriklausomumas
2013-aisiais Lietuva pirmininkavo ES Tarybai. Apie tai pranešime kalbėjo ir prezidentė. Anot šalies vadovės, Lietuva įveikė sunkmetį ir tapo finansinės atsakomybės pavyzdžiu Europai. Ji dėstė, kad šalies žmonės gali daug, tačiau pažangos stabdžiu tampa riboti valdžios gebėjimai.
Šalies vadovė taip pat išskyrė energetinės nepriklausomybės svarbą, nors, jos teigimu, dedamos didelės pastangos stabdant viską, kas Lietuvą darytų labiau energetiškai nepriklausoma: „Svetimi ekspertai sprendžia už mus, kuri atominė elektrinė geriausia Lietuvai – Visagino, Kaliningrado ar Astravo, iš kur mums pirkti dujas ir kas turi žvalgyti mūsų žemės gelmes.“
Taip pat kalbėta, kad žmonėms turi būti kokybiška ir tiksli informacija, o požiūris į informacijos kokybę ir informacinį saugumą turi keistis. Pasak prezidentės, suklaidinta ir supriešinta tauta lengviau manipuliuoti. Be to, tuomet prezidentė kalbėjo, kad svarbu kalbėti apie kibernetinį saugumą, nes Lietuva patyrė pirmą viešą ataką prieš šalies internetinę erdvę.
Kalbėta ir apie pagarbos demokratijai svarbą, žmonėms suteikiant galimybę patiems rinktis merus ir seniūnus. Vėl kalbėta apie teismus ir pokyčius juose, vedančius link skaidresnės, profesionalesnės sistemos. Taip pat, kaip sakė prezidentė, kovoje su korupcija neliko neliečiamųjų.
Pagrindinė tema – šalies saugumas
Nemaža dalis paskutinio prezidentės D. Grybauskaitės pirmosios kadencijos metinio pranešimo buvo skirta grėsmėms iš Rytų, pavojui šalies saugumui, gynybai, Rusijos vykdomiems informaciniams karams. 2014-aisiais skaitydama pranešimą prezidentė dėstė, kad karas ir okupacija tapo ne terminais, naudojamais vadovėliuose, o realia grėsme.
„Išgyvendami tai, kas vyksta Ukrainoje, dar kartą įsitikinome, kokia trapi yra laisvė. Ji saugi tiek, kiek sugebame ją apsaugoti ir sustiprinti. <...> Pasitikrinome ir nustojome bijoti. Esame ne vieni su mūsų nenuspėjama kaimynyste. <...> Šiuo metu turime visas reikiamas karinio saugumo garantijas“, – tuomet kalbėjo šalies vadovė, pridurdama, kad narystė NATO ir Europos Sąjungoje yra šalies stiprybė.
Prezidentė ragino pasirašyti visų politinių jėgų nacionalinį susitarimą ne tik dėl šalies užsienio ir saugumo politikos, bet ir dėl adekvataus gynybos finansavimo. Ji teigė, kad Lietuva patiria atvirą informacinį karą, o stipriausias skydas – atsakinga pilietinė šalies žiniasklaida.
Ir šiame pranešime D. Grybauskaitė išskyrė ekonomikos stiprinimo ir kovos su korupcija, sąžiningos teisėsaugos svarbą. Taip pat – nemokamos kokybiškos sveikatos priežiūros ir atsakingo bei skaidraus verslo reikšmę.
Krašto gynyba buvo ir viena pagrindinių 2015 metų pranešimo temų. Tąkart prezidentė kalbėjo ir apie Rusijos agresiją, darbingiausių žmonių emigraciją, vaikų globos namų problemas. Dėmesio skirta ir tuomet grąžintam šaukimui į privalomąją karo tarnybą, per dantį patraukti vadinamieji verktiniai: „Jau dabar turime 2 tūkst. savanorių. Iki rudens jų bus tiek, kad gal ir nereikės privalomojo šaukimo, ir niekam verkti – taip pat.“
Prezidentė 2015-aisiais kalbėjo, kad pasaulis aplink mus nėra taikus. Ji vardijo Rusijos veiksmus Ukrainoje, teroristinę organizaciją „Islamo valstybė“ ir kitus pasaulį tuo metu purčiusius ir tebepurtančius konfliktus.
