Lietuvoje

2019.06.07 16:41

Žiniasklaidos laukiantys tektoniniai lūžiai: augant konkurencijai – daugiau mokamo turinio

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.06.07 16:41

Daugiau mokamo turinio, tyrimų ir vaizdo transliacijų. Tokie tektoniniai lūžiai gali įvykti Lietuvos žiniasklaidoje per artimiausius metus.

Technologijų ir inovacijų konferencijoje „LOGIN“ žinomų šalies portalų vadovai diskutavo apie naujausias tendencijas Lietuvos žiniasklaidoje. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė–Budrienė atkreipė dėmesį į augantį portalo LRT.lt populiarumą. Tuo metu „15min“ ir „Delfi“ vadovai pastebėjo, kad nacionalinis transliuotojas dėl portalo turi susitarti su kitais rinkos žaidėjais.

LRT žurnalistė Živilė Kropaitė diskusijos dalyvių pasiteiravo, kokia yra jų valdomų portalų misija ir ar vadovų pasikeitimą galima laikyti didžiausiu tektoniniu lūžiu LRT.

M. Garbačiauskaitė–Budrienė teigė, kad vien vadovų pasikeitimas nėra tektoninis lūžis, o daug svarbiau, kaip jie dirba. Vardindama kitus svarbius pokyčius LRT, M. Garbačiauskaitė–Budrienė minėjo, jog didžiausi pokyčiai įvyko LRT radijuje ir portale LRT.lt

„Taip pat atsirado ir daug momentinių projektų, tokių kaip „Prototo“. Tačiau didžiausias tektoninis lūžis yra mūsų portalas LRT.lt. Man atėjus, jis buvo 18 vietoje, tačiau dabar jis yra jau 6 vietoje. Tikslas būti tarp top 3“, – minėjo M. Garbačiauskaitė–Budrienė.

Ji taip pat pastebėjo, kad LRT tikslas nėra būti geriausiai matomu, kadangi nacionalinio transliuotojo misija yra kiek kitokia. LRT tikslas – kokybiškas ir objektyvus turinys, o šis tikslas neturėtų trukdyti pasiekti ir platesnę auditoriją.

LRT vadovė pastebi, kad nacionaliniai transliuotojai Latvijoje ir Estijoje yra pirmoje vietoje, todėl panašiu keliu turi eiti ir Lietuva. „Galbūt buvusios administracijos neakcentavo to, kad reikėjo atsinaujinti. Galbūt ir rinka Lietuvos žiniasklaidoje yra labai konkurencinga. Nenorime laukti, kol liksime be jaunos auditorijos ir mūsų niekas nebeklausys“, – LRT ambicijas vardijo M. Garbačiauskaitė–Budrienė.

Žurnalo „Žmonės“ vadovas: daugiau žiniasklaidos turinio taps mokamu

„Media bitės“ vadovas Tomas Balžekas pasidžiaugė, kad LRT kanalas labai sparčiai keičiasi į gerąją pusę. „LRT puikiai išnaudoja savo resursus bei potencialą ir tai yra didelė konkurencinė grėsmė kitoms žiniasklaidos priemonės“, – teigė T. Balžekas.

Jis taip pat pastebėjo, kad dėl didėjančios konkurencijos, ateityje reikėtų laukti daugiau mokamo turinio žiniasklaidoje.

„Tai yra vienintelis būdas išsilaikyti žiniasklaidai ir portalams. Mes darysime taip, kad už turinį internete žmonės susimokėtų“, – minėjo T. Balžekas.

„15min“ vadovas: mūsų tikslas – kokybiška žurnalistika

Naujienų portalo „15min“ vadovas Ramūnas Šaučikovas pastebėjo, kad žiniasklaidos rinka Lietuvoje yra labai konkurencinga, o atsinaujinęs LRT ją didina dar labiau.

R. Šaučikovas teigė, kad jų misija  – kurti visuomenės gerovę, rengti tyrimus, o ne daryti tektoninius lūžius žiniasklaidoje, todėl drastiškų pokyčių nėra.

„Mūsų tikslas – tikra, aštri žurnalistika. Toks buvo akcininkų siekis – kokybiška žurnalistika, ir aš jį bandau įgyvendinti“, – portalo „15min“ tikslus vardijo grupės vadovas.

