Lietuvoje

2019.06.07 10:32

„Socialdarbiečiai“ nusitaikė į SADM: priežastis gali būti ne viena

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.06.07 10:32

Į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) nusitaikę „socialdarbiečiai“ neatmeta, kad nauja ministre galėtų tapti buvusi sveikatos apsaugos ministrė, parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė. Tiesa, LRT.lt šaltinių teigimu, į SADM „socialdarbiečiai“ nusitaikę ir dėl kitų priežasčių. Tuo metu politologas Virgis Valentinavičius įsitikinęs – „socialdarbiečiai“ siekia šios ministerijos, norėdami įsiteikti rinkėjams prieš 2020 m. Seimo rinkimus, tačiau perspėja, kad tokia strategija gali atsirūgti.

Praėjusią savaitę „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ nutarė pasirašyti memorandumą dėl valdančiosios koalicijos subūrimo. Į koaliciją taip pat kviečiama Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) lyderiai tikina, kad, pagal kvotas, jie pretenduoja į tris ministrų portfelius. Viena iš ministerijų, kurių nori LSDDP, yra SADM.

Politologas: partija nori geresnių pozicijų ir geresnių atlyginimų

LRT.lt kalbintas Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas V. Valentinavičius įsitikinęs, kad LSDDP taikosi į SADM ne dėl siekio įgyvendinti savo ideologinius tikslus, o dėl to, kad į ministro postą atsisėstų „socialdarbietė“ R. Šalaševičiūtė.  

„Manau, kad vienintelis įtikimas motyvas yra tai, kad šios ministerijos nori R. Šalaševičiūtė. „Socialdarbiečiai“ faktiškai nuo 2016 metų rinkimų koalicijoje dalyvauja labiau dėl postų, negu dėl ideologinių sumetimų. Dėl to jie atskilo nuo tikrosios Socialdemokratų partijos. Kitų ideologinių, politinių motyvų įžvelgti yra sunku. Ponia R. Šalaševičiūtė būtų akivaizdus kandidatas į ministrus. Galbūt ji norėtų pakartoti ponios V. Blinkevičiūtės sėkmę ir tokiu būdu geriau pasiruošti Seimo rinkimams“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

Politologas tvirtino, kad SADM, kuri iš esmės rūpinasi pensijomis, įvairiomis išmokomis, vaiko pinigais, yra viena geidžiamiausių ministerijų, tačiau, V. Valentinavičiaus, manymu, „socialdarbiečiams“ socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelis gali ir netapti tinkamu instrumentu suvilioti rinkėjus prieš 2020 m. parlamento rinkimus.

„Laiko iki rinkimų mažai, socialinė politika iš esmės keistis nelabai gali, kitaip sakant, pensijų didinimo klausimus vienasmeniškai valdo Saulius Skvernelis. „Valstiečiai“ ir patys ne pėsti – bet kokius nuopelnus šitoje srityje priskirs sau, kas bebūtų ministras. Šioje vietoje matau daugiau problemų „socialdarbiečiams“ negu pranašumų. Vaiko politikos palikimas yra labai miglotas ir neaiškus, paliekantis didelę erdvę populizmui, bet taip pat ir kritikai ministerijai. [...] Laiko yra tiesiog per mažai pavystyti stipriai populistinę politiką ir spėti nupirkti rinkėjus per tokį trumpą laiką. Galbūt tokios viltys puoselėjamos, bet manau, kad jos nėra realistiškos“, – dėstė V. Valentinavičius.

„Kitų motyvų, išskyrus pasitraukiančios politinės jėgos norą paskutinius pusantrų metų praleisti geresnėse pozicijose su geresniais atlyginimais, aš nematau“, – apie LSDDP norą turėti SADM kalbėjo politologas.

G. Kirkilas neslepia – R. Šalaševičiūtės kandidatūra būtų logiškas sprendimas

LSDDP pirmininkas, Seimo narys Gediminas Kirkilas LRT.lt teigė, kad partijos pradinė pozicija derybose nesikeičia – jie nori socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelio.

„Manau, kad socialdemokratinei partija dera Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – akcentavo „socialdarbiečių“ lyderis.

Jam pritarė ir LSDDP pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Juozas Bernatonis.

„Mes esame socialdemokratai, mums lengviau bus įgyvendinti savo idėjas, savo programines nuostatas, jei galėsime tam daryti įtaką ministerijos lygmeniu. Dabar dažnai tos ministerijos siūlymai prasilenkia su socialinio teisingumo, kitais pagrindiniais principais ir tenka Seime po to ginčytis“, – LRT.lt sakė J. Bernatonis.

Ketvirtadienį LSDDP frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis žurnalistams sakė, kad dėl SADM „socialdarbiečiai“ nusiteikę kategoriškai – jie reikalauja vadovauti būtent šiai ministerijai, o visa kita yra derybų objektas, kaip ir Seimo pirmininko postas.

G. Kirkilas teigė nepritariantis V. Valentinavičiaus nuomonei, kad į SADM nusitaikę „socialdarbiečiai“ siekia tik postų ir rinkėjų simpatijų. Tiesa, su pastaruoju politologo argumentu politikas sutiko.

„Banalūs pamąstymai. Visi to (rinkėjų simpatijų – LRT.lt) nori, nesvarbu, kokia ministerija. Visi viską daro, kad patrauktų rinkėjus į savo pusę, tik klausimas, kokiais būdais. Aišku, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra labai svarbi. Iš vienos pusės – taip. Iš kitos pusės – čia nėra pati lengviausia ministerija. Sakyčiau, kad gal net pati sunkiausia ministerija“, – svarstė G. Kirkilas.