Kalbėdama apie socialinius Lietuvos reikalus D. Grybauskaitė išskyrė, kad neatidėliotinų sprendimų reikalauja globos namuose prievartaujami vaikai, priežiūros nesulaukiantys vieniši senjorai, pasitikėjimą „Sodra“ prarandantys būsimieji pensininkai, vaistų ir šilumos kainos, pagalbos jūroje ir nusikaltėlių bagažinėse neprisišaukusiųjų artimieji:
„Lemtingą akimirką vis nesuveikiantis Bendrojo pagalbos centro skambutis 112, kuriam per dešimt metų išleidome milijonus litų ir eurų, – skaudžiausias iššvaistytos atsakomybės pavyzdys.“
Pažėrė kritikos Vyriausybei
Skaitydama metinį pranešimą 2016-aisiais šalies vadovė pažėrė kritikos Vyriausybei, kuriai tuo metu vadovavo Algirdas Butkevičius, ji kalbėjo, kad šalies nepaleidžia nomenklatūrinių priklausomybių liūnas: „O besimurkdant korupcinėje klampynėje prarandamas gebėjimas mąstyti ir veikti valstybiškai.“ Ji dar kartą pabrėžė nacionalinio susitarimo dėl socialinės politikos svarbą.
Kritikuodama tuometę Vyriausybę D. Grybauskaitė kalbėjo, kad įvaldytas tik darbo grupių kūrimo menas, dešimtys jų vis dar ieško įvairių sprendimų. Ji dėstė, kad 14 ministerijų turi 347 pavaldžias institucijas, o Seimo Audito komitetui pateiktos ataskaitos rodo, kad visgi ekspertams ir galimybių studijoms buvo išleista 11 mln. eurų. „Vyriausybės kanceliarija išlaidas ekspertams padidino 35 kartus“, – sakė prezidentė, pridurdama, kad net ir po stulbinančių investicijų reikia pripažinti strateginį neįgalumą.
Prezidentė kalbėjo, kad visuomenės kritinį mąstymą ir informacinį raštingumą ugdo pilietiškoji „feisbuko“ karta.
Kritikavo kovą su alkoholizmu
2017-ųjų metų pranešime D. Grybauskaitė kalbėjo apie švietimą, politinę atsakomybę, grįžusį pasitikėjimą teismais, visuotinį nepakantumą korupcijai ir kovą su alkoholizmu, kurią paskelbė naujai atėjusi valdžia. Ji kalbėjo, kad iš viešojo sektoriaus reformos žmonės laukia nomenklatūrinio valdymo pabaigos ir tikisi, jog valdžia neapsistatys savais.
Šalies vadovė dėstė, kad nekokybiškas švietimas tampa nacionalinio saugumo klausimu ir emigracijos, socialinės atskirties, mažėjančių investicijų, ūkio stagnacijos ir korupcijos priežastimi. Ji ragino keisti mokytojų rengimo sistemą, peržiūrėti vaikų ugdymo sistemą, besidubliuojančias studijų programas, finansavimo modelius. Svarbiu darbu ji vadino segregacijos tarp mokinių mažinimą.
Kritikos kliuvo ir valdančiųjų kovai su alkoholizmu. Anot D. Grybauskaitės, su juo reikia kovoti ugdant, padedant, suteikiant šansą ir parodant kitokį gyvenimą tiems, kas buvo paveiktas šios ligos: „Nacionalinis žygis prieš girtuoklystę nėra tik nuostatos, kurios įsigalios po 2020-ųjų. Neleisti, uždrausti, atimti, aptverti, apmokestinti – tai primityvus ir paprastas kelias, tačiau jis veda tik į šešėlį ir pogrindį.“
Pylos teko ir trapiai koalicijai, tradicinėms partijoms, kurias prezidentė vadino uždaromis ir savanaudiškomis, ir visai partinei sistemai.
