Seimo Pirmininkas kviečia kolegas partijoje likti ryžtingais valstybės „valstiečiais“ ir turėti balsą, kai demokratija pastatoma į kampą. Taip jis atsakė į kitą LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio laišką, kuriame Viktoro Pranckiečio pareiškimai vadinami kenkėjiškais ir teigiama, kad, šiam nepasitraukus iš posto ir dėl to nesusitarus su partneriais dėl koalicijos, kils politinis chaosas, kuriuo pasinaudos Lietuvai nedraugiškos jėgos.
„Dienos temoje“ žurnalistė Rita Miliūtė kalbina Karo akademijos profesorę dr. Jūratę Novagrockienę ir Nepriklausomybės Akto signatarą bei politikos apžvalgininką Rimvydą Valatką.
– Partijos ir Seimo vadovų laiškų žanras – ką jis sako apie padėtį partijoje ir Seime?
J. Novagrockienė: Manyčiau, kad jis rodo, jog vadovas, partijos lyderis, nesugeba kalbėti su savo partija ir ne demokratiją užspeitė kampe, o pats yra užspeistas į kampą ir grynai savo paties pastangomis. Vienas dalykas – tai jo nuolatiniai svyravimai, tiksliau, prieštaravimai pačiam sau, tai yra kai jisai vienaip ar kitaip kalba vieną dieną, kitą dieną kitaip kalba. Antras dalykas – tai, kad jisai nepakenčia jokios kritikos, nes, pavyzdžiui, V. Pranckietis, matyt, yra ne tas taikinys arba tas galų gale partijos narys, kuris niekada nebijodavo pasakyti asmeninės nuomonės. Kita vertus, jis yra Seimo pirmininkas, kuris turi tam tikrą nepriklausomą poziciją. Čia matyti ne tiktai partinis bijojimas savo partijos, bet iš kitos pusės, gal užbėgant už akių, – ir nežinojimas Seimo statuto, nes yra du skirtingi dalykai: tai yra teisinis reguliavimas, kurio turi paisyti net ir daugumą laimėjusi partija, ir, kita vertus, kaip susitarti savo partijos viduje, ir akivaizdžiai nesusitaria.
– Gediminas Kirkilas, vienas iš tų galimų koalicijos partnerių, kaip tik tai ir sako, kad tai yra ne jų, ne „socialdarbiečių“ problema – V. Pranckietis. Kitaip tariant, kad ne jie turi tą problemą, o tie, kas atsivedė V. Pranckietį į Seimą ir kurių dėka jis tapo Seimo pirmininku. Bet, atrodo, R. Karbauskis pats vienas tikrai nebegali išspręsti tos problemos, p. R. Valatka?
R. Valatka: Realiai turbūt tos problemos neįmanoma apskritai išspręsti, jeigu V. Pranckietis nepasitraukia. Todėl, kad tu gali pasakyti: „Suformavau daugumą“ – slaptas balsavimas, ir tu daugumos neturi, ir tu turi pradėti žaisti su kitu kandidatu į premjerus. Bet apskritai apie laiškus du dalykus noriu pasakyti. Laiškai partijos draugams yra labai nedemokratiškos partijos požymis. Daugiausia turbūt Vladimiras Leninas yra parašęs tokių laiškų: ką nužudyti, kiek nužudyti, kur nužudyti, ir panašiai. Arba ką su Levu Trockiu daryti. Na, o antras turbūt garsus žmogus yra tas pats Gediminas Kirkilas, kuris prieš beveik 24 m., kai Adolfas Šleževičius buvo įklimpęs į skandalą ir baigėsi jo atsistatydinimu, tai jis rašė partijos draugams laiškus iš kažkokio Alpių slidinėjimo kurorto. Bet iš tikrųjų pirmiausia reikėtų susitarti su V. Pranckiečiu R. Karbauskiui, po to eiti tartis su kitais. Man apskritai atrodo, kad nėra jokių derybų, klasikinių derybų. Yra kalbos apie derybas.
– Bet Seimo pirmininko postas iš tiesų tradiciškai priklausydavo valdančiajai daugumai, koalicijai. Kodėl dabar neturėtų priklausyti jiems?
J. Novagrockienė: Čia ir pasirinkimo klausimas. Arba kaip susitarimo klausimas, kaip susitarė koalicijos partneriai, ir jie gali iš tikrųjų dalytis tuos postus. Bet, kita vertus, yra klausimas, yra ir kita pusė, – ar iš tikrųjų peržiūrima koalicijos sudėtis? Nes realiai tai, kad pasirašytas memorandumas, nekeičia realios situacijos, nes, kaip bebūtų, tiek „Tvarka ir teisingumas“, tiek „socialdarbiečiai“ iš tikrųjų visą laiką buvo – „darbiečiai“ buvo koalicijoje, bet, kita vertus, šitos partijos juos rėmė. Tai kas čia keičiasi? Čia yra tiesiog toks žaidimas.
