Lietuvoje

2019.06.17 15:22

Gydytojas: jei žmogus rūko, jam mažų mažiausiai reikalinga psichologo konsultacija

„Didelė tikimybė, kad žmogus stipriai serga, bet pats to nesupranta“
Mindaugas Aušra, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.06.17 15:22
LRT aktualijų studija. Pasaulinė diena be tabako

Didelė tikimybė, kad pats to nesuvokdamas rūkantysis turi sunkių psichologinių problemų, taip LRT RADIJUI sako psichiatras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Raimundas Alekna. Jo teigimu, norint mesti rūkyti būtina aiškintis psichologines savęs žalojimo priežastis.

Nors rūkančiųjų skaičius Lietuvoje mažėja, jis vis tiek išlieka aukštas – 2016-aisiais šalyje rūkė kas trečias gyventojas.

Rūkančių paauglių skaičius taip pat pamažu menksta, tačiau nekinta pirmosios cigaretės laikas – pirmąkart jaunimas parūko būdamas 13–15 metų.

Nors ir žino galimas rūkymo pasekmes, Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo, profesoriaus Edvardo Danilos teigimu, žmonės vis dar linksta prisiimti atsakomybę dėl šio įpročio.

„Jaunam žmogui tai yra įvaizdžio dalis. Nikotinas yra natūraliai stimuliuojanti medžiaga ir sukelia pasitenkinimą. Jeigu žmogus neturi kitų galimybių pasitenkinimui gauti, tai tampa vieninteliu euforijos šaltiniu“, – aiškina E. Danila.

Paklausta, kodėl žmonės pradeda rūkyti, Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė Simona Bieliūnė sako, kad dažniausiai rūkyti pradedama jaunystėje dėl paaugliško smalsumo ar sunkių išgyvenimų.

„Paauglystė yra tas laikotarpis, kai jauni žmonės yra be galo smalsūs ir nori apsvaigti. Kita vertus, tai lemia daugybė įvairiausių psichologinių ir stresinių situacijų: patyčios, smurtas artimoje aplinkoje, tėvų skyrybos. Kartais, norėdami pabėgti nuo nemalonių jausmų, jauni žmonės renkasi svaiginimąsi, nes tai sukelia tam tikrą euforiją“, – komentuoja S. Bieliūnė.

Rūkymas, kaip socializacijos būdas, yra gana dažnas tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų, tačiau, R. Aleknos teigimu, aplinka daro įtaką tik ypač nebrandiems ir bijantiems išsiskirti asmenims. 

„Tokia socializacija jiems tarsi padeda jaustis tam tikros visuomenės dalimi. Jeigu žmogui yra svarbūs aplinkiniai, tai tokiai asmenybei yra gana sudėtinga galvoti apie tai, kas nutiks, jeigu šis mes rūkyti. [...] Svarbiausia asmenybei padėti tapti savarankiška, nes psichinis sveikatos rodiklis yra tai, kiek žmogus yra savarankiškas“, – teigia psichoterapeutas.

Rūkymą sieja su psichologiniais sutrikimais

R. Aleknos aiškinimu, jeigu užsitraukęs cigaretę žmogus jaučia kaltę, nepriklausomai nuo to, ar surūkė pakelį, ar vieną cigaretę, tai rodo jo priklausomybę nuo rūkymo. Be jaučiamo kaltės jausmo, kaip vieną priklausomybės nuo rūkymo bruožų S. Bieliūnė įvardija nikotino abstinencijos požymius.

R. Alekna teigia, kad rūkančių ir turinčių psichikos sutrikimų žmonių yra apie 95–97 proc., o sveikų, neturinčių psichiatrinės diagnozės rūko apie 10–15 procentų.

Kasmet mesti rūkyti bando 4 iš 10 rūkančiųjų, tačiau pasisekimo procentas siekia vos 5 procentus. Paklaustas, kodėl šis procentas toks mažas, R. Alekna atsako – taip yra dėl psichologinių problemų.

„Didžioji dalis rūkančiųjų, turinčių psichologinių problemų ir vartojančių tam tikrus vaistus, pažymi, kad rūkymas panaikina pašalinį vaistų poveikį, ir tokiu būdu jie koreguoja savo būseną. Metimas rūkyti yra sudėtingas, nes tu pradedi jaustis blogiau. [...] Žmogus turi surasti kitokių būdų padėti sau geriau jaustis“, – LRT RADIJUI teigia psichoterapeutas.

R. Aleknos aiškinimu, rūkymas yra vienas iš būdų, palengvinančių išgyvenamą psichologinę kančią.

„Jeigu žmogus rūko, jam yra reikalinga psichoterapinė pagalba, mažų mažiausiai psichologo apžiūra, nes yra didelė tikimybė, kad žmogus stipriai serga, tačiau pats to nesupranta“, – perspėja gydytojas.

Daug kas atkreipia dėmesį, kad rūko ir medikai. Daugiausia gydytojų rūko Italijoje – 44 proc., 30 proc. medikų cigaretes traukia Vokietijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje. R. Aleknos teigimu, tokį reiškinį lemia ne kas kita, bet psichologinė gydytojų būsena.

„Norint studijuoti mediciną ar teisę reikia turėti aukštą kognityvinį intelektą, dėl ko dauguma gydytojų, teisininkų ir kitų panašių profesijų atstovų ne tik rūko, bet ir geria bei vartoja narkotikus“, – paaiškina R. Alekna.

Ragina kreiptis į psichoterapeutus

Žmones, norinčius mesti rūkyti, specialistas ragina kreiptis į psichoterapeutus ir aiškintis, kokios yra savęs žalojimo priežastys.

Jis akcentuoja, kad nemaža dalis tų, kurie meta rūkyti, pereina prie kitų ne mažiau žalingų priklausomybių, o tai yra menka paguoda.

Gydytojo tvirtinimu, lankantieji psichoterapinius užsiėmimus gauna visą reikiamą pagalbą. Taip išgydomos ankstyvosios psichologinės traumos ir žmogus nebejaučia priklausomybės, teigia R. Alekna.

S. Bieliūnės aiškinimu, atsisakyti rūkalų būtų kur kas paprasčiau, jei šis išsikeltas žmogaus tikslas būtų paremtas tam tikru motyvu.

Dažniausias motyvas – sveikata, kai žmogus nori nustoti kosėti, kiti motyvai: nerimas, kad tuoj baigsis cigaretės, kad reikės slėptis, ir iš to kylantis didelis nepasitenkinimas savimi, noras išlaikyti autoritetą prieš savo vaikus, kad šie didžiuotųsi, ir grožis, LRT RADIJUI sako S. Bieliūnė.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.