Pripažino nudegusi pirštus
Priešpaskutinio metinio pranešimo, skaityto 2018-aisiais, metu D. Grybauskaitė pripažino, kad kovoje su oligarchais ir ji yra nudegusi pirštus. Tuomet ekspertai vertino, kad ji omenyje turėjo „tulpių“ pašto istoriją. Be to, šalies vadovė, kalbėdama apie kovą prieš korupcinius verslo ir politikų ryšius, teigė apgailestaujanti, kad viskas vyko ne taip greitai, kaip tikėjosi, tai yra, kad korupcijai sutramdyti prireikė beveik dviejų kadencijų, o teisėsaugai užtruko tiek daug laiko nuo įtarimų pereiti prie teismams reikalingų įrodymų.
Ji taip pat kalbėjo apie nenutylantį korupcijos skandalą, sakydama: „Sujudinus politinės korupcijos viršūnių vandenis prieš mus atsivėrė „neregėta Lietuva“, nors visi įtarėme ją esant.“ O vidaus politiką ji lygino su Gedimino kalnu, kuris, pasak prezidentės, neatlaiko, trūkinėja, slenka, griūva. Kaip vieną iš kliūčių šalies klestėjimui ji tuomet įvardijo susipriešinimą.
Pranešime pasidžiaugta ir nuveiktais darbais, augančia ekonomika, didėjančiu Lietuvos patrauklumu užsienio investuotojams. Visgi ji teigė, kad inovacijų politika tapo nuolatinių ambicijų ir interesų karo tarp Švietimo ir Ūkio ministerijų įkaite.
Kalbėdama apie ekonomiką prezidentė minėjo socialinę atskirtį, kai vieni kaime niekaip nesuduria galo su galu, o kiti pamiršta deklaruoti šimtatūkstantinius santykius. Tikėtina, kad pastaroji pastaba buvo nukreipta į Ramūną Karbauskį. Ji taip pat ragino stiprinti profesines sąjungas ir švietimą padaryti valdžios prioritetu.
Nusitaikė į svarbią problemą
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis, paklaustas, kodėl, jo nuomone, būtent kovai su korupcija ir teismų sistemos skaidrinimui daugiausia dėmesio skirta D. Grybauskaitės metiniuose pranešimuose, sakė, kad tam yra du paaiškinimai.
Pirma, tai iš tikro yra aktuali problema, kurią reikia spręsti. Na, o antra – ši tema ir populistiškai yra aktuali, svarbi ir girdima. „Todėl kalbėti apie šiuos klausimus reiškia pritraukti dėmesį, o tai yra labai svarbu. Manyčiau, kad ji visiškai strategiškai pasirenka šias temas“, – komentavo L. Bielinis.
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius sakė, kad prezidentė iš pat pradžių kovą su korupcija pristatė kaip vieną pagrindinių savo užduočių greta užsienio, gynybos politikos.
„Tai tema, kuri žmonėms rūpi labiau nei užsienio politika. Manau, kad ji atkreipė dėmesį į svarbią problemą ir pristatė save, kaip politikę, kuri labiausiai rūpinasi skaidrumu, ir tai aiškiai padeda jos įvaizdžiui“, – kalbėjo K. Girnius.
Pirmajame savo pranešime D. Grybauskaitė kalbėjo apie tai, kad pagrindinė vertybė yra žmogus ir reikia to nepamiršti, o štai priešpaskutiniame jau nevengė aštriai sukritikuoti valdžios. K. Girnius priminė, kad šalies vadovė neturėjo itin šiltų santykių nė su viena Vyriausybe. Anot jo, D. Grybauskaitė nevengė kritikuoti ir Andriaus Kubiliaus, ir Algirdo Butkevičiaus, ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamų ministrų kabinetų.
