Lietuvoje

2019.06.05 12:46

Kultūrininkai sunerimo, kad taps nebematomi: Seime – planai dėl jų anonsų per LRT

Ineta Nedveckė, LRT.lt, LRT RADIJAS2019.06.05 12:46

Seimo Kultūros komitete trečiadienį užvirė diskusijos dėl pokyčių, kurie ruošiami LRT. Naujos LRT įstatymo pataisos buvo aptartos Kultūros komitetui surengus klausymus, į kuriuos susirinko daug suinteresuotų pusių.

Nors LRT vadovybė aktualesniu klausimu laiko valdymo pokyčius, plačių diskusijų sukėlė ir neseniai įregistruotos pataisos dėl reklamos ir transliacijų rėmimo LRT eteryje. Galiausiai dėl to sutarta tik tiek, kad diskutuoti reikia dar daugiau – Komitete šiam klausimui svarstyti bus sudaroma darbo grupė. Pasak Komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio, ji svarstys ir daugiau su nauja LRT įstatymo pataisa susijusių klausimų. 

Akcentuoja 69 milijonų biudžeto miražą

„LRT reklama iš tiesų yra uždrausta, bet įstatyme palikta landa dėl interneto portalo. Kitas dalykas – informaciniai reklaminiai anonsai: kyla diskusija, kiek tai susiję su kultūrinių renginių reklama, tas įvairių logotipų rodymas. Mūsų, įstatymo rengėjų, nuomone, tai neturėtų būti mokami dalykai – įstaigos, kurios organizuoja kultūrinius renginius, turėtų gauti LRT pagalbą nemokamai“, – akcentavo R. Karbauskis.

Reaguodamas į argumentą, kad reklama – papildomos lėšos visuomeniniam transliuotojui, Kultūros komiteto pirmininkas pabrėžė, kad iki 2021-ųjų, remiantis dabartine finansavimo tvarka, LRT biudžetas augs iki 69 milijonų eurų, – taip atsitiks dėl Seimo pernai priimtos naujos gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimo tvarkos. Šiuo metu LRT biudžetas siekia apie 40 mln. eurų ir yra vienas mažiausių tarp ES visuomeninių transliuotojų.

Kad biudžetas taip smarkiai kis, pastebėjo Kultūros ministerija, praėjusią savaitę teikusi išvadą dėl naujos LRT įstatymo redakcijos. LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei tai buvo staigmena ir ji sutinka, kad toks biudžeto augimas yra neadekvatus. LRT vadovė sakė visiškai sutinkanti su toje pačioje Vyriausybės išvadoje teiktu pasiūlymu LRT tenkančią GPM dalį mažinti iki 1 proc. 

Tiesa, net neaišku, ar LRT biudžeto sudarymo mechanizmas liks toks pats. Praėjusią savaitę Vyriausybė dėl LRT finansavimo kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Jo prašoma išaiškinti, ar konkretus ir nekintantis procentas, kiek iš biudžeto turi būti skiriama LRT, neriboja Vyriausybės ir Seimo įgaliojimų planuoti ir tvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžetą. 

Kultūrininkai nuogąstavo, kad apie renginius niekas nesužinos

Seimo Teisės komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė kalbėjo, kad dabar galiojanti išlyga dėl rėmimo pranešimų suteikia galimybę atsirasti reklamai. Ji pabrėžė, kad į nacionalinio transliuotojo eterį patenka ir politinė reklama.

Pasak R. Karbauskio, LRT eteryje neturi būti politinės reklamos, nes netgi ją žiūrovai gali suvokti kaip pranešimą ir susidaryti klaidingą įspūdį.

Kad platformą reklamuoti kultūros renginius jų organizatoriams LRT turėtų suteikti neatlygintinai, mano ir Internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė, komercinių televizijų atstovai. 

A. Žilinskienė sakė A. Širinskienės pataisų dėl politinės reklamos nelaikanti nereikšmingomis. Pasak jos, susidaro situacija, kai interneto platformoje reklama galima. Taip pat ji pabrėžė, kad visuomeninis transliuotojas dėl politinės reklamos neturėtų konkuruoti su komerciniais transliuotojais.

Kultūros ir sporto atstovai, pavyzdžiui, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis, Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Valdovų rūmų vadovai Vydas Dolinskas ir Jolanta Karpavičienė, MO muziejaus Vystymo vadovas Mindaugas Morkūnas, lenktynininkas Benediktas Vanagas, „Bel Canto“ choro prodiuseris Audrius Valatkevičius, kino prodiuserė Ieva Norvilienė, Pažaislio festivalio vadovė Giedrė Mikaitienė, džiazo festivalių organizatorė Judita Bartoševičienė, ŠMC vadovas Kęstutis Kuizina teigia, kad tokiu atveju apie jų renginius niekas nežinotų, ir teigė pataisų nepalaikantys.

