Keičiantis prezidentams, šiemet teks daugiau lėšų skirti ir vienos svarbiausių šalies valdžios įstaigų išlaikymui. Prezidentūros kanceliarijos biudžetą išpūs numatoma mokėti renta kadenciją baigsiančiai Daliai Grybauskaitei, jos patarėjų išeitinės ir, pavyzdžiui, naujojo prezidento Gitano Nausėdos žmonos reprezentacinės išlaidos.
Liepos 12 dieną, kai vietoje Dalios Grybauskaitės Daukanto rūmų šeimininku mažiausiai 5 metų kadencijai įsitvirtins Gitanas Nausėda, pirmuosius prezidentavimo metus jam teks tvarkytis su didesniu biudžetu. Pernai prezidento kanceliarijai buvo patvirtintas 5,406 mln. eurų biudžetas, šiemet jis didės iki 5,751 mln. eurų. Tačiau daugiau nei 4 mln. eurų atiteks darbo užmokesčiui.
Prezidento alga – beveik 6000 į rankas
Žinoma, didžiausias darbo užmokestis – vis dar šaliai vadovaujančios Dalios Grybauskaitės – 9 515 eurų neatskaičius mokesčių (į rankas – 5756 eurų). Tiek nuo liepos uždirbs ir naujasis šalies vadovas G. Nausėda.
Tačiau tuščiomis neliks ir prezidentūrą palikusi D. Grybauskaitė: kas mėnesį ji gaus valstybinę rentą. Ši susieta su prezidento einamo mėnesio atlyginimu, ir siekia 38,79 proc. Taigi, jei G. Nausėda į rankas gaus 5756 eurų, tai D. Grybauskaitės renta sieks 3690 eurų.
Ir tai nebus vienintelės D. Grybauskaitės pajamos. Pernai ji sulaukė pensinio amžiaus ir jau gauna senatvės pensiją, kuri nesiekia 700 eurų. Kartu su renta, baigus kadenciją, prezidentės mėnesio pajamos bus kiek didesnės nei 4300 eurų. Nuo 2021 metų kovo, kai sulauks 65-erių, D. Grybauskaitei priklausys ir panašaus dydžio pensija už penkerių metų darbą Europos Komisijoje (tikslus pensijos dydis paaiškės 2021 m.). Sudėjus rentą, lietuvišką ir europinę pensijas, D. Grybauskaitės mėnesio pajamos perkops 8 300 eurų.
Uždirba daug, bet ir taupė
Prieš išlaidavimą nuo pirmosios kadencijos pasisakiusi D. Grybauskaitė per krizę trejus metus ėmė tik pusę algos ir taip į biudžetą grąžino 98 tūkst. eurų. Tiesa, kaip ir kiti jos buvę kolegos eurokomisarai, buvusi biudžeto ir finansinio programavimo komisarė D. Grybauskaitė trejus metus į rankas gaudavo 7,9 tūkst. eurų išmoką. Taip buvusiems komisarams padedama įsilieti į darbo rinką.
Per Grybauskaitės kadencijas mažėjo ir prezidentūros veiklai skiriamos išlaidos – per dešimtmetį daugiau kaip 1 milijonu: 2009 m. – 2,510 mln. eurų, o 2019 – 1,486 mln. eurų. Prezidentūroje mažiau ir darbuotų – 2009 m. dirbo maždaug 190, šiandien – 155.
Patarėjų išeitinėms – 100 tūkst. eurų
Keičiantis šalies vadovams, keičiasi ir politinio pasitikėjimo tarnautojai. Vien patarėjams išeitinėms gali tekti atseikėti kone 100 tūkst. eurų. Tačiau ši suma galėjo būti ir didesnė. Dar prieš kelis metų Grybauskaitei patarinėjo 35, o šiuo metu 28, iš jų 7 vyriausieji patarėjai.
Jei Nausėda nepasiliks nė vieno, tuščiomis jie neišeis: tik išmoka bus vienkartinė, mėnesio atlyginimo, maždaug pustrečio tūkstančio į rankas. Šiuo metu vyriausiasis patarėjas uždirba 2 525 eurų į rankas, patarėjo alga siekia 2 231 eurų. Tiesa, išeitinė išmoka mokama tik ne mažiau kaip pusę kadencijos dirbusiam patarėjui, o jei šis įsidarbins anksčiau nei per mėnesį, kompensaciją gaus už laikotarpį iki įsidarbinimo.
Brangiausia prezidentūra tarp kaimynių
Ekspertai pastebi, kad Lietuvos prezidento institucija – viena brangiausių tarp kaimynių. Palyginti su Latvija ir Estija, darbuotojų beveik triskart daugiau, patarėjų skaičius bent penkis kartus viršija kaimynių vadovų komandas.
Išsiskiria ir Lietuvos prezidento alga. Pavyzdžiui, naujasis Latvijos vadovas Egilas Levitas neatskaičius mokesčių uždirbs apie 5000 eurų, panašiai tiek gauna ir Lenkijos prezidentas. Didesnė alga gali pasigirti Estijos vadovas – ji šiemet ūgtelėjo iki beveik 6200 eurų.
Pinigų bus skiriama ir pirmajai šalies poniai
G. Nausėdai perėmus šalies vairą, garantijų įgis ir dėstytoja dirbanti jo sutuoktinė. Vien reprezentacinėms išlaidoms ji gaus apie pusantro tūkstančio eurų, arba 15 procentų nuo vyro algos.
Apie tai – Giedriaus Vitkausko reportaže:
