Lietuvoje

2019.06.09 22:54

Koalicija valstiečiams svarbu, bet LRT – ne mažiau

Aistė Valiauskaitė, LRT TV laida „Savaitė“, LRT.lt2019.06.09 22:54

Seimas vėl imasi LRT klausimo, nors Konstitucinis Teismas ir yra išaiškinęs, kad politikai neturėtų kištis į visuomeninio transliuotojo valdymą.

Viktoras Pranckietis tikina, kad naujos koalicijos kūrimas – Ramūno Karbauskio idėja, kuria prisidengdamas jis siekia jau trečiąkart atimti iš jo postą. Gediminas Kirkilas sako, kad tai jų, Socialdemokratų darbo partijos, noras sugriauti seną ir kurti naują koaliciją.

Nesutapo V. Pranckiečio ir G. Kirkilo kalbos ir apie Europos komisaro postą. Nors Kirkilas ginasi su niekuo apie jį nekalbėjęs, V. Pranckietis sako, kad ir jis pats kalbėjęs apie tai su G. Kirkilu, ir Kirkilas domėjosi savo galimybėmis užimti šį postą.

Koalicija, žinoma, svarbu, bet LRT – ne mažiau, ir valstiečiai nepasiduoda. LRT klausimas - vėl Seime, jo iš naujo imasi Kultūros komitetas.

Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad Seimas neturėtų kištis į LRT valdymą, R. Karbauskiui, atrodo, nė motais. Vėl norima steigti LRT valdybą.

Pasak kito valstiečių frakcijos nario Virginijaus Poderio, LRT reikia gelbėti nuo vienvaldystės. Norima ir finansavimo modelį pertvarkyti, ir likusias reklamos Išimtis panaikinti.

„Sprendimas kuris geriausias LRT, tikrai bus surastas“, – šią savaitę pareiškė Kultūros komitetui vadovaujantis R. Karbauskis.

Nors Seime buvo nepritarta laikinosios komisijos, tyrusios LRT veiklą, išvadoms, be to, Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tokios komisijos sudarymas prieštaravo Konstitucijai, o ir ekspertai sako, kad į LRT nusitaikyta bandant ją politizuoti, valstiečiai be pokyčių valdysenoje dar užsibrėžė ir visiškai panaikinti reklamą LRT.

Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas dažnai parodas, renginius, kurie vyksta rūmuose, reklamuoja būtent per LRT. Po renginio anonso parodomi ir jo rėmėjų logotipai.

„Rėmėjai suinteresuoti, kad būtų matomi – jų matomumui sumažėjus, rėmėjų neliktų, – sako V. Dolinskas. – Nukentėtų kultūros įstaigos, nukentėtų ir LRT, nes negautų gerų produktų, nes už nuolaidas transliuojant socialinę informaciją LRT gauna gerus produktus, pavyzdžiui, senosios muzikos koncertus, parodų atidarymus, spektaklius ir panašiai, kurie kainuotų LRT milžiniškus pinigus.“

LRT galioja nedidelės išimtys dėl galimos rodyti reklamos. Tačiau valstiečiai įsitikinę, kad anonsuose rodomi prekės ženklai – paslėpta reklama, kuri irgi turi būti draudžiama. Esą pranešimai liktų be reklaminių ženklų, o LRT mokesčio už juos imti negalėtų.

„Tas informacijos teikimas jis išliktų, kultūrininkai galėtų džiaugtis, siūloma, kad jis nebūtų neatlygintinas“, – tvirtina Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Kultūros atstovai sako, kad taip daroma meškos paslauga. Jei kultūrinių renginių anonsus LRT turėtų skelbti nemokamai, norinčiųjų tai daryti būtų tiek daug, kad kol ateitų eilė reklamuotis, renginys jau būtų pasibaigęs. Be to, be viešinimo, kas yra rėmėjai, net ir nemokamas anonsas kainuotų per brangiai. Dėl valdžios siūlymų kultūros atstovai jau raštu kreipėsi į Seimą.

„Rėmėjams privatiems svarbu gauti vienokį ar kitokį dėmesį prekės ženklams, pasakyti visuomenei, kad jie remia vieną ar kitą renginį, – sako MO muziejaus vystymo vadovas Mindaugas Morkūnas. – Renginių yra įvairių ir čia norėtųsi, kad būtų laisvė apsispręsti, kokiais kanalais reklamuotis.“

V. Dolinskas tvirtina, kad seimūnų siūlymas neatpirktų to, ką Valdovų rūmai prarastų, negalėdami per LRT minėti savo rėmėjų.