R. Valatka: Pasikeitė vienas dalykas. R. Karbauskis nusprendė nubausti V. Pranckietį, nes šiaip jis galėjo ateiti į tas vadinamąsias derybas sakydamas, kad „Seimo pirmininkas yra mūsų ir jau mes jo nebekeisime, kaip ir premjero nebekeisime, dėl ministrų galime tartis“.
– Bet pats V. Pranckietis turbūt pirmą kartą šitaip ryžtingai pasipriešino R. Karbauskio siūlomam sprendimui arba jo valiai. Netgi pats sako, kad reikia pasipriešinti tiems žmonėms, kurie užuot vieniję, dabar stato demokratiją į kampą. Kas nutiko, kad tokį jį matome Seimui jau persiritus per pusę kadencijos?
R. Valatka: Manyčiau, net paties nuolankiausio žmogaus negalima nuolat įžeidinėti, nes vienąkart jam juostelė gali trūkti – vienas variantas. Antras variantas, matyt, kad pačioje frakcijoje panašiai kaip V. Pranckietis galvojančių pamažu daugėja, ir V. Pranckietis mato galimybę galbūt užimti lyderio vietą – svarstyti galima. Kol kas visi kiti kaip būdoj, netgi tie „valstiečiai“, kurie garsiausiai lodavo, iki šiol yra tylūs arba kalba labai mandagiai ir kultūringai.
– Kaip jūs prognozuojate V. Pranckiečio likimo poste ateitį? Ar jis išsaugos šį postą, ar vis dėlto bus kitas Seimo pirmininkas?
J. Novagrockienė: Vienas dalykas yra procedūra, kad atsistatydinti gali visas Seimas. Negali tiktai dauguma. Opozicija jau yra pareiškusi savo nuostatą, kad jie net nepalaikys šito atstatydinimo ar keitimo Seimo pirmininko. Tai jau jis turi tam tikrą paramą, atsvarą, ir dėl to galima vienaip ar kitaip dėlioti. Tikrai nežinome, kokia bus ateitis ir koks galutinis sprendimas, bet galimybė jam išlikti yra didelė. Kitas dalykas, R. Karbauskio padėtis pačioje politinėje partijoje, kurią įsivaizduoja, kad čia yra jo nuosavybė, nemanau, kad ji yra tokia saugi, kokia buvo visą laiką. Jis tarsi pamiršta, kad jau galbūt reikėtų kitokiu tonu kalbėti, kitaip valdyti, ir, matyt, iš to atsiranda tie laiškai, nes jisai nesugeba kalbėtis su savo žmonėmis. Tas irgi rodo, kad galbūt jo padėtis nėra tokia stabili, ir visai įmanomas dalykas, kad R. Karbauskis gali kristi, nes dar S. Skvernelį reikia prisiminti ir jo poziciją. Jis nėra taip visiškai nuolankiai kalbantis R. Karbauskio naudai, netgi dabar nedeklaruoja viešai, kad, tarkime, „mes čia niekad nekonfliktuojame, mes čia susitarėme“, ir taip toliau. Dabar jis galbūt tyli, galima sakyti, bet tai irgi rodo, kad galbūt keičiasi jo požiūris.
– Bet iš tikrųjų S. Skvernelis gali būti tas, kuris išeitų, kiek galima išeiti iš šitos situacijos, kaip nugalėtojas. Ypač jeigu jam pavyktų sutelkti aplink save tuos, kurie, kaip V. Pranckietis, dabar jau yra ir viešai nebepatenkinti R. Karbauskiu. Ar čia gali dalykai vystytis į tą pusę?
R. Valatka: Yra tokia patarlė „Kur du pešasi, trečias laimi“. Bet man atrodo, kad „valstiečių“ partijos bėda yra, kad ji nėra partija ir iš principo yra R. Karbauskis, nebegali demokratijos sąlygomis veikti kaip pirmininkas, S. Skvernelis visą laiką to tarsi ir šalinosi, jis, ko gero, dar negali, nes jam pačiam, policininkui, nelabai suvokiama, kas ta partija yra. V. Pranckietis lyg ir bando kišti galvą iš kopūstų lysvės. Bet situacija yra tokia, kad mes nežinome, nes vis tiek tie 52 žmonės yra kortos, su kuriomis reikia žaisti. Ar tos kortos yra tik šešetukai, ar ten yra ir kozirių, mes to nežinome, todėl labai keista situacija, nes jie visi šneka atskirai, kiekviena instancija, „valstiečiai“ turi savo tvirtą nuomonę, kuri prieštarauja kito nuomonei, o sueitų, pasikalbėtų, gal nereikėtų net ir tų svarstymų.