„Pažaislio festivalis tikrai negalėtų būti finansuojamas vien iš valstybės, tai yra privalumas pritraukti komercinių rėmėjų. [...] Logotipo parodymas nėra tik reklama, tai tos įmonės prestižo, reputacijos dalykas“, – sakė G. Mikaitienė.

A. Matelis teigė, kad, pritarus naujai tvarkai, būtų grįžtama 10–15 metų atgal. „Tie logotipai, kurie rodomi kino projektuose, yra tai, kas padėjo sukurti kiną“, – pažymėjo režisierius.

Kultūros ir sporto atstovai per klausymus kreipėsi į Seimą.

„Draudimas rodyti rėmėjus reikštų, kad daugelis kultūrinių ir kitokių projektų nebegalėtų pritraukti finansinės paramos iš komercinių organizacijų. Valstybė šiandien nepajėgi kultūrinių projektų finansuoti pakankamai, todėl tai gali reikšti kultūros šviečiamosios misijos esminį suvaržymą ar net tokių, kultūrinę bei pilietinę vertę kuriančių bei turinio požiūriu kokybiškų projektų, pabaigą. Tai ypač aktualu projektams, skirtiems siauresnėms tikslinėms auditorijoms, kurių teisė ir galimybė stebėti kultūros laidų transliacijas taip pat bus stipriai apribotos“, – rašoma R. Karbauskiui įteiktame visuomeninkų kreipimesi.

Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis akcentavo, kad dabar egzistuojanti reklama kultūros renginiams yra vienintelė galimybė būti suorganizuotiems. „Tai smulkiosios kultūros žlugdymas“, – akcentavo jis.

Biudžetas mažėtų 5 proc.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad įgyvendinus tokias pataisas, LRT biudžetas labai nenukentėtų, tačiau nukentėtų kultūros ir sporto renginių organizatoriai, LRT darbuotojai ir žiūrovai – siūloma nauja tvarka atimtų galimybę LRT transliuoti sporto renginius. Biudžetą tai sumažintų apie 5 proc.

Iš visų anonsų, pasak jos, kultūriniams renginiams buvo skirta 87 proc., 13 proc. iš jų – renginiams, kurie vyksta regionuose, dar 13 – sportui, kinui – 12 proc. Už pusantro milijono eurų, pasak jos, kultūros renginių anonsų ištransliuota neatlygintinai.

Už iš čia gautas lėšas, kaip minėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė, remiami papildomi projektai, išskirtinės transliacijos, remiamas kinas, motyvuojami darbuotojai, pavyzdžiui, jiems skiriamas papildomas sveikatos draudimas.

„LRT biudžetui didelės įtakos nebus, bet didžiausias poveikis bus kultūros ir sporto renginiams, ypač nišiniams“, – teigė ji, pabrėždama, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad įvairūs finansavimo šaltiniai didina visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą nuo politikų.

LRT generalinė direktorė aiškino, kad siūloma tvarka, kai tokie anonsai būtų transliuojami nemokamai, sudarytų mlžiniškas eiles, trumpėtų jiems skiriamas eterio laikas ir tai tik apsunkintų kūrėjų informacijos sklaidą. 

Premjeras Saulius Skvernelis, vėliau trečiadienį žurnalistų paklaustas apie žiniasklaidos reklamos rinką, teigė, kad konkurencijos LRT neturėtų sudaryti.

„Jei skiriame lėšas, turėtų jų užtekti visoms funkcijoms atlikti. Jei tų lėšų neužtektų, galėtume kalbėti apie finansavimo didinimą, bet rinka neturėtų būti iškreipta. Visuomeninio transliuotojo poreikiai turi būti patenkinti, bet konkurencijos neturėtų būti", – teigė jis.

Kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė pabrėžė, kad išimtis dėl reklamos įstatyme buvo padaryta tik dėl nedidelių kultūros renginių rėmimo. Ji kritikavo kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos apibrėžimą, kuris dabar apima ir politinę reklamą.

„Tokio pločio apibrėžimo negali būti“, – pabrėžė ji.

Pasak viceministrės, visų pirma reikėtų įstatyme aiškiai apsibrėžti sąvokas, o LRT vadovybei – savo teisės aktuose numatyti taikymo apimtis, nes problemų, pasak jos, daugiausia ir kyla dėl taikymo.

LRT taryba aukščiausias organas būtų tik de jure

Valdantieji Lietuvos valstiečiai ir žalieji naujuoju LRT įstatymo projektu siūlo keisti visuomeninio transliuotojo valdymo principus: būtų steigiamas naujas valdymo organas – valdyba, trumpinama tarybos narių kadencija, keičiama jos formavimo tvarka.