„Projektai kainuoja. Pavyzdžiui, kokia tarptautinė paroda kainuoja 100 000 eurų ir daugiau. Kiek reikia reklamos užsakyti, kad galima būtų padengti išlaidas - nesulyginami skaičiai. Komercinėse televizijose tai kainuotų brangiau ir auditorija yra ne visai ta“, – sako Valdovų rūmų direktorius.

Nors LRT komisijos išvadas, kuriose buvo siūloma steigti visuomeninio transliuotojo valdybą, Seimas atmetė, valstiečiai tas pačias išvadas pavertė įstatymo pataisomis ir stumia naują valdymo modelį. R. Karbauskis pristatė tris pagrindinius valdysenos keitimo variantus - įsteigti valdybą ir ombudsmeną; pertvarkyti Administracinę komisiją; prie LRT tarybos sudaryti darbo grupę.

„Mes nesam užsispyrę, kad būtų taip, kaip siūlome, mes tik sakome - LRT valdysena turi būti tobulinama“, – pareiškė R. Karbauskis.

„Jei pažiūrėtumėt iš bendrovių gyvenimo iš kitų įmonių, kur kaip reguliuotojas praleidau daug metų, tai bent kiek didesnė bendrovė, kur savininkui rūpi verslas, visur yra valdybos“, – sako kitas Seimo Kultūros komiteto narys Virgilijus Poderys.

Tik LRT – ne akcinė bendrovė, o visuomeninis transliuotojas. Kritikuodamas Seime sukurtą specialią komisiją dėl LRT, Konstitucinis Teismas skelbė, kad Seimas negali kištis į LRT turinį ar kitaip daryti jam įtaką, nes tai kelia grėsmę žodžio laisvei.

Pasak LRT tarybos pirmininko Liudviko Gadeikio, politikai nepasiduoda ir kėsinasi į LRT nepriklausomumą.

„Bandymas primesti valdybą – jie visad tvirtina, kad nėra noro politizuoti, bet, mano manymu, yra noras paralyžiuoti LRT veiklą, – sako L. Gadeikis. – Jei būtų priimtas dabar siūlomas variantas, kai ten yra taryba, valdyba ir ombudsmenas, jie visi nepriklausomi, tai administracijos darbą paralyžiuotų.“

Pasak VU Komunikacijos fakulteto tarybos nario Deimanto Jastramskio, dabartinis LRT valdymo modelis ir taip pakankamai pažangus.

„Tai, kas dabar siūloma, nėra kad būtų galima tikėtis efektyvesnio valdymo ir palyginti su kitomis šalimis, jei žiūrėtume į vadybinę pusę. Jis pakankamai pažangus ir kalbant apie ES, Europos transliuotojų organizacijas, nares“, – sako D. Jastramskis.

Valdžios darbotvarkėje – ir LRT finansavimas. Jis automatiškai apskaičiuojamas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų. Dėl Seimo pernai priimtos naujos gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimo tvarkos LRT biudžetas per porą metų smarkiai augtų, nuo 40 milijonų eurų, gaunamų dabar iki 69 milijonų, kuriuos LRT gautų 2021 m.

Mažinti nuo gyventojų pajamų mokesčio gaunamą dalį LRT sutiktų, nors D. Jastramskis sako, kad turėtų prieštarauti. Anot jo, palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvos visuomeninis transliuotojas pagal finansavimą – ne pirmūnas.

„Kalbėjimas, kad LRT labai gerai finansuojama – politiškai labai neskoningas, nes tik pasižiūri skaičius ir argumentacija griūna, nes LRT menkai finansuojama“, – tvirtina jis.

Tačiau klausimas ne tik, kokį procentą nuo mokesčio skirti. Vyriausybė jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl LRT finansavimo tvarkos. Pasak ministrų kabineto, dabartinis modelis trukdo planuoti biudžetą.

Tačiau, pasak ekspertų, pakeitus modelį, LRT prarastų nepriklausomumą, finansavimas priklausytų nuo politikų valios, grįžus prie ankstesnės sistemos – kasmet tektų stoti į kovą, kiek pinigų reikia visuomeniniam transliuotojui.

Savaitė. Viktoras Pranckietis teigia, kad nusprendė laukti nepasitikėjimo procedūros