– Kiek pagrindo turi R. Karbauskio perspėjimai, kad jeigu toliau V. Pranckietis nesitrauks, griaus būsimą nebe frakcijų, bet partijų – tarsi ką nors iš esmės tai keistų – koaliciją? Kad tada jau prasidės apokalipsė, kuria pasinaudos nedraugiškos Lietuvai jėgos?
J. Novagrockienė: Čia eilinė spekuliacija. Mes ir prieš rinkimus – prieš prezidento ir pirmą, ir antrą turą – girdėjome lygiai tas pačias spekuliacijas, kad čia yra pasaulio pabaiga, jeigu S. Skvernelis nelaimi ar dar kažkas neįvyksta. Jeigu Europos Parlamento rinkimuose jie pasirodo blogai – vėlgi tai yra katastrofa. Tai yra spekuliacija ir tam tikra šantažo taktika – jeigu ne taip, kaip aš noriu, tai bus labai blogai. Bet tai kaip kaprizas atrodo, toks politinis nebrandumas tiesiog matyti.
R. Valatka: Bet aš taip įsivaizduoju, kad R. Karbauskio galvoje gali taip atrodyti. Ta prasme, iš tiesų diktatoriams arba linkusiems į autoritarizmą žmonėms bet koks nepaklusnumas yra pasaulio pabaiga: ar mes imsime tėvus, kurie muša vaikus, ar mes imsime iš partijos veikėją, kuris laiko visą partiją nuosavybe. Iš principo nepaklusnumas – nieko baisiau negali būti. Tai gali būti, kad jam taip atrodo.
– Gaila, kad negaliu paklausti paties R. Karbauskio, nes dabar jis jau turi naują priežastį neiti į mūsų laidas. Sako, kad negali to daryti, kol Seimas svarstys naujas LRT įstatymo pataisas, kuriomis, beje, siūloma keisti ir LRT valdymą. Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda ir per rinkimų kampaniją, ir paskui yra sakęs, kad jo siekis yra kaip nors susodinti nesutariančius prie vieno stalo ir bandyti rasti bendrą kalbą bei kompromisą. Kiek įmanoma jam šioje situacijoje pasiekti kompromiso? Kad ir pačioj LVŽS, nors jis pakankamai aiškiai pasakė, kad visų pirma tai yra Seimo problema, o ne jo?
J. Novagrockienė: Vienas dalykas, tai manau, kad dabar G. Nausėda, susitikinėdamas su įvairių institucijų – tiek partijų, tiek įvairių institucijų – lyderiais, šiandien, man rodos, su VSD vadovu buvo susitikimas – jis bando, taip sakant, iščiupinėti situaciją. Lygiai tą patį daro ir politinės partijos, ypač valdančioji dauguma bando pasižiūrėti, ko čia galime tikėtis. Manau, labai priklausys, kokią poziciją, kiek tvirtą, G. Nausėda pasirinks, kad vis dėlto iš tikrųjų susitartų, nes pagal jo visą poziciją, jo nuostatas, jo korektiškumą galima tikėtis, kad jis tikrai bandys susodinti. Tik klausimas, kiek pavyks iš tikrųjų susikalbėti, nes kai čia R. Valatka irgi pradėjo kalbėti apie R. Karbauskio asmenybę, tai pradeda kilti abejonių, kas čia per žmogus, kuris taip keistai elgiasi politikoje.
– Kokios, jūsų akimis žiūrint, perspektyvos sutaikyti?
R. Valatka: Mąstau taip, kad G. Nausėdai nereikėtų šiuo metu komentuoti. Todėl, kad derybos yra gandų lygyje. Žurnalistikos taisyklė yra: „Niekada nekomentuok gandų“ – politikoje irgi taip pat yra. Jie stengiasi įtraukti į tą pačią informacinę košę ir G. Nausėdą. Momentais tarsi jiems ir pavyksta, jis sako: „S. Skvernelis bus arba būtų gerai.“ Iš tiesų išrinktasis prezidentas dar nėra pareigūnas ir dar keletą savaičių nebus pareigūnu. Jam reikėtų turbūt užsiimti labiau savo štabo formavimu, kas yra labai sudėtingas, atsakingas ir nelengvas uždavinys. Manyčiau, kad jis turėtų laikytis nuošaliau nuo to „dvarelio“ intrigų.
