Lietuvoje

2019.06.07 18:03

Grėsmė Lietuvos pušynams: Dzūkijoje ir Kuršių Nerijoje – kova su kenkėjais

Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.06.07 18:03

Po devynerių metų pertraukos Dzūkijos ir Kuršių Nerijos miškuose biologiniu preparatu naikinti pušų spyglių kenkėjų - verpikų vienuolių židiniai. Miškininkai, apžiūrėję nupurkštus miškų plotus sako matantys rezultatus, bet tik  po poros savaičių bus aišku, kaip veiksmingai suveikė biologinis preparatas. Jeigu bus sunaikinta apie 80 procentų spyglius naikinančių verpikų vienuolių, miškininkai tai vadintų sėkme.

„Spygliai yra medžio maisto šaltinis – jeigu nėra spyglių, nevyksta fotosintezė, medis badauja. O apsilpusius medžius tada labai smarkiai pradeda pulti liemenų kenkėjai. Pušynuose tai būtų mažasis ir didysis kirpikai, kurie gyvena po žieve, pažeidžia jį ir medis nudžiūsta“, – pasakoja Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Zolubas.

Žinios. Susitikimai tęsiasi: su Gitanu Nausėda bendravo ir Valdemaras Tomaševskis

Stalų girininkijoje drugiai kenkėjai buvo išplitę dviejų tūkstančių hektarų plote, Juodkrantės miške (čia plotas mažesnis) beveik pusė tūkstančio hektarų miško.

Miškininkai sako, kad žinomas vienintelis būdas kovoti su verpikų vienuoliais, paliekančiais pušis be spyglių – lajas nupurkšti biologiniu preparatu.

Pagal miško sanitarines apsaugos taisykles kenkėjai turi būti naikinami, jeigu pažeista trečdalis medžių spyglių arba toks pažeidimas prognozuojamas.

Lietuvoje įregistruotas tik vienas insekticidas, jis nekenksmingas žmonėms, kitiems vabzdžiams ir gyvūnams.

Įsigyti biologiniam preparatui ir nupurkšti verpikų vienuolių pažeistus miškų plotus skirta apie 200 tūkstančių eurų. Galutinis rezultatas, kaip pavyko išnaikinti kenkėjus, anot miškininkų paaiškės po poros savaičių , nes tiek laiko biologinis preparatas dar bus aktyvus. Jį prariję vikšrai nustoja maitintis. 

„Stebėsim toliau situaciją, realiai kiekvieno vikšro nesunaikinsim, kova sudėtinga. [...] Kadangi naudotas biologinis preparatas, manau, jeigu pasiektume 80 procentų reikšmę, tai būtų labai gerai“, – aiškino Valstybinės miškų tarnybos vyriausiasis specialistas Tomas Balkus.

Tačiau ten, kur nebuvo galima nupurkšti miško, nes šis netoli ežero, verpikų vienuolių vikšrų apstu. Jų gausu ir prie Kuršių Nerijos, Naglių gamtinio rezervato miško pakraštyje. Verpikų vienuolių jauni vikšreliai labai smulkūs, todėl vėjo lengvai pernešami dideliais atstumais. 

Miškininkai stebi miškus, o rudenį planuoja patikrinti beveik visus Dzūkijos pušynus. Paskutinį kartą spyglius graužiančių kenkėjų židiniai naikinti prieš devynerius metus, tuomet biologiniu preparatu buvo apdorota daugiau kaip 6 tūkstančiai hektarų miško.