Lietuvoje

2019.06.07 17:33

Dėl „Baltic Pride“ į Lietuvą atvykstanti Švedijos ministrė: turi pasikeisti normos, stereotipai ir vertybės

Domantė Platūkytė, LRT.lt 2019.06.07 17:33

Nepriimtina, kad vienos lyties žmonių santykiai išlieka kriminalizuoti daugiau nei 70 šalių, todėl dalyvaudama eisenoje aš tikiuosi parodyti solidarumą su visais, kurie nėra laisvi mylėti tų, kuriuos myli, ir būti tokiais, kokie yra, LRT.lt sako Švedijos užsienio prekybos ir Šiaurės reikalų ministrė Anna Linde.

Į Lietuvą A. Linde atvyksta specialiai dėl „Baltic Pride“ eisenos, tai – jos antrasis vizitas Vilniuje, čia ministrė lankėsi ir 2016 m., „Baltic Pride“ renginių metu. Pasak A. Linde, lygybė ir žmogaus teisės neturėtų susidurti su jokiomis kliūtimis, tačiau visų pirma turi pasikeisti stereotipai bei kai kurios vertybės.

Nors, sako A. Linde, šioje srityje ir Švedija turėtų dar padirbėti, ji yra viena geriausiai LGBT teises užtikrinančių valstybių: 1972 m. Švedija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, leidžiančia legaliai pakeisti savo lytinį identitetą, 2003 m. homoseksualioms poroms suteikta teisė įsivaikinti vaikus, 2005 m. įteisinta dirbtinio apvaisinimo teisė lesbietėms.

2009 m. – priimti lyčiai neutralūs vedybų įstatymai, o 2011 m. į Švedijos Konstituciją įrašytas punktas, draudžiantis diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos. Švedijos bažnyčia taip pat leidžia rengti tos pačios lyties žmonių santuokos ceremonijas.

– „Baltic Pride“ Lietuvoje dalyvavote 2016 metais, šiemet į Lietuvą vėl atvykstate dėl šio renginio. Kodėl jums svarbu dalyvauti tokiuose renginiuose ne tik Švedijoje, bet ir Lietuvoje?

– Už LGBT teises kovojau visą savo gyvenimą, taip pat dalyvavau įvairiuose LGBT bendruomenės renginiuose bei eisenose visame pasaulyje. Kaip ministrė, džiaugiuosi, kad mano Vyriausybė yra pasiryžusi saugoti universalių žmogaus teisių principą ir šiai temai teikia prioritetą.

Lygybė ir žmogaus teisės neturėtų susidurti su jokiomis kliūtimis, o man svarbu visomis savo jėgomis skleisti šią žinią. Nepriimtina, kad vienos lyties žmonių santykiai išlieka kriminalizuoti daugiau nei 70 šalių, todėl dalyvaudama eisenoje – ar tai būtų Stokholme, ar Vilniuje, aš tikiuosi parodyti solidarumą su visais, kurie nėra laisvi mylėti tų, kuriuos myli, ir būti tokiais, kokie yra.

Aš įsitikinusi, kad „Baltic Pride“ prisideda prie pokyčių naikinant giliai įsišaknijusias normas ir stereotipus apie seksualinę orientaciją bei lyties identitetą.

– Kai Lietuvoje lankėtės 2016 metais, sakėte, kad „LGBT teisės yra žmogaus teisės“. Taigi kodėl LGBT bendruomenės padėtis ir teisės turėtų rūpėti visiems?

– Diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lyties identiteto prieštarauja žmogaus teisių universalumui ir nediskriminacijos principui. Švedija jaučiasi įsipareigojusi universalių žmogaus teisių principui – kultūrinės, tradicinės bei religinės vertybės negali būti pasitelkiamos pateisinant bet kokią diskriminacijos formą, taip pat diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos bei lytinio identiteto.

Esu rimtai sunerimusi dėl giliai įsišaknijusių normų bei stereotipų, kurie neretai susipina su adekvačios teisinės apsaugos trūkumu. Nepriimtina, kad žmonės rizikuoja būti persekiojami ar susidurti su kitais šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinio identiteto.

– Kalbant apie LGBT bendruomenės situaciją, šioje srityje Švedija yra viena lyderių. Kokių žingsnių turėtų imtis Lietuva, kad taptų tolerantiškesnė LGBT bendruomenei?

– Visų pirma, daugelyje šalių turi pasikeisti priimtos normos, stereotipai ir vertybės – taip pat ir Lietuvoje bei Švedijoje. „Baltic Pride“ Vilniuje rodo, kad tiek daug žmonių yra pasirengę pokyčiams. Viena pirmaujančių valstybių pagal LGBT teises Švedija netapo per dieną – tam prireikė laiko ir mes vis dar turime, kur galime tobulėti.

Nuostabu, kad Baltijos valstybės „Baltic Pride“ organizuoja kartu ir taip siekia pritraukti daugiau dėmesio. Nuo mano paskutinio vizito Vilniuje prieš trejus metus Lietuvoje buvo padarytas žymus progresas, pavyzdžiui, pirmas atvirai pasisakęs homoseksualus politikas buvo išrinktas į Vilniaus savivaldybę, o transseksualai sustiprino savo pozicijas dėl asmens tapatybės dokumentų, padidėjo žmonių tolerancija LGBT bendruomenei.

Svarbu pažymėti, kad prie šio progreso labai stipriai prisidėjo visuomenė bei žmogaus teisių specialistai ir jų neišsemiamos pastangos siekti lygybės.

– Nors pagal Vaivorykštės indeksą Europoje Švedija patenka į dešimtuką, tikriausiai dar yra aspektų, kurie galėtų būti patobulinti?

– Didžiuojuosi, kad Švedija yra viena draugiškiausių šalių LGBT bendruomenei visame pasaulyje. Vis dėlto visada yra vietos tobulėjimui. Pastaraisiais metais buvo pristatyta daugiau reformų, kurios turėtų užtikrinti lygias teises LGBT žmonėms, taip pat pastebėjome pozityvų visuomenės tolerantiškumo šioms temoms didėjimą, o tai padėjo užtikrinti geresnę aplinką LGBT bendruomenei Švedijoje.

Vis dėlto LGBT bendruomenės nariai, ypač translyčiai asmenys, vis dar susiduria su sunkumais. Tai reiškia, kad norint užtikrinti lygias teises reforma turi tęstis – 2018 metais Švedija įstatymais išplėtė apsaugą transeksualiems žmonėms, tačiau dar turime tobulėti.