Pasiteiravus, ar „15min“ reputacijai ir tikslams nepakenkė jų žurnalisto Šarūno Černiausko atleidimas dėl galimo interesų konflikto, jis teigė, kad ne.

„Tokie apsivalymai sustiprino kolektyvą“, – minėjo R. Šaučikovas bei pridūrė, kad tokį turinį portale kuria apie 8 žurnalistai, todėl vieno iš jų pasitraukimas nėra tragedija.

„Delfi“: mūsų tikslas ne konkuruoti, bet tarnauti visuomenei

Naujienų portalo „Delfi“ vadovas Vytautas Benokraitis sako, kad jis per daug girdi žodį „konkurencija“, o žiniasklaidos grupės turėtų daugiau dirbti kartu.

„Tektoninis lūžis, kurį aš matau ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, – iš konkurencijos einama į bendradarbiavimą. „Bitė“ ir „Tele2“ kartu pastatė ryšio anteną, ir tai yra puikus bendradarbiavimo pavyzdys. Todėl mane galbūt šiek tiek neramina LRT pasakymas, kad konkuruojame. Dėl ko konkuruojame, dėl pinigų, skaitytojų, dėl ko?“, – retoriškai klausė V. Benokraitis.

Kalbėdamas apie įmonės pokyčius, jis teigė, kad didžiausias jų – „Delfi TV“ populiarumo augimas.

„Prieš dvejus metus niekas nežinojo „Delfi TV“, bet dabar, pagal naujausius tyrimus, esame numeris 1 internete. Mus žiūri 33 proc. žmonių“, – pastebi V. Benokraitis bei teigia, kad tokie rezultatai buvo pasiekti dėl kokybiško turinio ir atvirumo kitiems.

„Delfi“ vadovas vardija, kad nepaisant to, ar žiniasklaidos grupė komercinė, ar ne, visų tikslas yra vienodas – tarnauti visuomenei.

Siūlo LRT tartis dėl konkurencijos

Diskusijos dalyviai susiginčijo, koks turėtų būti nacionalinio transliuotojo vaidmuo žiniasklaidoje. R. Šaučikovas sako, kad Lietuvos žiniasklaida turi mažiau konkuruoti ir daugiau bendradarbiauti.

„Turėtume kalbėti apie bendradarbiavimą dar prieš pradedant konkuruoti“, – sako R. Šaučikovas.

Jis teigia, kad prieš atsirandant portalui LRT.lt, visiems rinkos dalyviams reikėjo susėsti kartu ir pasitarti. Portalui LRT.lt reikėjo pasitarti su Europos ir nacionalinėmis institucijomis, ir rinkos dalyviais apie portalo plėtrą ir tikslus, tačiau taip padaryta nebuvo.

„Turi būti nuspręsta, ar finansavimas, kuris yra skiriamas LRT, gali būti skiriamas portalui. Ne nacionalinis transliuotojas turi nuspręsti, ar galima investuoti į portalą. Tai turi nuspręsti ne portalo vadovybė“, – sakė R. Šaučikovas

LRT vadovė M. Garbačiauskaitė–Budrienė, reaguodama į tai, teigė, kad portalas nėra sukurtas iš naujo, o jis egzistuoja jau apie 15 metų, tačiau jo reitingai buvo žemi, o kai pradėjo kilti, prasidėjo ir įvairios kalbos.

„Šios reakcijos „15min“ ir „Delfi“ vadovų, tai yra reakcijos į augantį LRT. Šiems ponams dar vienas stiprus portalas nėra reikalingas“, – sako M. Garbčiauskaitė bei priduria, kad Nacionalinis transliuotojas turi tartis su valstybe, bet ne su verslo atstovais.

Komentuodamas „15min“ vadovo pasisakymą, kad nacionalinis transliuotojas, prieš populiarindamas portalą turi pasitarti su kitais rinkos dalyviais, T. Balžekas teigė, kad tokie susitarimai pažeistų konkurencijos įstatymą.

M. Garbačiauskaitė–Budrienė pridūrė, kad nacionalinis transliuotojas turi visai kitą misiją, kurios komercinės žiniasklaidos priemonės nedarys, todėl ir gauna pinigus iš valstybės. Ji taip pat pastebėjo, kad ją liūdina, jog komercinės žiniasklaidos priemonės vienijasi ne gerinti žiniasklaidos kokybę šalyje, bet, kad LRT gautų mažiau pajamų.