„Dėmesys žmogui yra geras dalykas, bet po kurio laiko tai gali netekti konkretumo. Kiek kartų gali sakyti, kad valstybė turi rūpintis kiekvienu žmogumi? O paskutinėse kalbose ji smarkiau kritikavo Vyriausybę. Tačiau reikia prisiminti, kad ji su nė viena Vyriausybe nesugyveno, net ir A. Kubiliaus Vyriausybę daugiau kritikavo, nei gyrė, nors jų politinės pažiūros buvo panašios“, – kalbėjo VU TSPMI docentas.
O štai L. Bielinis svarstė, kad pirmasis pranešimas – tik pareigas eiti pradėjusio prezidento, dar iki galo nesuvokusio sistemos funkcionavimo, o jo galvoje vis dar stovi rinkimų vaizdas, bandoma komunikuoti su rinkėju, parodyti, kad jis yra svarbus.
„Vėliau imama suvokti, kad rinkėjo problemos sprendžiamos ne atsisukant tiesiogiai į jį, o atsisukant į sistemą – politinę, ekonominę, socialinę, – kurią patobulinus galima padėti rinkėjui, tai yra eiliniam žmogui. Eilinis žmogus yra svarbu, jo problemos aktualios, bet sprendžiamos jos žvelgiant į sistemines problemas. Išsprendus jas, išsisprendžia ir žmogaus problemos“, – sakė L. Bielinis.
Pasigedo savikritikos ir darbų aptarimo
Paklausti, ar D. Grybauskaitei devintajame metiniame pranešime buvo sunku pripažinti nudegus pirštus, abu ekspertai sakė, kad, žinant šalies vadovės charakterį, galima teigti, jog žengti šį žingsnį jai turėjo būti nelengva. Tačiau K. Girnius taip pat pabrėžė, kad tai buvo bene vienintelis kartas, kai prezidentė metiniame pranešime kalbėjo pati apie save.
VU TSPMI docentas sakė visuose D. Grybauskaitės metiniuose pranešimuose pasigedęs savikritikos, taip pat nuveiktų darbų aptarimo ir ateities darbų pristatymo.
„Niekada nebuvo jos kalbose, kad ji iš anksto praneštų, ką ketina daryti per ateinančius metus, ir kad po metų įvertintų save, o ne kitus. Yra didelė savikritiškumo stoka. Vienkartinis atvejis buvo (apie tai, kad nudegė pirštus – LRT.lt), o visą laiką kalbama apie tai, kad Vyriausybė turi padaryti tai tą, tai aną, pažiūri, kad to ar kito nepadarė.
Bet pasigedau, kad ji pati pasakytų, „ketinu per ateinančius metus A, B ir C padaryti“, o praėjus metams pažiūrėtų, kaip tai pavyko. To nebuvo“, – sakė K. Girnius.
Ar aptars savo dešimtmetį?
Paklaustas, ko galima tikėtis iš paskutinio D. Grybauskaitės metinio pranešimo, L. Bielinis pripažino, kad jame gali būti visko, tačiau įvardijo ir kelias temas, kurias, jo nuomone, D. Grybauskaitė turėtų aptarti.
„Akivaizdu, kad ji kalbės apie po rinkimų susiklosčiusią politinę situaciją. Taip pat, manau, ji bandys apibendrinti savo dešimtmetį ir pateiks kažkokių palinkėjimų naujam prezidentui. Bet natūralu, kad pasakys ir kažką, ko mes negalime nuspėti“, – kalbėjo VDU politologas L. Bielinis.
K. Girnius taip pat kalbėjo, kad D. Grybauskaitė turėtų apžvelgti savo vadovavimo valstybei dešimtmetį. Be to, jis sakė, kad, atsižvelgiant į prezidentės kovą su korupcija ir nerimstantį teisėjų korupcijos skandalą, turėtų būti kalbama ir apie tai.
„Tai buvo viena iš sričių, kurias ji turėjo prižiūrėti ir prižiūrėjo, bet nepastebėjo spragų, kurios išryškėjo prieš pusmetį“, – kalbėjo K. Girnius.
