Nepaisant to, kad „socialdarbiečiai“ gerai nepasirodė nė vienuose šiemet vykusiuose rinkimuose, Gedimino Kirkilo partija gali tapti pagrindine laimėtoja naujai dėliojamoje valdančiųjų koalicijoje.
Ramūnas Karbauskis antrą savaitę būrė naują koaliciją, čia pažadėdamas, kad ją sudarys ne mažiau nei 80 narių, čia kviesdamas grįžti Naglį Puteikį ir viliodamas prisijungti Rimą Andrikį.
Kaip jau tapo įprasta, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadas spėjo ir pagąsdinti, kad jei su koalicijos partneriais susitarimo nebus, valstybė esą galinti likti be realios valdžios, o tai sukels politinį chaosą, kuriuo pasinaudos Lietuvai nedraugiškos jėgos.
Koalicijos partnerių kukliais nepavadinsi – užuot pradėję nuo darbų, jie pareikalavo postų. Ir Ramūnas Karbauskis sutiko. Tiesa, Lenkų rinkimų akcija (LLRA-KŠS) vienintelė postų kol kas neprašo, nors pažadėjo derėtis. O premjeras vis neprisipažįsta, ar jis liks premjeru ir ar jis apskritai to nori.
Vienuolika vietų Seime turinti Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcija reikalauja Seimo pirmininko ir dar trijų ministrų postų. Ministerijas, dėl kurių galėtų varžytis, pagal svarbą suskirstė į tris grupes.
„Pirma grupė – svarbiausios ekonominių šakų ministerijos: Žemės ūkio, Aplinkos ministerija ir Susisiekimo ministerija, toliau eina Socialinės apsaugos, Sveikatos apsaugos ministerija. Ir trečia grupė yra Kultūros ministerija, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų“, – sako LSDDP narė Irena Šiaulienė. – Manom, kad iš tų trijų grupių po vieną ministeriją.“
Septynis mandatus turinčios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis Seime yra vicepirmininkas, norėtų ir trijų ministerijų, vienos iš jų – valdančios valstybės pinigus.
„Finansų ministerija, aplinkosauga arba žemės ūkis ir natūraliai, mums buvo pasiūlyta užimti Teisingumo ministeriją iš tos pozicijos žvelgiant į mane kaip į partijos pirmininką, bet aš sakau, gal tiktų ir Kultūros ministerija, –sako R. Žemaitaitis, neslėpdamas, kad jam arčiau širdies būtų finansai. – Finansų ministerijoje aš tikrai matau, ką reikia ir ką reikėtų keisti.“
Taip besidalijantys postus trys galimi koalicijos partneriai surinktų 68 mandatus. Тiek jų Seime turi „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „Tvarka ir teisingumas“ kartu sudėjus. Tačiau jų priimti sprendimus per mažai.
Jei prisijungtų LLRA, koalicija išaugtų iki 76 Seimo narių.
„Aš tikiuosi, kad koalicijoje bus apie 80 Seimo narių, – sako LVŽS pirmininkas R. Karbauskis. – Šnekamės su N. Puteikiu.“
O ar vyksta derybos su R. Andrikiu? „Jeigu kolega apsispręs vienaip ar kitaip, frakcija jį pasikvies su malonumu“, – atsako R. Karbauskis.
„Mes labai tikimės, kad koalicija bus keturių partijų. Jeigu taip neatsitiktų, koalicija vis tiek bus“, – patikina jis.
LLRA-KŠS vadovai, iki savaitės pabaigos įvykius stebėję iš šalies, tikina apie postus negalvojantys ir pateikė reikalavimų už mažiausiai 200 milijonų eurų: vaiko pinigai kitąmet – 120 eurų, senjorams nuo 75-erių – nemokami vaistai, daugiau finansinių galių savivaldai, didesnis dėmesys vietinės reikšmės keliams, žvyrkeliams ir automobilių aikštelėms.
Politologas Marijušas Antonovičius tikina, kad LLRA-KŠS pirmiausiai turėtų kelti tautinių mažumų įstatymo, asmenvardžių rašymo, švietimo klausimus – tai, kas rūpi Lietuvos lenkams.
Ši partija, anot politologo, artėjant rinkimams tradiciškai atsiriboja nuo valdančiosios daugumos.
„Tas variantas, koks yra dabar – kartais paremia, kartais ne – yra labai geras, nes nuopelnus gali pasiskirti sau, o klaidas gali priskirti kitiems, o jeigu jis valdančiojoje koalicijoje, tai tada nuo tų klaidų, nuo blogų sprendimų bus labai sudėtinga (atsiriboti)“, – teigia VU TSPMI politologas.
Įvykius iš arti stebintis „valstiečių“ frakcijos narys Vytautas Bakas tvirtina, kad jokios tragedijos nebūtų, jei koalicijos derybos žlugtų ir Sauliaus Skvernelio vyriausybė dirbtų kaip dirbusi.
„Mes galime sudaryti mažumos vyriausybę, kurią remtų opozicija, – įsitikinęs V. Bakas. – Ypatingai svorio tolimesniam darbui koalicijai suteiktų ne koalicija dėl postų, o koalicija dėl darbų. Šiandien derybos prasidėjo nuo protokolo, kuriame užsibrėžtas vienas postas: Seimo pirmininko. Tai, kad koalicija pradeda derybas ir jos partneriai, kurie prarado visuomenės pasitikėjimą rinkimuose, pradeda nuo svarbiausio valstybės posto, aš manau, kad tokia koalicija tikrai negalėtų būti tvari.“
Vienos iš didžiausių frakcijų lyderis tikina, kad mažumos vyriausybę remtų.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija turi 33 mandatus. Tai yra, septyniais daugiau nei kartu sudėjus turimus galimų „valstiečių“ koalicijos partnerių: „Tvarkos ir teisingumo“, LLRA-KŠS bei „socialdarbiečių“.
„Tėvynės sąjunga svarstytų palaikyti. Svarstytų palaikyti labai rimtai, – tikina TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis. – Galėtų vykti labai rimta diskusija su premjeru. Aš ir jam tą esu pasakęs.“
Politologė Rima Urbonaitė sako, kad „valstiečių“ lyderis rinkėjams grasino, jei šie nebalsuos už LVŽS kandidatą į prezidentus S. Skvernelį, į valdžią ateis konservatorius G. Landsbergis. Tačiau, atrodo, pergalę švęs „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas.
„Kaip toks politikos lapinas, visus „valstiečių“ viščiukus labai neblogai dabar dėlioja prie sienos ir iš esmės dabar kelia sąlygas“, – G. Kirkilą apibūdina Mykolo Romerio universiteto mokslininkė.
„Mes girdėjome R. Karbauskio pasakymą, kad jis nieko negali padaryti ir yra partnerių ultimatumai. Reikia pasakyti, kad nepaisant to, kad mandatų yra beveik 40 daugiau pačių „valstiečių“, bet labai stipriai suėmė visą šitą procesą į savo rankas būtent G. Kirkilas, kuris labai aiškiai sako, kokių jam postų reikia, ir, panašu, nėra linkęs nusileisti. Jisai puikiai supranta, kad koalicija be jo nebus patvirtinta, ir iš esmės „valstiečiai“ atsiduria dar blogesnėje situacijoje, nepaisant to, kad šiandien vis dar yra tie 50 narių frakcijoje.“
Negana to, „socialdarbiečiai“ kelia ir dar vieną sąlygą – nori, kad „valstiečiai“ juos kitąmet priglaustų savo rinkimų į Seimą sąraše.