Tiek G. Kirkilas, tiek ir J. Bernatonis neslėpė, kad, jei LSDDP išsiderėtų socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelį, į šią poziciją galėtų pretenduoti jų kolegė R. Šalaševičiūtė.

„Ji šiuo metu vadovauja Socialinių reikalų ir darbo komitetui Seime. Manau, kad tai būtų logiška“, – kalbėjo G. Kirkilas.

„R. Šalaševičiūtė vadovauja Socialinių reikalų ir darbo komitetui Seime, tai, be abejo, pagal kompetenciją, ji, kadangi lieka nedaug laiko iki rinkimų, bent jau žino visas problemas, visus teisės aktus, kurie rengiami, kurie svarstomi“, – dėstė J. Bernatonis.

R. Šalaševičiūtė buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje dirbo sveikatos apsaugos ministre, tačiau po skandalo, kai žiniasklaidai prisipažino davusi kyšį medikui, 2016 m. atsistatydino.

Siektų grąžinti buvusią kanclerę?

LRT.lt šaltinių teigimu, „socialdarbiečiai“ valdyti SADM nori ir dėl kitų priežasčių. Pasak šaltinių, jeigu LSDDP gautų minėtą ministeriją, į kanclerio poziciją galėtų bandyti grąžinti nuo 2013 m. tose pareigose dirbusią buvusią ministerijos Danguolę Juozapavičienę. 

LRT.lt primena, kad socialinės apsaugos ministras Linas Kukuraitis D. Juozapavičienę iš pareigų atleido 2018 m. Sprendimas priimtas šalių susitarimu.

Sprendimas atleisti SADM kanclerę D. Juozapavičienę priimtas po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymų pataisas, kurios ministerijų kanclerius iš karjeros tarnautojų pavertė politinio pasitikėjimo pareigūnais – juos galima atleisti tiesiog išreiškus nepasitikėjimą. SADM vadovybė neslėpė laukianti šių pataisų, kad galėtų atsisveikinti su kanclere.

Dar anksčiau dėl kanclerės D. Juozapavičienės veiksmų buvo vykdytas tarnybinis patikrinimas, tačiau dėl D. Juozapavičienės atostogų ir nedarbingumo tyrimas strigo. Šis patikrinimas buvo atliktas dėl ministerijai ir jai pavaldžių įstaigų, daugiausia –  socialinės globos namų, vykdytų viešųjų pirkimų, kaip įtariama, pritaikytų buvusio kandidato į teisingumo ministrus Juliaus Pagojaus įmonei „Conversio“.

Dar tuomet vieninga Socialdemokratų partija 2016 m. J. Pagojų siūlė į teisingumo ministrus. Jis anksčiau ėjo tuometinio teisingumo ministro, J. Bernatonio, patarėjo pareigas, vėliau tapo teisingumo viceministru. Tačiau ministru oficialiai jis taip ir netapo – paaiškėjo, kad jis yra įkliuvęs prie vairo neblaivus, vėliau stengėsi nuslėpti savo pareigas teisme. J. Pagojus nėra perėjęs į LSDDP gretas.

Galiausiai, pabaigus tyrimą, tarnybinis nusižengimas D. Juozapavičienei nebuvo nustatytas, tačiau ji vis tiek buvo atleista, kaip minėta, praradusi ministro L. Kukuraičio pasitikėjimą.

Tačiau G. Kirkilas tokią informaciją neigia. Jis, paklaustas, ar LSDDP siektų į SADM kanclerio pareigas grąžinti D. Juozapavičienę, teigė jos nepažįstantis.

Tuo metu J. Bernatonis pažymėjo, kad apie galimą naują kanclerį kalbėti dar anksti.

„Sunku apie tai svarstyti, kadangi pasikeitė kanclerių statusas, jie tapo politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojais ir praktiškai sprendimą dėl jų skyrimo lemia ministro pasirinkimas“, – aiškino J. Bernatonis.

D. Juozapavičienę SADM įdarbino buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. 2013 metų vasarį D. Juozapavičienė pradėjo dirbti šios Darbo partijos deleguotos ministrės patarėja, o tų pačių metų lapkritį paskirta SADM kanclere. D. Juozapavičienė nėra LSDDP narė. Su ja LRT.lt susisiekti ir paklausti, ar grįžtų į ankstesnes pareigas, nepavyko.

Neišsiduoda, ar norėtų ministro portfelio

Atsakymo, ar įsilies į naujos valdančiosios koalicijos formavimą, vis dar nepateikiančios LLRA-KŠS lyderis Valdemaras Tomaševskis LRT.lt neatskleidė, ar jo vadovaujama partija taip pat norėtų pretenduoti į SADM vadovo poziciją.

„Mes nesvarstome tų klausimų. [...] Šiandien apie ministerijas nekalbame. Turime nuspręsti, ar pradėsime derybas“, – tvirtino V. Tomaševskis.

Panašiai kalbėjo ir LLRA-KŠS frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė. Anot jos, kol partija neįsiliejo į derybas dėl koalicijos, apie postus kalbėti neverta.

„Mes dabar iš viso apie postus nesvarstome, nes nepradėjome nuo to, nuo ko turime pradėti. O dėl pensijų padidinimo, tai toks punktas yra ir pačios Vyriausybės programoje. Bet Vyriausybė neįgyvendina to, kas parašyta programoje. Be abejo, tai reikia įgyvendinti ir mes to pasieksime“, – LRT.lt aiškino R. Tamašunienė.

„Jeigu pasiryžtame programines nuostatas įgyvendinti, tai mes galime tai padaryti ir be posto. Jeigu kitų deleguotas ministras įtikins, kad įgyvendins programines nuostatas, tai nebūtinai reikalingas postas partijai“, – pridūrė LLRA-KŠS frakcijos seniūnė.

Populiariausi