LRT vadovybė teigia, jog pakeitimai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui. Nauja įstatymo redakcija sukurta gavus LRT veiklą tyrusios komisijos išvadas. Tiesa, joms Seimas gruodį nepritarė, o ir Konstitucinis Teismas išaiškino, kad sprendimas sudaryti tokią parlamentinę tyrimo komisiją prieštaravo Konstitucijai.  

R. Karbauskis pristatė 3 pagrindinius valdysenos keitimo variantus: įsteigti valdybą ir ombudsmeną; pertvarkyti Administracinę komisiją; prie LRT tarybos sudaryti darbo grupę.

„Mes nesame užsispyrę ir nesakome, kad keisti reikia būtent taip“, – akcentavo jis. Tačiau dėl to, ar reikia keisti valdymo modelį apskritai, politikas nė nediskutavo – esą tyrimo komisija parodė, kad LRT yra problemų, kurias reikia spręsti. Ir, nors teigė pastebintis naujosios LRT administracijos pastangas ir situacijos keitimą į gera, to esą nepakanka.

„Tikrai rasime sprendimų, kurie LRT padarytų dar skaidresnę, ir problemos, kurios buvo konstatuotos, būtų išspręstos“, – pabrėžė R. Karbauskis.

LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis pristatė LRT tarybos poziciją – nesutinkama su esminiu valdymo pakeitimu, bet sutinkama, pavyzdžiui, su Administracinės komisijos stiprinimu. Tai, pabrėžė jis, LRT taryba laikydamasi įstatymo jau padarė.

„Esminis valdymo principų keitimas būtų žalingas tiek LRT, tiek visai visuomenei“, – pabrėžė LRT tarybos pirmininkas. Jis pastebėjo, kad susiaurinus LRT tarybos funkcijas, de jure ji bus aukščiausias organas, o de facto – nebus.

R. Karbauskis pokyčių mato, bet jų esą neužtenka

Virginijus Poderys, buvęs laikinosios parlamentinės komisijos LRT veiklai tirti narys, pabrėžė, kad generalinis direktorius dabar LRT turi ypač dideles teises, vadino tai „supervaldyste“. „Valdybos visur yra, ir absoliuti egzotika, kad yra generalinis direktorius ir taryba“, – pabrėžė jis. Pasak jo, efektyviam valdymui užtektų geros valdybos ir tarybos – visa kita esą susitvarkytų savaime.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė jam priminė, kad LRT yra visuomeninis transliuotojas, o ne kokia akcinė bendrovė. Ji tokius Seimo užmojus laiko politiniu spaudimu ir siekiu paveikti transliuotojo nepriklausomumą. LRT generalinė direktorė pabrėžė, kad komisija, po kurios darbo parengtos tokios pataisos, prieštarauja Konstitucijai.

Ji teigė, kad LRT valdymo modelis yra teiktinas kaip pavyzdys kitoms valstybėms, ir jis atlieka savo svarbiausią funkciją – užtikrina nepriklausomumą.

„Kai egzistuoja taryba, valdybos atsiradimas būtų perteklinis ir tokiam, palyginti su kitais Europos transliuotojais, mažam visuomeniniam transliuotojui tai būtų išdraskantis dabar įtvirtintą jėgų balansą [veiksmas]. Pagrindinės galios priklauso tarybai. Jie yra visuomenės atstovai. Tų sprendimų galios nukėlimas žemiau reiškia, kad iš visuomenės atimama galia“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji atkreipė dėmesį į kitus būdus, kaip stiprinti LRT valdymą – arba stiprinti LRT Administracinę komisiją, arba prie LRT tarybos įsteigti papildomus komitetus su išorės ekspertais, kurie padėtų tarybos nariams priimti valdymo sprendimus.

LRT generalinė direktorė minėjo KT išaiškinimą, kad tarybos nariai visuomenei turi atstovauti kuo plačiau – jie neprivalo būti vadybos finansų ekspertai. „Greta jų turi būti kažkoks organas – ar Administracinė komisija, ar komitetai, kurie padėtų jiems vykdyti teisingą, efektyvų valdymą“, – teigė LRT vadovė.

Valdymo modelį keisti, pasak R. Karbauskio, reikia todėl, kad buvusios administracijos darbas buvo problematiškas ir sąlygas tam esą sudarė įstatymas.

„Ankstesnė LRT administracija, mūsų nuomone, netgi nesugebėjo tinkamai vesti apskaitos. Dabar taip tikrai nėra, tai galiu teigti – daug pasikeitimų vyko, bet užprogramuota tai buvo būtent valdysenoje. Ir norisi, kad viskas priklausytų ne nuo puikių ar nuo nevykusių direktorių ar tarybos žmonių, o labai aiški tvarka būtų įstatyme“, – kalbėjo jis.

Visi Seimo veiksmai, susiję su LRT – LRT byla Seime