Mokytojai atnaujino derybas su valdžia dėl didesnių algų. Pasak jų, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbo grupe tariamasi dėl valandinio įkainio. Pasak švietimo ministro, jau nuo rugsėjo biudžete numatyta 14 mln. eurų mokytojų algoms kelti. Ekonomistai pastebi, kad Lietuvoje švietimo sistemai skiriama pakankamai pinigų, tačiau jie esą ne visada naudojami efektyviai.
Nors už lango kepina saulė, Kauno rajono Garliavos Jonučių gimnazijoje mokiniai mokosi matematikos – braižo galimybių medžius, taiko tikimybių teoriją.
Matematikos mokytoja Valdonė Samalionienė sako, kad tikimybė gauti orų atlyginimą – menka. Pagal žurnalo „Reitingai“ duomenis, šioje mokykloje vidutinis mokytojo atlyginimas mažiausias visoje šalyje – neatskaičius mokesčių tesiekia vos 500 eurų.
„Gimnazijoje labai maži atlyginimai. Ačiū, kad yra progimnazija ir kad mes galime šiek tiek turėti pamokų ten ir atlyginimą savo pasikelti, bet jaučiamės prastai. Dirbam nuoširdžiai ir dirbami užmirštame atlyginimą. Kai per televiziją apie tai išgirstame, tiesiog nuleidžiame akis, nes gėda girdėti“, – atvirauja V. Samalionienė.
Švietimo sritį kuruojančių institucijų darbuotojų atlyginimai kitokie.
Pagal Rekvizitai.lt duomenis, pavyzdžiui, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros ar Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro vidutiniai atlyginimai balandį gerokai perkopė 2 000 eurų.
„Kiekviena įstaiga turi savo paskirtį ir kiekvienoje įstaigoje pagal tai formuojama pareigybių struktūra. Šiuo atveju MOSTA, kaip institucija, teikia pagalbą vyriausybei, teikia analitinę informaciją, kad pagrįstų vienus arba kitus sprendimus, kad priimtų tinkamiausius sprendimus. Susiduriame su tuo iššūkiu – lygiai taip pat yra konkurencija, konkurencija darbo rinkoje. Yra privatus sektorius, kuris diktuoja ir tam tikras darbo užmokesčio tendencijas“, – sako MOSTA direktoriaus pavaduotoja Laura Stračinskienė.
Ministerijos duomenimis, įstaigų, kurios pavaldžios ministerijai, darbuotojų vidutinis atlyginimas šiemet siekia beveik 1 000 eurų, mokytojų – daugiau nei 800 eurų. Žiemą streikavusios profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, mokytojų dabartinis atlyginimas vis dar netenkina. Šiuo metu atnaujintos derybos su ministerijos darbo grupe, deramasi dėl valandinio įkainio.
„Mes esame gavę ministerijos siūlymus, kad kitais metais 10 proc. padidėtų mokytojams, 15 proc. ikimokyklinio ugdymo pedagogams, bet manome, kad tas santykinis atlygio dydis būtų dar nepakankamas, norint pasiekti, kad mokytojo profesija būtų prestižinė“, – sako A. Navickas.
Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, Lietuva pagal tarptautinius rodiklius švietimui išleidžia gana daug, tačiau lėšų paskirstymas nėra efektyvus – esą šalyje daug skirtingų švietimo srities institucijų.
„Čia kai yra tokie iškreipti duomenys. Labai sunku derėtis ir diskutuoti – tarp tų pačių socialinių partnerių yra nesutarimas. Mokytojai skundžiasi, sako, algos mažos, krūviai dideli, dirbti sunku ir tas darbas nuvertintas. Finansų ministerija ar netgi kitos ministerijos, Švietimo ir mokslo , ištraukia duomenis iš „Eurostat“ ir sako: netiesa, mes skiriame švietimui tiek daug lėšų“, – sako R. Lazutka.
„Kiekvienas atlyginimas turi atitikti žmogaus kuriamą vertę. Numatėme iki 2025 metų, bet manau, kad gal ir greičiau pasiektume, kad Lietuvoje vidutinis mokytojų darbo užmokestis (dirbančio visu etatu) tikrai turėtų būti 130 procentų vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Manau, kad tai turime kaip galima greičiau pasiekti“, – įsitikinęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Pasak ministro, nuo rugsėjo planuojama papildomai skirti 14 mln. eurų mokytojų algoms – jos turėtų kilti 9 proc. Jei Seimas pritars vyriausybės strategijai, vien kitąmet viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams papildomai reikės apie 400 mln. eurų.
