Lietuvoje

2019.06.10 20:04

Trys atvejai, kai gydytojai pasidavė industrijų įtakai

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.06.10 20:04

Pasyvaus rūkymo poveikis, vakcinų sąsaja su autizmu ir nutylėtos rizikos vartojant vaistus. Tokias istorijas, iliustruojančias slaptas medikų sąsajas su įvairiomis industrijomis, vardijo gydytojas Rolandas Žiobakas.

Šie konkretūs pavyzdžiai susiję su trijomis skirtingomis industrijomis: tabako, advokatų ir farmacijos. Visais atvejais įtaka buvo nuslėpta ir paaiškėjo tik tada, kai tyrimais buvo suabejota.

Industrijos, pasak akušerio ginekologo R. Žiobako, neabejotinai turi didžiulę reikšmę medicinos progresui, tik jų suteikiama nauda reikia naudotis etiškai ir viešai. Medikas Seime surengtoje konferencijoje „Nutylėtos sveikatos sistemos nuoskaudos“ pateikė tris pasaulyje garsiai nuskambėjusius pavyzdžius, kai medikai klastojo duomenis, nes iš to naudos turėjo industrijos.

Pasyvaus rūkymo įtaka sveikatai

Prieš 20 metų buvo keliamas klausimas, ar pasyvus rūkymas kenkia sveikatai. „Tai nebuvo visiškai aišku ir buvo paskelbta įvairių tyrimų apie pasyvaus rūkymo poveikį“, – teigia medikas.

Pasak jo, tyrimų rezultatai buvo nevienareikšmiai – 73 proc. apklaustųjų teigė, kad pasyvus rūkymas kenkia sveikatai, o 37 proc. – kad nekenkia.

Tuomet buvo atlikta analizė. Jos metu pagal tris kriterijus įvertinta daugiau nei 100 straipsnių. Buvo kreiptas dėmesys į apžvalgų kokybę, ekspertų vertinimą ir publikacijų naujumą.

„Vienintelis veiksnys, susijęs su tomis publikacijomis, kurios gynė pasyvaus rūkymo įtaką sveikatai, buvo šitų straipsnių autorių sąsaja su tabako industrija. Dar vienas dalykas – dauguma šių autorių nedeklaravo savo finansinių interesų“, – pasakojo R. Žiobakas.

MMR ir autizmas

Kitas pavyzdys sukėlė iki šiol gajų mitą, kad vakcinos nuo tymų, poliomielito ir raudonukės (MMR) sukelia autizmą. Už šio pseudotyrimo kyšojo advokatų ausys. 2011 metais „British Medical Journal“ paskelbė tai viena didžiausių mokslinių klastočių.

Viskas prasidėjo nuo prieš 20 metų publikuoto straipsnio moksliniame žurnale „The Lancet“. Čia buvo paskelbtas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 12 tiriamųjų. Jame buvo įrodyta, kad MMR vakcina esą sukelia autizmą. Pagrindinis tyrėjas buvo vaikų gastroenterologas Andrew Wakefieldas.

„Kokios pasekmės? Didžiulis nepasitikėjimas vakcinomis, dėl to vakcinacijos dažnis Jungtinėje Karalystėje sumažėjo nuo 92 iki 79 procentų. Kitose Europos ir pasaulio šalyse tai lėmė didžiulį tymų infekcijos protrūkį“, – pabrėžė medikas.

Ilgainiui buvo atskleistas tiesioginis tyrėjo finansinis interesas. Paaiškėjo, kad keletas metų iki straipsnio pasirodymo jam iš advokato Richardo Barro buvo pervesta beveik pusė milijono svarų.

„Su intencija, kad išspausdintas straipsnis galėtų sukelti pacientų nepasitenkinimą, tie pacientai kreiptųsi į advokatų kontorą ir pavyktų prisiteisti žalą iš kompanijos, kuri gamina ir platina vakcinas“, – aiškino R. Žiobakas.

Galiausiai, atlikus teismo medicinos ekspertizę, paaiškėjo, kad straipsnis suklastotas, jis pašalintas iš žurnalo, o A. Wakefieldas ir jo artimiausias kolega neteko licencijų.

Farmacija ir medikamentai

Anksčiau didelė ir žinoma „Wyeth“ kompanija gamino daug preparatų, skirtų moters klimakterinių sutrikimų korekcijai. Gavus keliolika tūkstančių ieškinių, 2009 metais buvo iškelta byla prieš šią kompaniją. Ieškinius pateikė žmonės, kurie buvo klaidinami dėl pakaitinės hormonų terapijos poveikio.

Teismas galiausiai išaiškino, kad akademinės bendruomenės atstovai, gydytojai pasirašinėdavo farmacijos ir viešųjų ryšių kampanijų parengtus mokslinius straipsnius.

„Esmė ta, kad ten buvo sumenkinamos tam tikros preparatų rizikos, pavyzdžiui, rizika išsivystyti krūties vėžiui, propaguotos nepagrįstos indikacijos“, – kalbėjo medikas, pabrėždamas, kad konkuruojantys medikamentai buvo šmeižiami.

Įmonė galiausiai bankrutavo, ją perpirko kita kompanija, bet įtaka visuomenei, pasak mediko, buvo didžiulė.

„Matome neetiškų veiklos aspektų, siekiant finansinės naudos, praktiškai ignoruojant pacientų interesus“, – kalbėjo R. Žiobakas, apibendrindamas visus tris atvejus.

Nuo tokių veiksmų, pasak mediko, yra vienas vaistas – neapsimetinėti, kad tai nevyksta, ir ieškoti būdų, kaip situaciją pakeisti. 

Ką daryti, kad taip neatsitiktų?

Jis, remdamasis tarptautinių ekspertų nuomone, pabrėžė, kad visi su industrijomis susiję interesai turi būti deklaruojami, pacientai, dalyvaujantys industrijų remiamuose tyrimuose, apie tai turi būti informuojami, reikia vengti remiančių institucijų darbuotojų įtakos tyrimo įtakai ir rezultato interpretacijai, taikyti sankcijas prasižengusiems tyrėjams, kad jie daugiau negalėtų gauti paramos.

Dėl farmacinių įmonių rėmimo viešumo Lietuvoje, pasak jo, didelės problemos nėra – egzistuoja net kelios tokios platformos.

„Jei kalbėtume apie klinikinius tyrimus, atliekamus akademinėse gydymo įstaigose, tas ryšys labai svarbus, tačiau rekomenduojama vengti tiesioginio apmokėjimo už klinikinius tyrimus patiems gydytojams. Alternatyva būtų institucinių fondų finansavimas“, – kalbėjo R. Žiobakas. Sistemą, pasak jo, reikia grįsti pasitikėjimu ir atsakomybe, o ne sankcijomis.

Diskusijoje taip pat skambėjo kritika, kad net šiandien rengiami medikai menkai ruošiami susidūrimui su industrijomis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.